Trys iš šių komandų, išskyrus Vokietiją, pastaruoju metu nediktavo madų Europos krepšinyje, tad kas tai lėmė – galbūt susilpnėjusios pirmenybės, o gal turėsime naujus bosus Europoje?
Peržvelkime visas šių komandų.
Abejas pusfinalio rungtynes penktadienį nuo 17 ir 21 valandos stebėkite Krepsinis.net.
Suomijai patekimas į Europos čempionato pusfinalį apskritai yra istorinis pasiekimas. Iki šiol aukščiausias suomių pasiekimas buvo šešta viena 1967 metais ir septinta 2022-aisiais. Apskritai suomiai turėjo ilgą pertrauką nuo aukščiausio lygio europinio krepšinio arba žaidė B divizione ir į aukščiausiąjį grįžo 2011 metais.
Žingsnis po žingsnio ir suomių karta su megatalentu Lauri Markkanenu priešakyje ėmė siekti apčiuopiamų rezultatų. Patys suomiai ir neslepia, kad šiuo metu turi ko gero pajėgiausią rinktinę, kokią kada galėjo surinkti.
Komandos alfai ir omegai L.Markkanenui (24,7 tšk., 7,9 atk. kam., 2,6 rez. perd., 2,6 per. kam., 26 n.b.) labiausiai talkina Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniu būsiantis Mikaelas Jantunenas (12 tšk., 4,4 atk. kam., 13,7 n.b.) ir 34-erių veteranas Sasu Salinas (9,1 tšk., 3,6 atk. kam., 2,7 rez. perd., 12,3 n.b.).
Kad patektų į geriausių ketvertą, suomiams teko pateikti staigmeną. Grupių etape suomiai nusileido lietuviams bei vokiečiams ir liko treti, tad aštuntfinalyje užšoko ant serbų ir atrodė, kad čia jų pasirodymas baigsis, tačiau Suomija pateikė sensaciją ir eliminavo vienus favoritų.
Aišku, negalima neigti ir serbų problemų: nors ir turėjo Nikolą Jokičių, čempionato metu serbai neteko Bogdano Bogdanovičiaus, sužaidusio vos du mačus. Nepaisant to atrodė, kad aštuntfinalis tikrai dar nėra etapas, kuriame serbai sustos.
Turkija žengia su Erginu Atamanu priešakyje ir kol kas treneris gali kelti kumščius į viršų, nes nėra patyręs dar nė vieno pralaimėjimo. Pastarąjį sykį dėl Europos čempionato medalių turkai žaidė dar 2001 metais – kai pora komandos žaidėjų dar nebuvo gimę, tada jie iškovojo sidabrą.
Tiesa, vienas medalis pasaulyje iškovotas buvo vėliau – 2010-aisiais. Nuo minėtų 2001-ųjų turkai Europoje niekaip neprasibraudavo į geriausių ketvertą ir maksimaliai pasiekę buvo 8 vietą, o pastaraisiais 14 metų išvis likdavo už ketvirtfinalio ribos.
Turkijos rinktinės ryškiausia žvaigždė – Hjustono „Rockets“ komandos centras Alperenas Šengunas. 23 metų turkas su 21,6 taško, 10,9 atkovoto kamuolio, 7,1 perdavimo ir net 32 naudingumo balo vidurkiu yra antras efektyviausias turnyro žaidėjas, nusileidžiantis tik Luka Dončičiui (36,6 n.b.).
Šalia jo svarbius vaidmenis vaidina Cedi Osmanas (14,9 tšk.), tiesa, šiuo metu traumuotas ir nėra aišku ar žais pusfinalyje, natūralizuotas Shane‘as Larkinas (11 tšk., 4,6 rez. perd., 14,7 n.b.), stokojantis stabilumo, ir Ercanas Osmani (10,4 tšk., 5,3 atk. kam., 13,1 n.b.).
Turkai turi šansą namo parsivežti Europos čempionato medalius po 24 metų pertraukos. Beje, tiek šį Europos, tiek vėliau pasaulio sidabrą turkai laimėję yra tik namie. Jų kelias iki pusfinalio, reikia pripažinti, nebuvo labai komplikuotas: aštuntfinalyje eliminuoti švedai, ketvirtfinalyje – lenkai.
Turkų oponentai graikai taip pat labai seniai nelaimė medalių rankose. 2005 metais iškovotas Europos auksas, 2009 metais – bronza, o po to jokio medalio pasiekti nepavyko, nors Graikija būdavo netoli. 2015-aisiais ir 2022-aisiais pasirodymas baigėsi ketvirtfinalyje (prieš būsimą čempionę Ispaniją ir prieš bronzinę Vokietiją).
Graikija turi visiškai Giannio Antetokounmpo rinktinę, kur superžvaigždę yra apsukę patyrę ir vardą turintys veteranai. Jau skaičiavome, kad tokios patirties, kokią turi graikai, neturi jokia kita Europos čempionato rinktinė, žvelgiant į rinktinių turnyrų patirtį.
G.Antetokounmpo graikams pelno po 29,8 taško, atkovoja 9 kamuolius ir renka 32 naudingumo balus, būdamas trečiu efektyviausiu žaidėju turnyre ir antru rezultatyviausiu. Kito tokio labai ryškiai išsiskiriančio žaidėjo nėra, tačiau vaidmenis išpildo Eurolygos krepšininkai – Kostas Sloukas (9,1 tšk., 4,3 rez. perd.), Kostas Papanikolaou (7,3 tšk., 5,3 atk. kam.), Tyleris Dorsey (12 tšk.), Kostas Mitoglou (9,1 tšk.) bei kiti, sužaisti galintys reikiamomis atkarpomis.
„Tai yra geriausias balansas – turime jaunus žaidėjus, patyrusius krepšininkus, metikus. Yra lyderių, yra kūrėjų – esame subalansuota komanda“, – sakė pats Vassilis Spanoulis.
Graikai ketvirtfinalyje eliminavo Lietuvą, prieš tai nelengvai įveikę Izraelį.
Turbūt ryškiausi favoritai Europos čempionatų geriausių ketverte – vokiečiai. Ši komanda dar praeitame Europos čempionate pasiekė bronzą, nors aukso rankose neturėjo seniai – nuo 1993-ųjų. Tokios prabos medalį vokiečiai 2023 metais buvo pasiekę pasaulio čempionate, o olimpiadoje pernai jie liko per plauką nuo medalių.
Negalima sakyti, kad Vokietija yra pajėgiausios galimos sudėties, kokią gali turėti – nežaidžia Moritzas Wagneris, Isaiah Hartensteinas, Maximilianas Kleberas – trys NBA krepšininkai. Tačiau ir be jų Vokietijos puolimas šluoja oponentus ir atrodo turintis daugiausiai potencialo.
B grupėje su Lietuva žaidę vokiečiai kol kas neklupo ir aštuntfinalyje nesunkiai pašalino portugalus, o ketvirtfinalyje iki galo vargo su slovėnais. Pirmais smuikais Vokietijos gretose griežia ši trijulė: Dennisas Schroderis (18,9 tšk., 5,9 rez. perd., 20,1 n.b.), Franzas Wagneris (21 tšk., 5,7 atk. kam., 23,3 n.b.) ir Danielis Theisas (11,3 tšk., 6 atk. kam., 17,4 n.b.).
Šiame laikotarpyje nuo 2001 metų daugiausiai medalių Europos čempionatuose buvo pasiekę ispanai – devynis per dešimt čempionatų, kas skamba mažų mažiausiai įspūdingai. Iš jų keturi buvo aukso. Jei praeitame čempionate favoritais nebebuvę ispanai eliminavo lietuvius aštuntfinalyje ir galiausiai iškovojo auksą, tai šiemet kartų kaita ispanus baudė skaudžiai – jie liko už atkrintamųjų ribos. 17 vieta Europoje yra apskritai žemiausia, kokią ispanai užėmė istorijoje.
Rinktinėje nebėra tokių vardų kaip Sergio Llullas, broliai Gasoliai, Sergio Rodriguezas, Ricky Rubio, Rudy Fernandezas. Traumos taip pat žeidė ispanus, o galiausiai žinomus veidus rinktinėje keitė tokie žaidėjai kaip Sergio de Larrea, Mario Saint-Supery ar Jaime Pradilla. Panašu, kad grįžimo į Europos viršūnę ispanams truputį teks palaukti.
Per šį 25 metų laikotarpį taip pat penkis medalius pasiekė prancūzai (vienas auksas, du sidabrai ir dvi bronzos). Nors prancūzai ir neturėjo Mathiaso Lessorto, Victoro Wembanyanos, Rudy Goberto ar Evano Fournier, neatrodė, kad jie liks už ketvirtfinalio borto, kadangi aštuntfinalyje juos sensacingai stabdė kartvelai.
Tarp daugiausiai medalių Europoje (3) nuo 2001-ųjų iškovojusių rinktinių vis dar yra Lietuva, pastarąjį pasiekusi 2015-aisiais. Jei į praeitą Europos čempionatą lietuviai buvo išlydėti su skambiais tikslais, tai šiemet daug tikėtasi nebuvo, kuomet neatvyko Domantas Sabonis, Matas Buzelis, Ignas Brazdeikis, Marius Grigonis, o galiausiai čempionate netekome ir Roko Jokubaičio.
Lemiamos kovos prasideda ir trys iš šių keturių minėtų komandų pasieks medalius, kas reiškia, jog didesnei daliai rinktinių tai bus triumfas po bent jau 24 metų pertraukos, o gal ir pirmas toks istorijoje. Ar tai – kitų rinktinių netekčių rezultatas, ar turime naujus šerifus Europoje?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
