Po krepšinio į boksą pasukęs aukštaūgis prisipažino, kad vaikystėje bene didžiausią įtaką jam darė legendinis žalgirietis Arvydas Sabonis, kurio garbei latvis dar mokyklos laikais vilkėjo 11 numeriu pažymėtus marškinėlius.
„Nešiojau 11-u numeriu pažymėtus marškinėlius dėl Sabonio. Esu dėkingas jam už metimą kabliu, nes jį turėjau tikrai gerą. Pradėjau mėtyti tokius metimus, kai man buvo vienuolika ar dvylika metų, likdavau po treniruočių salėje ir mėtydavau kokias tris valandas: pradedant šalia krepšio, baigiant metimais nuo beveik vidurio aikštės. Aišku, taip pat vyliausi, kad užaugsiu truputį aukštesnis.
Žinoma, Sabonio žaidimą labiau sekiau jo karjeros pabaigoje, kai jis žaidė Portlando „Trail Blazers“. Tuomet jau rungtyniavau koledže JAV, didžiavausi, kad jis yra iš Lietuvos ir norėjau žaisti kaip jis“, – teigė K. Kambala.
Prieš 13 metų, 2009 metų rugpjūčio 14 dieną Rygoje įvykusios draugiškos rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių virto kone tikru bokso ringu. Dar prieš rungtynes per pristatymą K. Kambala išbėgo su bokso pirštinėmis, o mačo metu jis smogė Artūrui Jomantui. Aikštės viduryje kilo daugelio krepšininkų susistumdymas. Pasak Kambalos, nors aikštėje jis daug kam atrodydavo agresyvus, tačiau realiame gyvenime tokiu niekada nebuvo ir iki šiol palaiko puikų ryšį su Lietuvos krepšininkais.
„Manau, kad daugelis sirgalių supranta, kad aikštelėje dariau tai, ką turiu daryti, bet už aikštės ribų viskas pasikeičia. Nors, žinoma, po tų rungtynių sulaukiau nemažai sirgalių iš Lietuvos negatyvo“, – dokumentikos kūrėjams pasakojo jis.
Vienu geriausių savo bičiuliu lietuviu Kambala laiko Saulių Štombergą, su kuriuo rungtyniavo Stambulo „Efes Pilsen“ klube. Latvis tuomet žengė vienus pirmųjų savo žingsnių Eurolygoje, o patyręs lietuvis žinojo, kaip geriausiai prieš rungtynes motyvuoti emocingumu pasižymintį Kambalą.
„Noriu pasakyti didelį ačiū S. Štombergui, kuris priėmė mane po savo sparnu ir man labai padėjo Eurolygoje. Atvykau į „Efes Pilsen“ ir mes greitai tapome draugais, nes mano žmona gyveno JAV, o jo žmona dažnai leisdavo laiką Lietuvoje, todėl kartu leisdavome laiką.
Jis mane vadindavo rusiškai „gyvuliu“, o prieš rungtynes klausdavo, šiandien Kasparas ar gyvulys atvyko į varžybas. O prieš vienas pirmųjų rungtynių Eurolygoje jis man pasakė, kiek uždirba varžovų puolėjas ir kad aš turėčiau už jį uždirbti daug daugiau. Tada paprašiau jo, kad visada prieš rungtynes man pasakytų, kiek uždirba varžovų centro puolėjas“, – šypsojosi Kambala, prisiminęs pokalbius su vienu geriausių Lietuvos visų laikų krepšininku.
Kambalos pasakojimą apie ryšį su Lietuva ir jos žaidėjais žiūrėkite straipsnio viršuje.
Visą „Krepšinio namų“ dokumentikos ciklo antrąją seriją žiūrėkite čia:
