Kroatai, pasiekę įvartį pačioje rungtynių pradžioje, nusprendė, kad savo darbą jie jau padarė, ir beveik visą likusį laiką praleido aklai atsimušinėdami nuo austrų atakų bei besivartydami ant Vienos žaliosios vejos neva skausmo pervertais veidais.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Kroatijos ir Austrijos rungtynes? Susitikimą šeimininkai pradėjo susikaustę, o kroatai priešingai – susikaupę ir vedini tikslo kuo greičiau pasiekti įvartį. Savo sumanymus svečiams pavyko įgyvendinti nepraėjus nė penkioms minutėms, kai austrų saugas Rene Aufhauseris be jokių skrupulų it dalgiu nukirto į baudos aikštelę nekviestai įsiveržusį Ivicą Oličių. Prie vienuolikos metrų atžymos atsistojęs naujasis „Tottenham Hotspur“ klubo pirkinys Luka Modričius dviračio išradinėti nepuolė ir sėkmingai nuginklavo šeimininkų vartininką Juergeną Macho, pasiųsdamas kamuolį per patį vartų vidurį.
Apimti euforijos kroatai kurį laiką dar turėjo iniciatyvą savo rankose ir maudė šoko ištiktus austrus, bet pirmajam kėliniui persiritus į antrąją pusę žaidimas išsilygino, o momentais net geriau atrodydavo ir atsiliekančiųjų vaidmenį gavę Austrijos futbolininkai.
uefa.com nuotr.
Krito į akis abiejų komandų žaidėjų meistriškumo skirtumas. Kroatai išspausdavo iš savo atakų maksimumą, o austrai, gavę progą, šaudavo bet kur, tik ne į vartų plotą – panašiai kaip lietuviai. Tad nenuostabu, kad iki pertraukos rezultatas taip ir nebepakito.
Antrajame kėlinyje šeimininkai visiškai dominavo ir sukūrė keletą itin pavojingų epizodų. Savo šansais nepasinaudojo Ivica Vastičius, Umitas Korkmazas ir Romanas Kienastas, kurio šiek tiek netaiklų smūgį galva per jau teisėjo pridėtą laiką puikiai rungtyniavęs Kroatijos vartų sargas Stipa Pletikosa palydėjo tik akimis. Tuo tarpu kroatai per pertrauką, matyt, gavę nurodymus bet kokiu būdu išlaikyti įgytą persvarą, antrajame kėlinyje neparodė nieko tokio, išskyrus tai, kad kone po kiekvieno varžovų prisilietimo griūdavo ant vejos ir „marinuodavo“ laiką. Ką gi, jie atsilaikė, bet galėjo tai padaryti ir įtikinamiau.
Įdomiausia kova
Įdomiausia, kad prieš rungtynes aiškia favorite laikyta Kroatijos rinktinė šios jai suteiktos garbingos etiketės savo noru sutiko atsisakyti ir leido pasireikšti priešininkams, todėl apie kokią nors kovą aikštės viduryje kalbėti nė neverta. Andreasas Ivanschitzius, sumaniai vadovavęs savo komandai ir pats ne vieną sykį grasinęs varžovų vartininkui tolimais šūviais, užtikrintai įveikė praktiškai visas rungtynes nepastebimą buvusį Luką Modričių
Geriausias rungtynių žaidėjas
Ivica Oličius. Nors ir nežibėjo, bet jis uždirbo vienuolikos metrų baudinį, kuris ir nulėmė mačo baigtį. „Hamburg“ klubo puolėjas bene vienintelis iš nugalėtojų nusipelno pagyrų, nes dirbo sunkiai ir naudingai. Savo reidais neleido nė minutei atsipalaiduoti austrams, kurie neretai kovingąjį kroatą buvo priversti stabdyti be didesnių ceremonijų pažeisdami taisykles.
uefa.com nuotr.
Rungtynių nevykėlis
Rene Aufhauseris. Iš ne itin pavojingos ir perspektyvios situacijos Kroatijos žaidėjai „pagimdė“ įvartį, o svarbiausia, kad pusę „nuopelnų“ dėl jo sau gali prisiimti visiškai neatsakingai sužaidęs šeimininkų saugas Rene Aufhauseris, nusprendęs visai Europai pademonstruoti, kaip aukštai jis moka kiloti kojas savo baudos aikštelėje.
Žmogus su švilpuku
Olandas Pieteris Vinkas sėkmingai vadovavo rungtynėms: skyrė labai ankstyvą, bet teisingą vienuolikos metrų baudinį, „apdalino“ geltonomis kortelėmis tuos žaidėjus, kurie to tikrai nusipelnė, o futbolininkų į kalbas dėl vieno ar kito epizodo traktavimo neprisileido. Neblogai jam sekėsi ir nuo vejos kelti „traumas patyrusius“ Kroatijos rinktinės atstovus.
Pastaba kritikams. Jei jums šis straipsnis pasirodys besąs šališkas, jūs visiškai nesuklysite. Neįsivaizduoju, kaip galima žiūrėti futbolą būnant tik abejingu stebėtoju. Juk futbolas visų pirma yra aistra, meilė, neapykanta, įsiūtis, euforija bei visa tai kartu sudėjus.
