Per pirmąsias dvi karo savaites vakarų Ukrainoje buvo sąlyginai ramu. Tačiau šeštadienio naktį apie oro pavojų įspėjančios sirenos vėl kaukė ne tik Lvive, bet ir kituose vakariniuose šalies miestuose. O sekmadienį naktį rusai raketomis atakavo karinį objektą, esantį apie 30 km nuo Lvivo.
Dešimtims milijonų ukrainiečių jau seniai teko pamiršti ramų gyvenimą. Taip pat ir Liubomirui, sporto žurnalistui, kuris specializuojasi Ukrainos futbolo aktualijų nušvietimu.
Praėjusį rudenį su žmona susilaukęs pirmagimio, dabar jis kasdien baiminasi dėl savo ir artimųjų saugumo.
„Čia, Lvive, mes dar laikomės, bet būna įvairiai. Kartais mus ištinka panikos priepuoliai, kai įsijungia oro pavojaus sirenos ir turime bėgti į slėptuves. Aš jau nebegaliu ramiai išeiti pasivaikščioti su savo 5 mėnesių kūdikiu, nebegaliu nueiti į prekybos centrą ar į futbolo rungtynes. Tai praeitis. Kažkokie niekšai įžengė į mūsų žemę ir bando mus iš čia išvaryti. Kodėl? Kam? Mes jiems nieko blogo nepadarėme, o jie mus įsivaizduoja didžiausiais priešais ir kaltina nebūtais dalykais“, – portalui tv3.lt susijaudinęs kalbėjo L. Kuzmiakas.
Okupantų atakos Lvivo dar nepasiekė, tad vietos gyventojams tenka iškęsti tik moralinį skausmą. Daug liūdnesnė situacija Kyjivo apylinkėse ir rytų Ukrainoje.
„Daugelis mūsų niekada neturėjo jokių iliuzijų apie rusus. Žinojome, ko galime laukti iš jų. Tačiau tie klastingi ir įžūlūs sprogdinimai vasario 24-osios 5 valandą ryto buvo labai netikėti. Niekada nepamiršiu tos klaikios savijautos karo pradžios dieną“, – atviravo ukrainietis.
Šiandien Ukraina skaičiuoja 18-ąją Rusijos invazijos dieną. Ukrainiečiai narsiai kaunasi, tačiau pasipriešinimo okupantams kaina – didžiulė.
„Labai liūdna, nes kasdien miršta daugybė žmonių, tarp jų – daug vaikų. Baisu žiūrėti į tuos vaizdus. Mums yra blogiausios dienos gyvenime. Tikiuosi, atsilaikysime. Turime tai ištverti ir sustiprėti kaip tauta. Tačiau mes niekada neatleisime rusams už tai, ką jie padarė“, – tikino L. Kuzmiakas.
Kol Ukraina fronto linijoje kaunasi viena, kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva, teikia jai humanitarinę pagalbą, priima karo pabėgėlius.
„Visi ukrainiečiai labai vertina lietuvių paramą ir dėkoja jums už tai. Matome ir Lietuvos valdžios poziciją. Akivaizdu, kad esate broliška tauta ir mes jaučiame šį palaikymą. Karo sąlygomis mums labai svarbu žinoti, kad esame ne vieni, turime palaikymą“, – tvirtino L. Kuzmiakas.
