Dar prieš dvi savaites kai vaikinai išvyko į Juodkalniją, daugelis krepšinio ekspertų Lietuvoje jokių įspūdingų rezultatų nežadėjo, pabrėždami, kad komanda vyksta į čempionatą be ryškiausių savo kartos žaidėjų, kurie komandai šiemet padėti negalėjo.
O prisidėti prie komandos negalėjo vienas ryškiausių šios kartos žaidėjų Ąžuolas Tubelis. Taip pat su komanda į čempionatą nevyko Liutauras Lelevičius ir praeitą sezoną Eurolygoje debiutavę Motiejus Krivas ir Titas Sargiūnas.
Daug negatyvių nuotaikų atnešė ir čempionato startas, kuriame lietuviai patyrė du pralaimėjimus iš eilės. Pirmąsias rungtynes su Ispanija žaidusi Lietuvos rinktinė varžovams nusileido rezultatu 65:75, o kitose rungtynėse prieš ukrainiečius vaikinai vėl suklupo rezultatu 69:71.
Tačiau lietuvaičiai po suklupimo pakilo, išsilaižė žaizdas ir parodė tikrą charakterį. Komanda jau trečiose rungtynėse pradėjo demonstruoti plieninę gynybą, o pasitelkę savo lyderį Mantą Rubštavičių pradėjo kelią link medalių.
Mūsų šalies komanda pasiekė keturias pergales iš eilės. Pirmiausia triuškinančiu rezultatu 108:66 susidorojo su priešininkais iš Čekijos, tuomet penkiais taškais aplenkė vokiečius 75:70. Užkopę į ketvirtfinalį lietuvaičiai nė nemanė sustoti ir įveikė prancūzų bendraamžius rezultatu 89:79.
Pusfinalyje Lietuvos dvidešimtmečių rinktinė susitiko su gausiai palaikomais šeimininkais, tačiau joks aikštės pranašumas nepadėjo ir jiems. Po įtemptos kovos 67:63 prieš mūsiškius suklupo ir Juodkalnijos rinktinė.
Lietuviai pasiekė finalą, o jame Ispanijos rinktinę, prieš kurią kovojant ir pradėjo savo kelią Europos čempionate. Skaudi pirma patirtis atrodo iš pradžių kiek neramino lietuvius, tačiau prieš įpusėjant rungtynėms jie įjungė antrą kvėpavimą ir davė varžovams tikrą kovą.
Tačiau mūsiškiams neužteko parako palaužti ispananų, kai šie paskutinėmis minutėmis susikrovė solidžią persvarą ir galiausiai rezultatu 69:61 nugalėjo lietuvius.
Mindaugo Noreikos treniruojama dvidešimtmečių rinktinė suspindo sidabru ir tapo viena sėkmingiausių visų laikų U20 rinktinių Lietuvoje.
Iki šiol lietuviai Europos čempionate tik du kartus pasiekė auksą. 1996 metais auksą namo parvežė Jono Kazlausko treniruojama komanda, kurioje žaidė Šarūnas Jasikevičius, Mindaugas Timinskas, Dainius Adomaitis, Andrius Jurkūnas. Kitą kartą auksą iškovoti pavyko 2012 metais Kazio Maksvyčio treniruojamai rinktinei, kurią atstovavo Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Žygimantas Skučas, Egidijus Mockevičius.
O sidabrą iki šiol buvo pavykę pasiekti taip pat du kartus. 2005 m. tai įgyvendino Rimo Kurtinaičio vadovaujama komanda kartu su Renaldu Seibučiu, Jonu Mačiuliu, Artūrų Jomantu. 2008 m. tai dar kartą pasiekė Rimvydo Samulėno rinktinė su Donatu Motiejūnu, Martynu Gecevičium, Šarūnu Vasiliausku, Žygimantu Janavičium ir Vyteniu Lipkevičium.
O 2022 m. tai padarė ir Mindaugo Noreikos treniruojama rinktinė. Garsus Lietuvos krepšinio specialistas ir pats jaunimą ugdantis Arvydas Gronskis džiaugiasi tokiais jaunimo pasiekimais bei išskiria lietuvių demonstruotą žaidimą.
„Jie žaidė drąsų krepšinį. Agresyvi gynyba, kamuolio spaudimas visų varžybų metu. Kaip minėjo pats rinktinės treneris, jie neturėjo aukštų žaidėjų, kurie galėtų gerai susitvarkyti po krepšiu, todėl žaidė visiškai šiuolaikinį krepšinį. Kai žemi žaidėjai visur ant perimetro būna pavojingi, gali prasiveržti ir pataikyti. Būtent toks žaidimas yra labai neparankus visiems varžovams“, – teigė buvęs „Ryto“ trenerių štabo narys, o dabar NKL dirbantis A. Gronskis.
A. Gronskio teigimu, finalinėse rungtynėse labai daug reiškia kiekvienas metimas, perimtas kamuolys ar gauta pražanga. Todėl išskirti ko vaikinams pritrūko auksui pasiekti labai sunku.
Tačiau A. Gronskis neslepia, kad ir sidabras labai maloniai nustebino.
„Matosi, kad vaikinai žinojo ko atvažiavo, tuomet dirbo savo darbą ir atsiribojo nuo visų aplinkinių komentarų ir prognozių. Visgi sidabras išlieka kiek siurprizas mums visiems, žinant, kad vaikinai žaidė be kelių lyderių. Tačiau dažniausiai taip ir būna, kai mažiau tikiesi, tada ir laimi tavo komanda“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie komandos žaidėjų progresą A. Gronskis teigė, kad kai kurių žaidėjų patobulėjimas buvo labai tikėtas, tačiau išskirti galima kiekvieną individualiai.
„Manto Rubštavičiaus progresas ne kiek nustebino, bet kiek tikėtas buvo. Iš anksto buvo tikėta, kad jis tas žaidėjas, kuris turėtų didžiausią progresą pademonstruoti. Nes ir Eurolygos turnyruose, kuriuose dalyvavo buvo dominuojantis. Taip pat ir Augustas Marčiulionis. Nors taškų ir nepelno daug, bet vadovavimas komandai, perdavimai ir gynyba, tai nuostabu.
Dar ir Dominyko Stanionio stebina savo begaline energija, kai jis nori visur pavojingas būna. Kažkiek jam irgi su pataikymų buvo problemų, bet reikiamu momentu tikrai pataikydavo. Jokūbas Rubinas irgi sėkmingai sužaidė.
O dar maloniai nustebino ir Ugnius Jaruševičius, gerai gynėsi ir ūgtelėjęs vaikinas. Užkamšė visas skyles, kur buvo trūkumas aukštų žaidėjų. Šioje rinktinėje tikrai galima kiekvieną žaidėją išskirti“, – džiaugėsi krepšinio specialistas.
Visgi prognozių ateičiai A. Gronskis sakyti neskuba. Paklaustas apie potencialius kandidatus, kurie galėtų papildyti vyrų rinktinę atšovė, kad laikas parodys.
„U20 tai jau yra naujas etapas, kada jie žengia į vyrų krepšinį. Visi skirtingai į jį žengia. Pavyzdžiui, kad ir pats A. Marčiulionis, važioja tobulėti į USA. M. Rubštavičiaus irgi laukia naujas etapas vyrų krepšinyje, nes jis pradės žaisti Panevėžio „Lietkabelyje“. Išskirti taip konkrečiai tikrai sunku.
Čia atrodo ir tolima, bet kartu ir artima ateitis. Pirmiausia daugelis iš jų turi pereiti į vyrų lygį, o tada bus galima matyti kaip seksis ten. Manau bus reikalinga kantrybė, kad papultų pas trenerius, kurie jais tikėtų ir leistų žaisti, pasireikšti. O tada matysime koks ateis rezultatas“, – pasakojo A. Gronskis.
