Klaipėdos „Neptūno“ komandos gynėjas Žygimantas Janavičius praeitose „Betsafe-LKL“ rungtynėse tapo visų laikų daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusiu lygos žaidėju. Jo sąskaitoje šiuo metu 1369 rezultatyvūs perdavimai.
Antrojoje vietoje liko minėtas M.Lukauskis – 1365 perdavimai.
Ž.Janavičius šypsosi – jo kolega dar gali turėti motyvacijos jį aplenkti, tačiau pats jis nesiruošia užleisti pasiektos pozicijos. Bent kol kas. Labai malonu būtų užkelti kartelę ir ją vėliau perleisti jaunajai kartai, sako Ž.Janavičius, skaičiuojantis tryliktą sezoną „Betsafe-LKL“ čempionate.
Beje, tam, kad užfiksuotų šį rekordą, jam prireikė 346 rungtynių, kai tuo tarpu antroje vietoje esantis M.Lukauskis yra sužaidęs kone dvigubai daugiau – 674. Trečias šioje grafoje Robertas Giedraitis (1303 perdavimai), ketvirtas – vis dar karjerą tęsiantis Artūras Jomantas (1233), penktas – Rolandas Skaisgirys (1035).
Iš karjerą „Betsafe-LKL“ tęsiančių žaidėjų į dešimtuką taip pat patenka Mindaugas Girdžiūnas – 7 vieta ir 981 rezultatyvūs perdavimai, bei Martynas Gecevičius – 8 vieta ir 905 rezultatyvūs perdavimai.
„Labai džiaugiuosi ir lauksiu, seksiu, žiūrėsiu, kaip koks jaunuolis pagerins mano rekordą. Vis tiek visi rekordai griūva, norėčiau turėti galimybę tam žmogui vėliau paskambinti ir pasveikinti, kai jis tai padarys“, – šypsojosi LKL.lt svetainei interviu davęs Ž.Janavičius.
Žygimantai, ar žinojote, kad šiuo metu jums priklauso daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusio „Betsafe-LKL“ žaidėjo titulas? – LKL.lt paklausė „Neptūno“ gynėjo.
Tiksliai nesekiau, kada tai pasieksiu, bet preliminariai žinojau. Jau pernai mačiau, kad šį sezoną tai turėčiau pasiekti. Smagu, aišku, viskas keičiasi, rezultatyvių perdavimų traktavimas taip pat, rungtynių sužaista nemažai – jau daug metų esu lygoje. Tikrai labai smagu, kai prisidedi prie istorijos.
Esate vienas iš nedaugelio žaidėjų, kuris sugebėjo bent kažkurioje grafoje aplenkti legendinį Mindaugą Lukauskį.
Man tekę žaisti su Mindaugu, žinant jį, aš baigsiu karjerą, o jis mane aplenks (Juokiasi). Smagu, kad pavyko aplenkti buvusį komandos draugą. Aišku, rekordą dar bandysiu pagerinti, o vėliau stebėsiu, kas aplenks mane.
Kas pačiam kaip žaidėjui su metais yra maloniau – rinktis taškus pačiam ar atiduoti gražų perdavimą komandos draugui?
Krepšinis toks sportas, kur kiekvienas turi atlikti savo darbą. Visiems patinka pelnyti taškus, bet turi atrasti savo stipriąsias savybes, kurios bus naudingos komandai. Man nepavyko tapti taškų rinkėju. Aišku, renkant taškus žaidybinė kreivė ir pasitikėjimas kyla, tada atsiranda ir perdavimai, bet labiau save matau kaip kūrėją, kuris eina į baudos aikštelę ir turi nusimesti kamuolį. Mano toks darbas ir iš jo tikrai galima užsivesti.
Minite, kad šiuo metu suvokiate, jog svarbiausia daryti, kas pavyksta geriausiai. O būnant jaunesniu, kuomet pelnyti taškai atrodo svarbesni, buvo nesunku susitaikyti su role, kad tai nebus pagrindinis jūsų ginklas?
Ypač atėjus į aukštesnį lygį iš jaunimo, kur mesdavai daugiau taškų, tai aišku sunku. Net ir dabar tų taškų norisi, nes jie padeda užsivesti labiau. Turi būti visur harmonija: yra taškų rinkėjai, yra perdavinėtojai, bet jaunam būnant tikrai yra sunkiau galvoti, kaip atiduoti perdavimą kitam. Normalu, visi taškų nori (Šypsosi).
Kas buvo jūsų guru, iš kurių mokėtės, kaip skirstyti perdavimus kuo efektyviau ir įspūdingiau?
Nuo ankstyvo amžiaus Šarūnas Jasikevičius man buvo autoritetas kaip žaidėjas, kaip asmenybė, charizmatiškas. Vėliau susidūriau su daug žaidėjų, su kuriais žaidžiau, mačiau, stebėjau, daug krepšinio žiūrėjau – ne tik Lietuvoje. Tas pats Gintaras Kadžiulis man padarė didelę įtaką kaip žaidėjas, atrodė, ir vyresnis, ir kažką skauda, bet iš savęs vis tiek reikalauja maksimumo ir duoda patarimų.
Kaip kiekvieną sezoną sekasi užmegzti naujus ryšius su aukštaūgiais ir ar su metais bei patirtimi ši užduotis lengvėja? Ypač, kai tenka rungtyniauti su centrais, su kuriais tekę susidurti anksčiau.
Pavyzdžiui, teko žaisti su Simu Galdiku, su juo turėjome ryšį, jis jau žinojo mane, kada eiti per apačią, kada statyti užtvarą. Šiemet su Benu gerai susideriname, su Juliumi dar ieškome ryšio, nes viskas priklauso, kaip tu padarysi perdavimą, kada jis pastatys užtvarą, turi būti tarpusavio supratimas, kada kas ko nori. Treniruotėse dirbame, kad turėtume gerą ryšį.
Ar yra aukštaūgis, su kuriuo turėjote ypatingai gerą ryšį, kuomet jautėte vienas kitą iš pusės žvilgsnio ar žodžio?
Sunku viską prisiminti, teko susidurti su Lavrinovičiais ir rinktinėje, ir komandose, manau, jie tie žaidėjai, kurie darė puikų darbą, net tuo metu nebūdami karjeros pike. Būdavo, pykdavau, kad jie nepastato užtvarų, jie – kad neatiduodu anksčiau perdavimo, su jais ir sudėtinga, ir lengva, nes jie jaučia, kada pasileisti, o kada popinti. Jie jaučia, kur turi būti, tau belieka atiduoti perdavimą. Jie tie centrai, kur daro viską. Gaila, kad man su jais teko žaisti jau čia, Lietuvoje, o ne tada, kai buvo top lygio žaidėjai.
Koks karjeros rezultatyvus perdavimas pačiam yra įstrigęs į atmintį iki šiol kaip įspūdingiausias – ar savo grožiu, ar taškų svarba?
Prisimenu pirmas rungtynes Eurolygoje, Atėnuose, prasiveržiau ar pro Fotsį, ar pro Alvertį, daviau perdavimą Lorenui Woodsui, o jis dėjo iš viršaus. Geras prisiminimas, čia buvo 2008 metai, pirmos Eurolygos rungtynės ir toks įsimintinas momentas.
Skaičiuojate 13-tą sezoną „Betsafe-LKL“, koks jis kol kas jums?
13 blogas skaičius (Juokiasi). Asmeniškai sezonas prasidėjo gana sunkiai, turėjau nugaros problemų, žaidžiau su vaistais, buvo sunku, bet jau kelias rungtynes esu pagavęs ritmą, ko noriu iš savęs, ko nori treneris iš manęs, bandau tai daryti. O komandiškai pasakyti sunku. Rezultatas nėra atspindintis situaciją: žaidėme su „Žalgiriu“, „Rytu“, „Lietkabeliu“ – galime ir norime su jais kovoti, bet tie pralaimėjimai nėra tie, kurie mus mestų žemyn. Turime komandų, su kuriomis galime kovoti. Aišku, norėtųsi, kad žaidimas būtų geresnis: kartą, atrodo, žaidžiame puikiai, o po to krentame į duobę, atrodo, net nežaidžiame. Net ir rungtynių metu sugebame pirmauti ir paleisti mačą, norėtųsi to išvengti. Kaip ir pernai sezonas pradžioje buvo sudėtingas, taip ir dabar. Tas pats „Betsafe-LKL“ dabar toks, kur visos komandos gali žaisti, nori žaisti ir gali prieš kiekvieną laimėti.
„Betsafe-LKL“ kol kas esate laimėję vienerias rungtynes iš penkerių, „Citadele-KMT“ pirmajame etape – trejas iš ketverių. Ko labiausiai reikia, kad daugiau laimėjimų pasiektumėte ir „Betsafe-LKL“?
Taip, rezultatai skirias, bet matome tvarkaraštį. Galėjome sukovoti geriau su „Lietkabeliu“, ir tuo pačiu „Rytu“, gal net galėjome laimėti. Rezultatas ne toks, koks galėtų būti, bet kartu ir nėra labai blogas, nes žaidėme su geriausiomis komandomis. Turime tikslą pirmiausiai apsižaisti turnyro lentelės gretutines ir žemesnes komandas, nes norime būti kuo arčiau ketverto.
Komandoje turite nemažai ne tik patyrusių veidų, kaip, pavyzdžiui, jūs, Deividas Gailius ar Martynas Mažeika, bet ir jaunųjų žaidėjų. Kokia yra tokios sudėties specifika?
Tai kiekvienos komandos pasirinkimas. Matome, kad „Neptūnas“ kelerius metus bando integruoti savo piramidės žaidėjus ir bando juos įdiegti į sistemą šalia vyresnių. Čia jų strategija ir požiūris. Treniruotėse ar rūbinėje nėra hierarchijų, kad vyresni spaudžia jaunimą – visi sutariame gerai, bandome atlikti darbą, vienas kitam padėti. Yra sakoma: jaunimo laikas dar ateis. Jų laikas yra dabar. Jie bando mums kasti į užpakalius, atimti iš mūsų minutes, taip mes ir stumiame vienas kitą į priekį.
„Neptūne“ esate tris sezonus paeiliui – žaidėjams tai yra nemažai. Kas paskatino taip ilgai užsibūti uostamiestyje?
Prieš pandemiją susitarimas buvo vienoks, ir dabar įdomu, kaip būtų pasibaigęs tas sezonas, nes žaidėme neblogą krepšinį, Čempionų lygoje pritrūko vienos pergalės prieš Stambulo „Bešiktaš“, kad eitume į kitą etapą, „Betsafe-LKL“ buvome maždaug ketvirti, žaidėme gerai, buvo gerai ir man asmeniškai. Pernai sezonas buvo pandeminis, su komanda turėjome prakentėti, ir finansavimas buvo prastesnis, ir tikslai – žemesni.
Priėmėme sprendimą, kad bandysime siekti tikslų kartu, esu patenkintas, bandau padaryti viską dėl komandos, o ji tiki manimi bei kitais žaidėjais. Man čia patinka. Gal dabar nėra geriausi „Neptūno“ laikai, kaip anksčiau, žaidžiant Eurolygoje ar Čempionų lygoje, bet siekiame atsispirti ir žiūrėti į priekį. Pernai tikslai buvo išlikti „Betsafe-LKL“, o šiemet jau norime žvalgytis į ketvertą. Buvau „Žalgiryje“, kai tapome čempionais, esu iškovojęs ir sidabrą, o bronzos karjeroje taip ir nepasiekiau – norėtųsi iškovoti gal ir aukštesnę vietą, bet pirminis tikslas toks, kad norisi būti bent tretiems.
