Visai neseniai į Lietuvą iš atšiauraus Pekino sugrįžo Lietuvos biatloninkai, o olimpiečiai Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys žiemos olimpinėse žaidynėse ir pasiekė istorinį rezultatą.
Ketveriukė užėmė solidžią 14-ąją vietą. 14-ta vieta yra mūsiškių komandos rekordas tokio rango varžybose bei antra aukščiausia pozicija olimpinių žaidynių biatlono rungtyse (po T. Kaukėno 13 vietos Pjongčange).
Ilgametis JAV olimpinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris A. Šalna dar prieš olimpines varžybas teigė, kad jo pagrindiniai favoritai be abejonės yra Lietuva ir Amerika.
Matydamas dabartinę situaciją Lietuvos biatlono rinktinėje, A. Šalna svarsto, kad šio sporto situacija Lietuvoje iš tiesų teikia pozityvumo.
„Sprendžiant iš rezultatų, kad prieš olimpines žaidynes V. Strolia tik per plauką negavo medalių pasaulio taurės etapuose bei tai, kad Lietuvą atstovauja net 5 sportininkai, akivaizdu, kad biatlonas mūsų šalyje žengia teisinga kryptimi“, – kalbėjo legendinis šalies sportininkas A. Šalna.
Oro sąlygos žaidynėse sukūrė papildomų iššūkių
Didžioji dalis olimpinių sportininkų žaidynių metu nuogąstavo dėl itin atšiaurių oro sąlygų, o neretai varžybos netgi buvo nukeliamos dėl itin didelio vėjo.
Štai Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavusi Lietuvos biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė džiaugiasi, kad gavo progą dalyvauti varžybose, tačiau taip pat neslepia, kad kad šios žaidynės išryškino ir tas sportininkės vietas, kurias labiausiai reikėtų tobulinti ateityje.
Iš Pakruojo kilusi 25-erių sportininkė 7,5 km sprinto rungtyje užėmė galutinę 63-ią vietą. Ji puikiai pasirodė šaudykloje, kur šaudė šimtaprocentiniu taiklumu, bet pagal tempą ant slidžių buvo tarp autsaiderių.
Olimpinis čempionas A. Šalna kiek anksčiau svarstė, kad galbūt tam tikrą įtaką sportininkų rezultatui, įskaitant ir olimpietę G. Leščinskaitę, galėjo padaryti ir oro sąlygos.
„Aš esu įsitikinęs, kad kiekvienas sportininkas, kuris žengia į startą olimpinėse žiemose žaidynėse, atiduoda visas savo jėgas tam, kad parodytų geriausią savo rezultatą.
Gabrielės demonstruojamas sportinis pasirengimas prieš olimpines žaidynes buvo geriausi jos karjeroje ir tai buvo iš tiesų smagu stebėti. Tuo metu olimpinėse žaidynėse mes pamatėme, kad rūpesčių sportininkams sukelia ir oro sąlygos, ne visi geba prisitaikyti prie atšiaurių orų.
Galbūt tam, kad būtų pasiektas dar geresnis rezultatas, oro sąlygos irgi padarė tam tikrą įtaką“, – tąkart svarstė pašnekovas.
Sportą reikia palaikyti ir skatinti
Apžvelgdamas dabartines tendencijas A. Šalna pasakoja, kad pokyčių biatlono sportinėse rungtyse yra tikrai ne vienas, o kai kas netgi kelia ir pavydą.
„Tikrai yra nemažai pasikeitimų, o tam, kad juos visus būtų galima įvardyti, prireikėtų daug laiko.
Tiesą pasakius, man šiuo metu pavydą kelia tai, kad biatlone atsirado daug daugiau disciplinų, kurios suteikia galimybę rungtyniauti didesnei daliai lenktyninkų ir tokiu būdu gauti daugiau šansų iškovoti olimpinius medalius. Mes tokios galimybės anksčiau neturėjome“, – kalbėjo legendinis sportininkas.
A. Šalna taip pat ragina neužmiršti, kad kiekvieną sportinę sritį privalu išlaikyti aukščiausiame lygyje, mat tai yra ne tik mūsų valstybės kultūros bei garbės simbolis, bet ir sportininkų svajonių įgyvendinimo dalis.
„Kiekvieną sporto sritį reikia palaikyti ir skatinti. Tai yra ne tik šalies kultūros ir garbės reikalas, bet tai taip pat sukuria daugiau progų, kad jaunimas save realizuos šioje srityje.
Be abejonės, tam tikri finansiniai sunkumai sudaro problemų sportinėms federacijoms surasti gabius ir talentingus trenerius, kurie galėtų skirti savo laiką ugdydami būsimus sportininkus ir taip pat tuo metu sugebėtų išlaikyti savo šeimą.
Taip pat finansų reikia ir sportininkams, įrangai tam, kad jie galėtų tobulėti. Manau, kad valstybes vadovams reikia giliau įsiklausyti į federacijų nuomonę ir gerai išanalizuoti sportinės veiklos aspektus, tikslus“, – svarstė legendinis sportininkas.
Aistra biatlonui nedingo
Lietuvos biatloninkas, prisimindamas prabėgusius metus, tvirtina, kad aistra šiam sportui niekur nedingo.
„Jau daugiau kaip 50 metu esu įsitraukęs į sportinę veiklą, virš 30 metų dirbo trenerio darbą.
Galiu tik pasigirtti kad aistra šiam sportui nedingo, o tikslai išliko tie patys – surasti, išugdyti medalių laimėtojus.Be abejonės, tokie sportininkai neauga kaip grybai po lietaus, bet ieškant tikrai galima surasti, reikia tik laiko.
Šiuo metu, kad gyvenimas butu spalvingesnis, laisvu laiku prasimanau ka nors įdomaus: vasarą žaidžiu golfą, plečiame savo šeimos verslą, laiką leidžiu su šeimos nariais“, – pasakojo A. Šalna.
