A. Bušmanas pasakoja, kad pats vėjo ir vandens sportu susidomėjo paauglystėje, būdamas dar 13-os metų amžiaus: „Lydėjau savo tėtį pasiplaukioti su burlente Kuršių mariose, Svencelėje. Tada dar nežinojau, kad tą dieną atrasiu turbūt savo viso gyvenimo hobį – burlentes ir jėgos aitvarų sportą. Pirmąsyk išbandžiau burlentę ir pajutau tai, ką reiškia su vėjo pagalba skrieti vandeniu, o nuo 16-os metų – pradėjau plaukioti jėgos aitvarais. Nuo tada, galima sakyti, ir tapau priklausomas nuo to laisvės ir skrydžio jausmo.“
Šiandien vėjo ir vandens sporto entuziastas gali džiaugtis daugybe pasiekimų ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse varžybose. Lietuvos burlenčių slalomo čempionate jis pelnė I-ąją vietą, jėgos aitvarų entuziastų organizuojamame vėjo sporto festivalyje – I-ają ir III-ąją vietą, o pasaulio jaunių RS:X burlenčių klasės čempionate Kroatijoje jis atstovavo Lietuvą.
Išbandęs daugybės kitų šalių vandenis, A. Bušmanas įsitikinęs: „Kuršių marios – viena geriausių vietų užsiimti vėjo ir vandens sportu pasaulyje.“
„Čia – mažas gylis, „lygus“ vanduo, labai plačios ir pievomis apaugusios pakrantės, vyrauja vakarų vėjas, pučiantis į krantą. Visos šios sąlygos kartu sukuria vietą, kurioje užsiimti vėjo ir vandens sportu saugu, patogu ir lengva. Ypatingai tiems, kurie nori mokytis“, – teigia A. Bušmanas.
Kuršių marios – pradedantiesiems ir ne tik
Anot A. Bušmano, prie Kuršių marių vėjo ir vandens sporto entuziastus iš viso pasaulio vilioja ne tik palankios klimato sąlygos, bet ir vis labiau vystoma infrastuktūra. Vienas iš pavyzdžių – šiuo metu Svencelėje kylantis „Vėjo miestelio“ projektas, turintis tapti vėjo ir vandens sporto bendruomenę vienijančia vieta.
„Karjeros vėjai mane nunešė į nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymą. Bet Kuršių marios vis tiek liko širdyje. Pastebėjus, kaip sparčiai kasmet pildosi vėjo ir vandens sporto bendruomenės gretos, tapo aišku, jog dabar yra pats laikas pradėti galvoti apie vietą, kurioje visi galėtume susiburti. Ne tik kaip į buriavimo ar kaitavimo stovyklą, bet kaip į savo namus prie marių – kartu su šeima ir draugais, kur galėtume mėgautis miesteliui būdinga infrastruktūra. Taip ir gimė „Vėjo miestelio“ idėja“, – sako A. Bušmanas.
„Vėjo miestelio“ projektą vystančios įmonės vadovas taip pat pasakoja, kad, apkeliavęs daugybę panašių vėjo ir vandens sportui tinkamų vietų pasaulyje, pastebėjo, jog jose galima rasti tik pavienes būtinos infrastruktūros detales.
„Net ir pačiose žinomiausiose kaitavimo vietose pasaulyje vis kažko trūksta. Jei yra kur gyventi, tai nebūtinai bus kur pasistatyti, pavyzdžiui, savo katerį. Jei galima džiaugtis nuostabiomis klimato sąlygomis užsiimant šiuo sportu, tai kartu atvykusiems šeimos nariams nebūtinai bus ką tuo metu veikti. Todėl Svencelėje kylančio „Vėjo miestelio“ projektas ir bus unikalus, pirmas toks pasaulyje. Čia bus galima rasti viską – ir namus, ir bendradarbystės erdves, ir sporto aikštynus, ir centrinį parką, viešbutį, kempingą bei daugybę kitų bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių“, – pasakoja A. Bušmanas.
Šiuo metu Svencelėje jau pradėtame statyti projekte kyla pirmieji gyvenamieji namai, taip pat – sporto aikštynai bei dalis planuojamo centrinio parko teritorijos. „Vėjo miestelyje“ atsiras ir padelio, teniso kortai, krepšinio aikštelė, amfiteatras.
Visą 36 hektarų teritoriją planuojama išvystyti penkiais statybų etapais iki 2031-ųjų. Be gyvenamųjų namų ir viešųjų erdvių „Vėjo miestelyje“ taip pat atsiras viešbutis, SPA paslaugų erdvė, kavinės, restoranai, bendradarbystės patalpos, prieplauka.
Užteks ir vėjo, ir pinigų
A. Bušmanas pasakoja, kad vandens ir vėjo sportu žmones užsiimti dažniausiai stabdo įvairiausi klaidingi įsitikinimai.
„Kartais tenka išgirsti pamąstymus, jog Lietuvoje nėra pakankamai vėjo tam, kad būtų galima užsiimti, pavyzdžiui, kaitavimu. Tai – netiesa. Norint, šiuo sportu užsiimti Lietuvoje galima beveik pusę vasaros. Profesionalūs sportininkai, užsienio šalyse su jėgos aitvaru iššokantys į virš 20 metrų aukštį, Lietuvoje pasiekia panašius rezultatus. Pavyzdžiui, G. Pioraitė prieš keletą metų pagerino Lietuvos rekordą Baltijos jūroje iššokdama į 17,1 metro aukštį, o prieš kelias dienas S. Jersovas pašoko jau ir į 27,6 m aukštį. Taigi, vėjo pas mus tikrai pakanka“, – teigia A. Bušmanas.
Vėjo ir vandens sporto šakas išbandyti dvejojančius dėl to, kad tai, neva, brangi pramoga, A. Bušmanas taip pat ramina: „Tam, kad pradėtumėte bėgioti ar lankyti sporto salę, svarbiausia – ne nauji bateliai ir apranga, o noras bei ryžtas. Lygiai taip pat ir su vėjo bei vandens sportu. Prieš pradedant nebūtina susipirkti visą naujausią įrangą. Galima rasti puikios kokybės panaudotą inventorių, kuris tarnaus ne vienerius metus ir leis užsiimti mėgstama veikla už pusę kainos.“
