Septyneri Kauno „Žalgirio“ komandoje praleisti metai Mantą Kalnietį susiejo su legendine Lietuvos komanda. Tačiau įžaidėjo keliai su žalgiriečiais kiek nelauktai išsiskyrė – dėl nesutarimų su klubo savininku Vladimiru Romanovu M.Kalnietis paliko „Žalgirį“ ir trejiems metams persikėlė į Rusiją.
Šiais laikais nedaugelis krepšininkų Lietuvos grandų gretose rungtyniauja tiek daug metų. Prisimindamas ryškų kauniečio žybtelėjimą karjeros pradžioje, portalas Krepsinis.net pateikia didžiausius M.Kalniečio karjeros šuolius. Simboliška, tačiau šuolis susijęs ir su išskirtine krepšininko fizine savybe.
Perkūnas iš giedro dangaus
Į pagrindinę sudėtį M.Kalnietį „Žalgiris“ pakvietė paskutinę 2006-ųjų vasario dieną. Įdomu, kad jei ne toji diena, M.Kalniečio karjera galėjo susiklostyti visiškai kitaip. „Žalgiris“ krepšininką į sudėtį įtraukė paskutinę dieną, kai LKL dar leido registruoti naujus žaidėjus. Veržlus devyniolikmetis prieš tai žaidė dublerių ekipoje, kurioje rungtyniaudamas NKL vidutiniškai rinko 16,7 taško ir 5,6 rezultatyvaus perdavimo. Antano Sireikos dėmesį atakų organizatorius patraukė ne tik pastebimu žaidimu. Kiek anksčiau „Žalgiris“ atleido vilčių nepateisinusį Edą Cotą, o naujokas iš NBA Kenny Andersonas taip pat toli gražu nežibėjo. Kauniečiams teko ieškoti pigios alternatyvos ateičiai. A.Sireika neprašovė pro šalį.
Debiutinėse Eurolygos rungtynėse su Malagos „Unicaja“ M.Kalnietis kalnų nenuvertė. Per 8 minutes jis pasižymėjo 2 taškais ir 2 atkovotais kamuoliais, bet surinko minus 1 naudingumo balą. Į Barselonos krepšį Ispanijoje lietuvis įmetė jau 6 taškus ir surinko 8 naudingumo balus, o dar už savaitės Malagoje išaušo jaunuolio šlovės valanda. Rungtynėse su „Unicaja“ M.Kalnietis per 24 minutes pelnė 15 taškų (5/6 dvit.), atkovojo 3 ir perėmė 2 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus bei surinko 21 naudingumo balą – rezultatas, kurį per tolimesnius šešis sezonus Eurolygoje žaidėjas pagerino tik du kartus.
Malagoje M.Kalnietis žaidė labai veržliai, energingai, nė negalvodamas apie eilinį tragišką žalgiriečių pasirodymą Eurolygos „Top 16“ etape. Krepšininkas sužavėjo trenerius, krepšinio ekspertus ir per greitą laiką sukėlė didelį aplinkinių susidomėjimą. Aišku, stabilumo M.Kalniečiui trūko. Vis dėlto jo žybtelėjimas buvo bent šiokia tokia paguoda „Žalgirio“ vadovams, kurie 2005-2006 metų sezono pabaigoje buvo priversti stebėti LKL finale triumfuojantį Vilniaus „Lietuvos rytą“.
Į rinktinę – pirmu numeriu
„Norėčiau per savo karjerą pažaisti Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje ir stiprioje Eurolygos komandoje“, – tik persikėlęs į pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį svajojo M.Kalnietis. Viena jo svajonių greitai išsipildė. Dar 2006 metų vasarą Lietuvos nacionalinės komandos treneris A.Sireika pakvietė M.Kalnietį į treniruočių stovyklą.
Debiutuoti rinktinėje jaunajam atakų organizatoriui susiklostė ir palankios sąlygos. Šarūnas Jasikevičius antrus metus iš eilės Lietuvos komandai pasakė „ne“, realiausias M.Kalniečio konkurentas buvo Giedrius Gustas. Nors Lietuvos rinktinės pasiruošimas pasaulio čempionatui Japonijoje buvo dar tik beįsibėgėjąs, vyriausiasis treneris A.Sireika po draugiškų rungtynių su Izraeliu paskelbė – M.Kalnietis tikrai vyks į planetos pirmenybes. Tokių garantijų prieš tai specialistas nebuvo suteikęs nė vienam krepšininkui. Po šio pareiškimo vieni džiaugėsi, kad Lietuvos krepšinio padangėje bręsta dar vieno žvaigždė, kiti buvo kritiški – esą A.Sireika pernelyg paskubėjo garantuodamas lietuviui vietą ir taip leido per anksti atsipalaiduoti savo auklėtiniui.
Japonijoje Lietuvos krepšininkai liko septinti, o M.Kalnietis pelnydavo vidutiniškai po 6 taškus ir atlikdavo 2,8 rezultatyvaus perdavimo. Jo žaidimas gal ir nebuvo įspūdingas, tačiau krepšininkas gan padoriai vadovavo komandai ir teikė daug vilčių ateičiai. Įdomu, kad geriausias savo rungtynes čempionate M.Kalnietis sužaidė prieš būsimus čempionus ispanus – pelnė 14 taškų. Visi nekantravo, ką lietuvis išdarinės dar po kelerių metų.
Duobė talento nepasiglemžė
Tačiau į Lietuvos rinktinę M.Kalnietis vėl buvo pakviestas jau tik po trejų metų. 2007 metais į nacionalinę komandą grįžo Š.Jasikevičius, o jį keitė G.Gustas. 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse įžaidėjų duetą sudarė Š.Jasikevičius ir Marius Prekevičius.
Trenerių pasitikėjimo žaidėjas nesulaukė ir „Žalgiryje“. Prie Ainaro Bagatskio M.Kalnietis keturiose Eurolygos rungtynėse nežaidė ilgiau 9 minučių. Iš rikiuotės iškritus Marko Popovičiui, lietuvis pasireikšti gavo kur kas daugiau ir tris susitikimus iš eilės rinko po 10 taškų. Į rikiuotę po traumos grįžus kroatui, M.Kalnietis vėl sėdo ant suolo. 2007-2008 metų sezone gynėjas rungtyniaudavo vos po 7 minutes. Jaunasis „Žalgirio“ talentas nuo suolo stebėjo, kaip gynėjų grandyje rotuojama tokiais žaidėjais kaip M.Popovičius, Marcusas Brownas ar DeJuanas Collinsas. Tarp šių legionierių M.Kalniečiui tiesiog neatsirado vietos.
„Jaunystė tuomet neleido Mantui būti pagrindiniu įžaidėju. Mes stengėmės jį įtraukti į žaidimą. Kiek jam išeidavo, tiek padėdavo komandai. Bet per tuos šešis metus jo meistriškumas yra akivaizdžiai pagerėjęs: žaidimo supratimas, vadovavimas komandai. Dabar Mantas žymiai geresnis krepšininkas“, – tinklalapiui Krepsinis.net pasakojo buvęs M.Kalniečio treneris Rimantas Grigas, jaunąjį įžaidėją treniravęs tiek „Žalgiryje“, tiek dublerių ekipoje.
2009-2010 metų sezone M.Kalnietis vėl pajuto, ką reiškia žaisti. Tiesa, ir ne be susiklosčiusių aplinkybių. „Žalgiriui“ iškilo didelė bankroto grėsmė, klubą paliko legionieriai, vienas jų – pagrindiniu atakų organizatoriumi buvęs, bet smarkiai nuvylęs Willie Deane'as. Iš pradžių kaip ir visa į „Top 16“ etapą nepatekusi „Žalgirio“ ekipa M.Kalnietis buksavo, bet vėliau įsižaidė ir tapo vienu Kauno komandos lyderių. Žaidimo laiku skųstis neturėjo – aikštėje praleisdavo vidutiniškai po 25 minutes.
Aplinkybės taip susiklostė, kad M.Kalnietis po sezono vasarą tapo pagrindiniu didžiausių šalies žvaigždžių apleistos Lietuvos rinktinės atakų organizatoriumi. Daug rungtyniauti įpratęs M.Kalnietis puikiai įsipaišė į atjaunėjusios Kęstučio Kemzūros vadovaujamos Lietuvos ekipos rėmus. Žalgirietis palaikė uraganinį tempą, kuriuo lietuviai pasaulio čempionate Turkijoje nuskynė bronzą. M.Kalnietis vėl buvo liaupsinamas, o didelių duobių kaip po debiutinio sezono „Žalgiryje“ vėliau žaidėjo kelyje nebepasitaikė. Į „Žalgirį“ atvykę įžaidėjai turėjo dalytis laiką su M.Kalniečiu, užleisdami jaunąjį kolegą rungtyniauti ilgiau.
Priešaky – didžiausias šuolis?
Krasnodare M.Kalniečiui nebus lengva. Rusijos kurorte atakoms diriguoja buvęs Eurolygos grando Atenų „Panathinaikos“ įžaidėjas Nickas Calathesas. „Lokomotiv-Kuban“ gretose dar rungtyniauja tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose galintis rungtyniauti rusas Sergejus Bykovas. Tiesa, po kelio operacijos krepšininkas dar negrįžo į rikiuotę. Bet kokiu atveju lietuviui legionieriaus duona nusimato ne iš lengvųjų.
Savo ruožtu R.Grigas tiki buvusio auklėtinio ateitimi Krasnodare: „Pagal charakterį Mantas atlaikys konkurenciją, nes yra tikras karys, darbininkas, siekia savo tikslo. Jo meistriškumas kyla su kiekvienais metais. Manau, kad Krasnodare Kalnietis turėtų būti vienas pagrindinių žaidėjų. Žinant „Lokomotiv-Kuban“ trenerio Jevgenijaus Pašutino žaidimo stilių, Mantas šiam treneriui turėtų labai tikti.“
Konkurencija „Lokomotiv-Kuban“ gretose gali tapti lemiamu testu prieš galimą didžiausią karjeros šuolį. JAV žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimai, kad M.Kalnietis domina NBA klubus. Amerikos krepšinio apžvalgininkai taip pat tiki, kad Lietuvos krepšinio atstovo duomenys yra tinkami rungtyniauti stipriausioje krepšinio lygoje. Apie tai kalba ir Europos ekspertai.
„Atsižvegiant į Manto duomenis ir į NBA krepšinio stilių, jis gali ten žaisti. NBA propaguojamas greitis, fiziniai duomenys, o Mantas šito turi per akis“, – portalui Krepsinis.net pasakojo R.Grigas.
Be kita ko, M.Kalniečiui – dar vos 26-eri. Realu, kad kaunietis neapsistos ties pirmine savo svajone „pažaisti Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje ir stiprioje Eurolygos komandoje.“
Donatas Urbonas
