Eurolyga yra sudėliojusi tikslų grafiką, kaip tęstų sezoną.
Iki gegužės 24 d. lygos vadovai turi nuspręsti ateitį – jeigu šie pasakys, kad sezonas bus atnaujintas, komandos pasiruošimui neturės daug laiko.
Iki birželio 11 d. numatomas karantino laikotarpis. Birželio 12 d. prasidėtų treniruočių stovykla, kuri vyktų iki liepos 2 d. Po dviejų dienų ekipos jau žengtų į aikštę ir iki liepos 26 d. turėtų sužaisti likusius 54 reguliaraus sezono mačus ir finalo etapą. Kol kas neaišku, kaip jis atrodytų, bet Eurolyga linksta prie trumpesnio varianto nei atkrintamosios ir finalo ketvertas.
Komandos greičiausiai žaistų finalo aštuonetą, kur viską lemtų vienerios rungtynės. Sezono pabaiga būtų surengta viename mieste.
Viskas skamba gražiai, tačiau tokiame Eurolygos plane yra labai daug „bet“.
Taip, lyga ir klubai yra suinteresuoti vėl žaisti, kad būtų patirta kuo mažiau nuostolių. TV transliacijos, rėmėjų pinigai yra svarbūs visiems, ypač mažesniems klubams kaip Kauno „Žalgiris“.
11 mln. biudžetą planavę surinkti žalgiriečiai jau skaičiuoja, kad dėl koronaviruso neteks mažiausiai 3 mln. eurų, o tai paveiks ir ateinančius sezonus.
Tel Avivo „Maccabi“ suskaičiavo, kad praras 21 mln. eurų. Net toks milžinas kaip Maskvos CSKA paskelbė, kad į biudžetą nesurinks 30 proc. planuotų pajamų. Žinoma, yra ir išimčių.
Stambulo „Anadolu Efes“, „Valencia“, Sankt Peterburgo „Zenit“ ne tik neplanuoja mažinti žaidėjams atlyginimų, bet jau ketina švaistytis pinigais viliodami naujokus.
Bet grįžikime prie Eurolygos. Lygos noras žaisti yra aiškiai paremtas finansiniais klausimais.
Tą pabrėžė ir „Anadolu Efes“, užtikrintai pirmavusios lygoje, atstovas Krunoslavas Simonas: „Jeigu Eurolyga nuspręs sezoną pratęsti, tai bus daugiau daroma dėl televizijos sutarčių ir kitų rėmėjų“.
Norai yra viena, bet galimybės šioje situacijoje – labai ribotos.
Eurolygoje varžosi 18 klubų iš dešimties valstybių. Sienos Europoje yra uždarytos, visi iš JAV kilę krepšininkai yra sugrįžę į tėvynę.
Kaip atrodytų chaotiškas krepšininkų sugrąžinimas į klubus ir transportavimas į vieną miestą, kuriame Eurolyga baigtų sezoną? Apskritai, reikėtų diskutuoti, kiek jis įmanomas.
„Užsieniečių patekimas į Rusiją yra sustabdytas neribotam laikui, neišskiriant ir krepšininkų“, – neseniai sakė „Chimki“ vadovas Pavelas Astachovas.
O jeigu iš visų pasaulio kampų sutraukus žaidėjus atsirastų nors vienas užsikrėtimo atvejis – Eurolyga ir vėl stabdytų sezoną?
Kol kas tai atrodo visiškai neįmanoma. Žinant ir tai, kad COVID-19 susirgimų situacija visame pasaulyje yra labai skirtinga.
Šiuo metu epicentrais tapusi JAV ir Rusija, kuri kasdien skaičiuoja po dešimt tūkstančių naujų susirgimų, situacija vis dar sunki Ispanijoje ir Italijoje.
„Eurolyga daro viską, ką gali. Vadovai kalbasi su klubais, bet bus labai sudėtinga klubams iš skirtingų šalių vienu metu pradėti ir vėl keliauti. Manau, kad Eurolygos sezonas nebus tęsiamas, nepaisant žvėriškų pastangų“, – mano „Anadolu Efes“ vadovas Alperas Yilmazas.
Ganėtinai kategoriškas ir Vitorijos „Baskonia“ prezidentas Jose Antonio Querejeta: „Kiekviena šalis yra labai skirtingoje situacijoje. Esu labai pesimistiškas dėl galimybės atnaujinti Eurolygos kovas“.
Kitas klausimas – žaidėjų fizinė forma. Eurolyga sezoną sustabdė kovo 11 d. Taip, krepšininkai sportavo namie, bet tai visiškai neatstoja įprastinio sporto ir varžybų ritmo.
Tik neseniai jiems leista grįžti į sporto sales ir mėtyti į krepšį. Buvęs žalgirietis, dabar „Barcelona“ marškinėlius vilkintis Brandonas Daviesas, po sugrįžimo į areną taip šmaikštavo „Twitter“ tinkle: „Jaučiuosi taip, lyg monstrai iš „Kosminio krepšinio“ būtų pavogę mano talentą“.
Turbūt taip pasijus dauguma žaidėjų, ką jau kalbėti apie išaugusią traumų riziką.
Kūną paruošti krūviui bus skirtos vos trys savaitės – ženkliai mažiau, nei įprastas pasiruošimas sezonui.
Neverta pamiršti, kad retas krepšininkas, tarpsezoniu du mėnesius drybsotų namie. Aukščiausio lygio atletai tiek ilgai netinginiauja ir patys ruošiasi sezonui. Šį kartą dauguma tokios galimybės neturėjo, nes sporto klubai, bazės, treniruočių centrai tiesiog buvo uždaryti.
Po tokios ilgos pertraukos ir trumpo pasiruošimo jiems iš karto tektų šokti į beprotišku greičiu lekiantį traukinį – per savaitę sužaisti 2-3 Eurolygos rungtynes, kas yra didelis krūvis.
Šiuo atveju žaidėjų sveikata turi būti aukščiau visko. Taip pat mano ir Stambulo „Fenerbahče“ žvaigždė Nando De Colo.
„Mes pusantro mėnesio nejudame ir bus tikrai sunku vėl žaisti. Man geriausia būtų, jeigu sezoną nutrauktų ir pradėtume ruoštis kitam sezonui. Sveikata yra svarbiausia“, – sakė prancūzas.
Visa tai privestų ir prie smukusio žaidimo lygio.
„Mes žaidėme fantastiškai nuo pat sezono pradžios ir svarbiausia, kad mes mėgavomės žaidimu. Net jeigu Eurolyga tęsis, nėra garantijų, kad mes grįžę žaisime taip pat gerai“, – pripažino K. Simonas.
K. Simonas, N. De Colo ir kiti Eurolygos atstovai, paminėti šiame tekste, tėra maža dalis tų, kurie aiškiai pasisakė, kad šį sezoną reikėtų jau pamiršti.
Atrodo, kad tai yra ganėtinai vieningas žaidėjų, trenerių ir vadovų balsas.
Visi supranta, kokią karčią finansinę piliulę reikės dėl to nuryti, o pasekmes jausti dar keletą sezonų. Bet šiuo atveju bandyti daryti (ne)įmanomą ir rizikuoti žaidėjų bei komandų personalo sveikata atrodo per daug beprasmiška.
