Lietuvos sportininkai, kaip ir daugelis kitų pasaulio atletų, šiemet po koronaviruso sukelto šoko jau varžėsi svarbiausiose varžybose, tarp kurių buvo ir nukeltos Tokijo žaidynės.
Lietuvoje šiemet vyko ir keletas itin aukšto rango varžybų.
Portalas tv3.lt siūlo apžvelgti, kokie prabėgantys 2021-ieji Lietuvos sporto metai ir išryškinti skambiausius mūsų atletų pasiekimus.
Vienintelis medalis Tokijo olimpinėse žaidynėse
Koronavirusui vis labiau įsikėrojant 2020-ųjų vasarą turėjusios vykti Tokijo olimpinės žaidynės buvo perkeltos į šiuos metus. Nors ir metų pradžioje buvo abstu diskusijų, ar žaidynės tikrai šiemet įvyks, tačiau organizatoriai buvo gana atviri – negalima leisti kad svarbiausias renginys sporto pasaulyje būtų vėl atidėtas.
Organizatoriai ėmėsi daugybės saugumo priemonių, buvo sukurti saugumo „burbulai“, siekiant kuo labiau sumažinti koronaviruso grėsmę. Olimpiados metu buvo daug taisyklių, tam tikrų suvaržymų, nuolatinio testavimo. Bet, nepaisant iššūkių, žaidynės Tokijuje įvyko.
Liepos pabaigoje prasidėjusi olimpiada Lietuvai nebuvo sėkminga. Į varžybas išvyko mažiausias lietuvių olimpiečių skaičius nuo pat nepriklausomybės (37 atletai). O ir medalių gausa Lietuvos delegacija negalėjo pasigirti. Kai jau atrodė, kad apskritai pirmą sykį per 30 nepriklausomybės metų lietuviai iš vasaros žaidynių grįš tuščiomis, nuotaika kiek pataisė žvitrioji penkiakovinkė.
Likus vos kelioms iki žaidynių uždarymo vienintelį medalį Lietuvai iškovojo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
37-erių sportininkė po fechtavimo ir plaukimo rungčių buvo tik 25-a, bet itin puikiai pasirodė savo mėgiamoje bėgimo ir šaudymo rungtyje, kur tiesiog uraganiniu greičiu lenkė varžoves ir galiausiai finišavo antra, iškovodama sidabrą.
Po kelių savaičių vykusiose paralimpinėse žaidynėse Lietuvai sekėsi jau geriau, kadangi mūsų šalies atletai iškovojo tris bronzos medalius. Jai pasidabino plaukikas Edgaras Matakas, šalies golbolo rinktinė ir dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis.
E. Matakas bronzą olimpiadoje pridėjo prie trijų medalių iškovotų Europos čempionate. Pavasarį plaukikas net triskart tapo Senojo žemyno čempionu.
Beje, paralimpine prizininke tapusi Lietuvos vyrų golbolo rinktinė medalius žaidynėse iškovojo ketvirtą kartą. Jiems 2000 m. Sidnėjuje pavyko iškovoti sidabrą, 2008 m. Pekine jie šį pasiekimą pakartojo, o 2016 m. Rio de Žaneire komanda pasidabino auksu.
Istorinis rankininkų pasiekimas ir futsal čempionatos Lietuvoje
24 metai. Būtent tiek kelialapio į aukščiausio rango varžybas laukė Lietuvos vyrų rankinio rinktinė. Gegužę rankininkai stojo į lemiamą kovą su portugalais. Ir nors tą mūšį pralaimėjo, bet sėkmingai susiklosčiusios kitų varžovų rungtynės lėmė, kad Lietuva savo kišenėje turi bilietą į Europos čempionatą.
Paskutinį ir kol kas vienintelį sykį šalies rankininkai Europos čempionate žaidė 1998 metais. Senojo žemyno pirmenybių kovos prasidės jau 2022-ųjų metų sausio viduryje.
Į Lietuvos sporto metraščius pateks ir dar vienas istorinis įvykis. Rugsėjį Lietuvoje buvo surengtas pasaulio salės futbolo čempionatas, kuriame žiūrovai galėjo išvysti stipriausias rinktines bei žaidėjus.
Šeimininkų teisėmis pirmą sykį tokio rango futsal varžybose dalyvavo ir lietuviai. Tiesa, mūsų šalies rinktinė nors ir kovėsi, bet grupėje pralaimėjo visas trejas rungtynes ir į atkrintamąsias nepateko.
Čempionais tapo portugalai, kurie gražioje kovoje finale 2:1 pranoko Argentiną.
Krepšinio gerbėjai irgi turėjo į ką paganyti akis. Birželio pabaigoje Kaune įvyko atkeltas vienas iš olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyrų.
Tuometinio rinktinės trenerio Dariaus Maskoliūno vadovaujama šalies nacionalinė komanda gerai pradėjo atranką, bet lemiamoje kovoje jų laukė Luka Dončičiaus vedami slovėnai.
Lietuviai atrankos finale kovoje dėl vienintelio bilieto į Tokiją nesustabdė L. Dončičiaus ir lemiamą mačą pralaimėjo. Slovėnų vunderkindas tame susitikime surinko trigubą dublį, kai pelnė 31 tašką, atkovojo 11 kamuolių ir atliko 13 rezultatyvių perdavimų.
Po finalo D. Maskoliūnas iškart paliko savo postą. Rudenį jį pakeitė Kazys Maksvytis, jau spėjęs prie rinktinės debiutuoti dvejomis pergalėmis į 2023 m. pasaulio krepšinio čempionatą.
Krepšinio sirgaliams šie metai įsimins ir tuo, kad Lietuva buvo arti itin nemalonios sensacijos. Dar D. Maskoliūno vadovaujama rinktinė vasarį kovojo atrankoje į kitų metų Europos čempionatą. Taip susiklostė, kad viską lėmė mačas su danais namuose.
Ir nors atrodė, kad lietuviai privalo užtikrintai laimėti, bet viską lėmė vos viena ataka, kai danų lyderio metimą blokavęs Mantas Kalnietis sugebėjo išsaugoti trapią Lietuvos pergalę 77:76.
Šiaip ne taip Lietuva iškovojo bilietą į Europos čempionatą.
Asmeniniai pasiekimai ir sunkiai suvokiamas pasaulio rekordas
Tiesiog fantastinį pasiekimą vasaros pabaigoje pasiekė Lietuvos ultra bėgikas Aleksandras Sorokinas.
Sportininkas rugpjūčio pabaigoje Lenkijoje vykusiame 24 valandų bėgimo čempionate per parą nubėgo 309,399 km ir pagerino 24-erių metų senumo planetos rekordą.
Prieš tai dar šių metų balandžio mėnesį Didžiojoje Britanijoje jis pagerino 100 mylių bėgimo rekordą, nuotolį įveikęs per 11 val. 14 min. 55 sek., o tose pačiose varžybose pratęsęs bėgimą galėjo džiaugtis ir naujuoju 12 valandų bėgimo rekordu – per tokį laiką Lietuvos sportininkas nubėgo 170,309 km.
Pasiekimais šiemet džiugino ir plaukikai. Vis geresnius rezultatus rodo 19-metė Kotryna Teterevkova. Neseniai pasibaigusiame pasaulio plaukimo trumpajame baseine čempionate lietuvė pirmą sykį karjeroje varžėsi finale bei gerino asmeninius ir Lietuvos rekordus.
K. Teterevkova debiutavo ir Tokijo olimpinėse žaidynėse – 100 m plaukimo krūtine rungtyje pateko į pusfinalį ir užėmė 14-ą vietą.
Savo medalių kraitį šiemet padidino plaukikas Danas Rapšys. Nors Tokijo žaidynės sportininkui susiklostė nesėkmingai, plaukikas liko be medalio, bet gruodžio viduryje Abu Dabyje vykusiame pasaulio čempionate panevėžietis nudžiugino iškovodamas sidabro ir bronzos medalius.
Tuo tarpu šiemet didžiausią karjeros pergalę iškovojo buriuotoja Viktorija Andrulytė. Sportininkė gruodžio 6-ąją iškovojo bronzos medalį Omane vykusiame pasaulio „ILCA6“ čempionate. Tai pirmasis lietuvės medalis pasaulio čempionatuose per karjerą.
V. Andrulytė šiemet debiutavo ir Tokijo žaidynėse. Nors paskutiniame plaukime ji finišavo net trečia, bet prieš tai etapuose jai ne viskas klostėsi sėkmingai, tad, susumavus rezultatus, buriuotoja galutinėje įskaitoje liko 25-ta.
Skambią pergalę karjeroje pasiekė ir imtynininkas Kristupas Šleiva. Jis svorio kategorijoje iki 72 kilogramų spalio mėnesį vykusiame pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį.
Medaliais džiugino ir kitų sporto šakų atstovai. Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate lietuviai iškovojo keturis medalius (tris bronzos is sidabrą).
Sidabru pradžiugino ir po kelerių metų pertraukos vėl kartu į dvivietę sėdusios irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė. Jos Europos čempionate iškovojo sidabrą. Tiesa, kiek vėliau vykusiose olimpinėse žaidynėse joms šiek tiek pritrūko iki medalio ir sportininkės liko ketvirtos.
Beje, M. Valčiukaitė prieš savaitę vykusiose sporto metų apdovanojimose paskelbė apie karjeros pabaigą.
Lietuvos futbolo padangėje proveržio nebuvo matyti. Valdo Ivanausko treniruojama rinktinė atrankoje į 2022 m. pasaulio čempionatą iškovojo tik vieną pergalę ir grupėje liko paskutinėje vietoje.
Sužvėrėjęs Jonas Valančiūnas ir Rūtos Meilutytės netikėtas sugrįžimas
Naujojo Orleano „Pelicans“ aukštaūgis Jonas Valančiūnas vasarą persikėlęs į naująją komandą sezone demonstruoja puikius rodiklius. Lapkričio pabaigoje lietuvis surengė tikrą karjeros šou, kai mače su Los Andželo „Clippers“ pelnė net 39 taškus, pataikydamas 7 iš 8 aštuonių tolimų metimų.
Tikras snaiperis. Negana to, 39 taškai yra antras geriausias rezultatas tarp visų Lietuvos krepšininkų kada nors žaidusių NBA lygoje. Rekordininkas išlieka Linas Kleiza, kuris 41 tašką NBA susitikime įmetė 2008 m. atstovaudamas Denverio „Nuggets“.
Solidžiais rodikliais stebina ir Domantas Sabonis. Indianos „Pacers“ krepšininkas metų pradžioje sulaukė ir įvertinimo, kai antrą sykį karjeroje dalyvavo „Visų žvaigždių“ savaitgalyje. Ir ne tik tai. Lietuvis sugebėjo triumfuoti vienam iš savaitgalio turnyrų, kai laimėjo įgūdžių konkursą.
Krepšinio padangėje būta ir įdomių perėjimų. Žalgiriečių lyderis Marius Grigonis vasarą persikėlė į Maskvos CSKA, tuo tarpu Mantas Kalnietis iš Rusijos sugrįžo namo ir apsivilko „Žalgirio“ marškinėlius.
Nudžiugti turėjo ir autosporto sirgaliai. Metų pradžioje praūžęs Dakaras dovanojo puikius atsiminimus ir pergales. Štai motociklininkas Arūnas Gelažninkas triumfavo vadinamoje „vienišių klasėje“, kur sportininkai patys tvarko bei taiso savo techniką.
Istorinę pergalę pasiekė ir Vaidotas Žala. Nors jam galiausiai Dakaras baigėsi anksti dėl technikos gedimo, bet sportininkas sugebėjo laimėti pirmąjį ralio etapą.
Kupini emocijų metai Lietuvos sporto mėgėjams baigiasi dar viena netikėta, bet džiugia žinia. Po beveik trijų metų pertraukos į baseiną sugrįžo olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
24-metė dalyvavo gruodžio viduryje prabėgusiame Lietuvos plaukimo čempionate, kur dukart iškovojo auksą ir sykį sidabrą bei gerino asmeninį rekordą.
Vis dėlto nėra aišku, ar dalyvavimą Lietuvos čempionate galima vadinti plaukikės sugrįžimu į didįjį sportą. Pati R. Meilutytė interviu po pasirodymo tikino, kad kol kas tiesiog išbando savo jėgas ir nėra tikra dėl ateities.
2021-ieji Lietuvos sportininkams tikrai nebuvo lengvi. Už kampo vis dar tykant koronavirusui teko prisiderinti, atsirado naujų iššūkių. Belieka žiūrėti, ką atneš naujieji, jau 2022-ieji metai.
