100 m krūtine rungtyje R. Meilutytė distanciją įveikė per 1:06.89 min., bendroje įskaitoje užėmė 11 vietą ir nuo 8 vietos, kuri būtų garantavus vietą finale atsiliko 00.66 sek.
K. Teterevkova tą pačią distanciją įveikė per 1:07.48 min. ir pusfinalyje liko paskutinė – šešiolikta.
Tuo tarpu D. Rapšys 200 m laisvu stiliumi pusfinalyje nuotolį įveikė per 1:45.48 min. Savo plaukime užėmė 3-ią vietą, bendroje įskaitoje liko šeštas, ko užteko finalui.
Nors po pusfinalio su žurnalistais bendravusi R. Meilutyte šypsojosi ir sakė, kad tokiu pasirodymu yra patenkinta, vargu, ar tai galima pavadinti teigiamu rezultatu. Mat prieš olimpiadą ji buvo įvardijama kaip viena realiausių pretendenčių, kuri į Lietuvą gali parvežti medalį.
Dabar didžiausios viltys dedamos į D. Rapšį, o su tv3.lt portalu bendravęs buvęs plaukikas, daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos čempionatų prizininkas ir du kart olimpietis Vytautas Janušaitis mano, kad iškovoti medalį D. Rapšiui yra pakankamai realu.
Be to, pasak jo, reikia nenuvertinti ir K. Teterevkovos šansų, kuri dar plauks 200 m plaukimo krūtine rungtyje.
„Atrodė, kad Danas puikiai vykdė tai, kas suplanuota, nebuvo per daug svyravimų, užtikrintai plaukė visą distanciją ir turėjo gerą finišą. Tai tikrai leidžia viltis, kad finale jam viskas pavyks dar geriau – bus išplaukta iš 1 min 45 sek. Ir jeigu tai pavyks, tai galima tikėtis medalio.
Kalbant apie Kotryną, tai žvelgiant iš šono, norisi labai tikėtis, kad jai pavyks įveikti įtampą, perlipti pirmąjį laiptelį ir patekti į pusfinalį, o tuomet jau bus galima kalbėti ir apie tolimesnius etapus“, – mintimis su tv3.lt portalu dalijosi jis.
Buvęs plaukikas aptardamas lietuvių pasirodymus atkreipė dėmesį ir į dar vieną įdomų faktorių.
Pasak V. Janušaičio, gali būti, jog ne tik lietuviams, bet ir apskritai visiems kitiems plaukikams nepavyksta pasiekti pačių geriausių rezultatų, kadangi būtent šis baseinas Paryžiuje dėl savo techninių savybių yra „lėtas“. Jis yra kiek kitoks, nei, pavyzdžiui, buvo Tokijo olimpiadoje.
Kaip galima vertinti R. Meilutytės bei K. Teterevkovos nepatekimus į finalą?
Žinant tai, kad R. Meilutytė turėjo šį sezoną operaciją ir dar, pavyzdžiui, ne taip ir seniai Italijoje vykusiame turnyre susirgo, nestartavo ten, tai galbūt galima sakyti, kad dėl šių įvairių priežasčių pritrūko geresnio pasiruošimo.
Galima spėti, kad jai pakišo koją elementariausi trikdžiai pasiruošime, nes tai, kokias galimybes R. Meilutytė turi, ji puikiai parodė dar pernai.
Na, o vertinant K. Teterevkovą, tai atrodė, kad jai sunkoka buvo plaukiant visos distancijos metu. Tai gali būti irgi dėl įvairių priežasčių – gal nepasiekė dar savo piko, o galbūt ir jaudulys buvo.
Olimpinės žaidynės visada turi savitumo: jeigu tu esi geras pasaulio čempionatuose ir ten puikiai pasirodai, nereiškia, kad ir olimpinėse visada puikiai viskas pavyks. Tokiame lygyje plaukiant smulkmenos lemia labai daug ir laimi tas, kuris susitvarko su jomis ir su psichologija.
Geriausias R. Meilutytės karjeros rezultatas 100 m plaukimo rungtyje yra 1 min. 04.35 sek., o štai pusfinalyje pirmos buvusios Pietu afrikos respublikos atstoves laikas buvo 1 min 05 sek. Ar tai reiškia, kad apskirtai plaukikai Paryžiuje nedemonstruoja geriausių savo formų?
Sakyčiau visos sportininkės nesitaupė ir atidavė visas jėgas. Tik teko jau skaityti, matyti atsiliepimų, jog apskritai būtent šis baseinas Paryžiuje yra „lėtas“ sportininkams. Ypač tiems, kurie plaukia krūtine .
Puikiai vakar tą įrodė vykęs vyrų plaukimo krūtine finalas. Seniai tokius prastus rezultatus teko matyti. Vyrų 100 m plaukimo krūtine finale pirmas likęs italas Nicolo Martinenghi atplaukė per 59.03 sek., antras likęs britas Adamas Peaty bei amerikeitis Nicas Finkas per 59.05 sek., kai palyginimui prieš trejus metus Tokijuje buvo plaukta per 56-57 sek.
Dažniausiai baseinai yra trijų metrų gylio, kas, pavyzdžiui, ir Tokijuje buvo. Na, o šį kartą – 2m 15 cm. Iš esmės viskas atitinka reikalavimus, nes jie yra tokie, kad baseinas būtų nuo 2 iki 3 metrų. Tačiau tikrai įdomu, kodėl šį kart mažiau gilus baseinas... gal kažkokie techniniai dalykai tai lemia, tačiau akivaizdu, kad plaukikams greičio prasme tai pakenkia.
Nebūtinai aš teisus taip teigdamas, bet dviejų dienų rezultatai rodo tokias tendencijas. Be to, ne paslaptis, kad plaukikai dažniausiai ir renkasi gilesnius baseinus, nes juose paprastai būna ramesnis vanduo ir greičiau pasiekiamas laikas.
K. Teterevkovos dar laukia 200 m plaukimo krūtine rungtis, kurioje jį prieš dvejus metus tapo Europos čempionato bronzininke. Galbūt čia galima tikėtis gero rezultato?
K. Teterevkovai visada buvo akcentas plaukimas krūtine 200 m. distancijoje. Nors, kita vertus, jeigu gerai plauki 200 m, tai dažniausiai gerai pavyksta ir 100 m. Ir atvirkščiai.
Žvelgiant iš šono, norisi labai tikėtis, kad jai pavyks perlipti pirmąjį laiptelį ir patekti į pusfinalį, o tuomet jau galima kalbėti ir apie tolimesnius etapus.
Solidžiai tiek atrankoje, tiek pusfinalyje atrodė Danas Rapšys, kuris netrukus plauks 200 m laisvu stiliumi finale. Galbūt galima tikėtis pirmojo medalio Lietuvai?
D. Rapšys tikrai nustebino ir pateisino gerąja prasme lūkesčius. Matosi, kad jis ne tik geros fizinės, tačiau ir psichologinės būsenos.
Atrodė, kad puikiai vykdė tai, kas suplanuota, nebuvo per daug svyravimų, užtikrintai plaukė visą distanciją ir turėjo gerą finišą. Tai tikrai leidžia viltis, kad finale jam viskas pavyks dar geriau – bus išplaukta iš 1 min 45 sek. Ir jeigu tai pavyks, tai galima tikėtis medalio.
Finale, ko gero, galima išskirti nebent vieną sportininką. Tai rumuną Davidą Popovici, kuris dar Europos čempionate prieš kelis mėnesius rodė puikią sportinę formą ir čia atvažiavo gerai pasiruošęs. Na, o visi kiti septyni finalininkai turi absoliučiai vienodus šansus ir viską lems tai, kaip ateisi nusiteikęs į startą, su kokia nuotaika, kaip būsi suvaldęs jaudulį.