B grupėje 18:15 val. Lietuvos (0/3) rinktinė pirmosios pergalės čempionate sieks prieš Vengriją (0/3).
Naujienų portalas tv3.lt prieš šias rungtynes pakalbino BC „Wolves“ krepšinio operacijų vadovą Algimantą Bružą.
Kartu su Rimantu Kaukėnu intriguojančią komandos sudėtį sukomplektavęs specialistas anksčiau dirbo Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“ skautu.
Krepšinio analitikas pasidalino savo mintimis apie Lietuvos rinktinės žaidimą ir artėjančią B grupės turnyro kulminaciją. A. Bružas teigė, kad lietuviai turi visas galimybes pagerinti savo gynybą, o tai juos paverstų žymiai sėkmingesne komanda.
Algimantai, ar rinktinės žaidime yra skubiai taisytinų dalykų, o gal tiesiog trūksta sėkmės?
Matome, kad trūksta sėkmės, bet yra ir kiti momentai, kurie šitą rezultatą nulemia. Žiūrint mano akimis ir atsakant trumpai, didžiausia mūsų problema kol kas yra gynyba.
Atrodo, kad daug energijos iššvaistome ginčuose su teisėjais, nors jie savo darbo tikrai nedirba gerai. Tą energijos švaistymą reiktų išgyvendinti, o gal spaudimą teisėjams reiktų dar labiau padidinti?
Aš esu prieš didelį susitelkimą į teisėjų darbą ir manau tai nėra produktyvu. Kas liečia krepšininkus, trenerius, jiems reaguoti į teisėjų sprendimus yra visiškai normalu, nes tai yra emocijos. Visame čempionate matome, kad teisėjavimo lygis neatitinka varžybų lygio. Kažkokia reakcija yra normalus dalykas, bet, žinoma, kiek įmanoma, reikia koncentruotis į savo žaidimą.
Kiek demotyvuota gali būti Vengrija, kuri neturi šansų patekti į kitą etapą ir žais be savo lyderio Adamo Hangos?
Manau, kad jie bandys kabintis. Vengrijai žaidimas su Lietuva yra tam tikras įvykis. Jie patys supranta, kad nėra tokio lygio, kokio esame mes. Jie tikrai duos kovą ir bandys įrodyti, kad yra geresni. Aišku, Hangos nebuvimas mums yra gerai, bet mes turime ir turėtume juos įveikti nepaisant to, Vengrija žaistų su Hanga ar be jo. Šį mačą privaloma laimėti.
Ar be Hangos šita rinktinė apskritai konkurencinga kovoje dėl pergalės?
Konkurencingi tiek, kiek mes leisime jiems tokiais būti. Jeigu mes turėsime rimtų psichologinių problemų po tų trijų pralaimėjimų, jeigu bus didelis neužtikrintumas veiksmuose, pasimetimas ar didelis nesusikalbėjimas gynyboje, tada rungtynės gali būti sudėtingesnės.
Ką dabartinėje čempionato stadijoje rinktinei gali duoti Kristupas Žemaitis, Martynas Echodas ir Eigirdas Žukauskas?
Viskas pasimatys rungtynių su Vengrija metu. Jeigu kontroliuosime situacjią, kodėl neduoti šiems žaidėjams daugiau minučių ir šiek tiek pailsinti lyderius? Bent jau aš Eigirdą Žukauską aikštėje norėčiau matyti daugiau. Esu labiau to žaidimo šalininkas, kad Domantą Sabonį ir J. Valančiūną mums reikėtų daugiau rotuoti tarpusavyje nei remtis jais abiem iškart. Aišku, rinktinės treneris situaciją vertina ir mato ją geriau.
Tikiuosi, kad būtent rungtynėse su vengrais galėsime pamatyti visus šiuos tris krepšininkus. Visi jie turi tam tikrų privalumų. Matėme, kad M. Echodas yra tikrai energingas „centras”, galintis keistis ginamaisiais ir pasiūlyti tai, ko negali kiti.
Kristupas – solidus atakų organizatorius, visa laiką gerai kontroliuojantis komandą. Taip, kartais rinktinės žaidime norėtųsi daugiau ramybės, bet Kristupas turi rimtus konkurentus – Rokas Jokubaitis, Lukas Lekavičius. Suprantu, kad treneriui sunku laiko surasti visiems trims.
Prieš Lietuvą geriausias savo rungtynes čempionate sužaidė Mike’as Tobey, Evanas Fournier, Franzas Wagneris. Rungtynėse su bosniais galime išvysti Jusufo Nurkičiaus ir Džanano Musą geriausias rungtynes?
Manau, kad bosniai Lietuvai yra pakankamai parankūs. Ypatingai Nurkičius, kuris prieš save turės Joną Valančiūną. Nurkičius neturės tokios jėgos persvaros, kokią galbūt turėjo prieš kitus varžovus. Kalbant apie Musą, Arnas Butkevičius visai geras pasirinkimas jį stabdyti ir, manau, Arnui gali visai neblogai pasisekti.
Galvoju, kad mums problemų gali pridaryti Johnas Robersonas, kuris yra puikus metikas po driblingo. Jeigu mes penktoje pozicijoje žaisime su J. Valančiūnu, J. Robersonas yra būtent tas žaidėjas, kuris gali sėkmingai atakuoti tą pasyvią pikenrolo gynybą. Tikiuosi, kad mūsų trenerių štabas gerai pasiruoš stabdyti šiuos tris lyderius. Neužmirškime ir Miralemo Halilovičiaus, kuris yra solidus ketvirtas numeris. Apibendrinant, mums yra labai svarbu kontroliuoti varžovus gynyboje.
Kaip manai, kokioje psichologinėje situacijoje dabar yra Lietuvos rinktinės žaidėjai?
Pagrindiniai rinktinės žaidėjai turi daug patirties, turi labai stiprius charakterius ir yra kovotojai. Jeigu jie adekvačiai įsivertins situaciją, kad pralaimėjo ne kažkokiems nevykėliams, o varžovams, kurie perimetro linijoje turi solidžius NBA žaidėjus, o nugalėtoją nulėmė 1–2 metimai, lietuviai tikrai pajėgūs grupės etapą užbaigti taip, kaip reikia.
Kiek svarbu atrasti emocinį lyderį, charizmatišką asmenybę ir kas juo galėtų tapti?
Tų emocinių lyderių yra. Rungtynėse su vokiečiais matėme, kiek svarbus komandai J. Valančiūnas, kaip jis laikė visa komandą ant savo pečių ir kokį atsidavimą ir žaidimą demonstravo. Tas pats Marius Grigonis yra nebijantis svarbių momentų ir galintis imtis iniciatyvos. Puolime mes esame tikrai neblogi ir galime išlaikyti stabilų žaidimą. Tačiau mums reikia apsiginti prieš varžovų lyderius ir pagerinti savo gynybą apskritai. Tada tapsime žymiai geresne komanda.
Ar šio čempionato metu dar galime suspėti pagerinti gynybą?
Visada galime kažką patobulinti. Tas žaidimas ateina per laiką, per susitikimus su rimtais varžovais ir per klaidų analizę. Susitikime su Vokietija buvo padaryta daugybė mąstymo klaidų prieš Franzą Wagnerį. Manau, žaidėjai, kurie dalyvavo tose situacijose, kažkokią patirtį jau pasiėmė ir kitą kartą susitvarkys geriau.
Galima ieškoti ir taktinių sprendimų – kaitalioti gynybines sistemas, tam tikrose atkarpose gintis zona, daugiau keistis ginamaisiais, kas visai neblogai veikia. Sprendimų tikrai yra. Labai nenorėčiau matyti nusistatymo „mes nieko negalime padaryti prieš jų lyderius, todėl žaiskime kas įmes daugiau taškų žaidimą”. Reikia ieškoti įvairių sprendimų gynyboje ir juos įgyvendinus mes tikrai tapsime geresni.
Kiek savyje dar turi pozityvumo, kalbant apie pagrindinį Lietuvos rinktinės tikslą – iškovoti medalius?
Manau, kad mes galbūt nesame tame lygyje, kaip geriausios rinktinės šiame čempionate. Užtenka pasižiūrėti į paprastą faktą – visi 3 buvę mūsų varžovai turi talentingesnes perimetro linijas, kas didele dalimi ir nulemia galutinį rezultatą. Medaliai būtų gražu, „faina“ ir labai to norėčiau. Manau, mums patekimas į pusfinalį būtų tikrai geras pasirodymas. Jeigu išeiname į aštuntfinalį ir ten susitinkame, tarkime, su ispanais, tikrai galime juos nugalėti. Lietuva jau dukart šią vasarą nugalėjo Ispaniją ir tikrai gali tai padaryti dar kartą, o ketvirtfinalyje taip pat lauktų įveikiamas varžovas.
