Dar gruodžio mėnesį buvo paskelbta, kad aukščiausio lygio Europos klubinio krepšinio finalinės rungtynės vyks Lietuvoje, Kaune. Bilietai į pusfinalius, finalą ir rungtynes dėl trečiosios vietos buvo iššluoti per 9 valandas, o sirgaliai netruko rezervuoti Kauno viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų.
Nors Kauno „Žalgiriui“ finalinių kovų pasiekti ir nepavyko, tačiau lietuviškų akcentų svarbiausiose rungtynėse netruks.
Penktadienį pirmose pusfinalio rungtynėse į kovą stos Donato Motiejūno atstovaujama „Monaco“ ir reguliariojo sezono nugalėtojai Pirėjo „Olympiakos“. Antrajame pusfinalyje sirgaliai išvys vadinamąjį „El Clasico“, kur dėl finalo kovos Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“, kurios rikiuotėje yra ir Rokas Jokubaitis, bei karališkasis Madrido „Real“ klubas.
Visus mačus tiesiogiai transliuos naujos kartos televizija Go3 ir TV3 Sport kanalas.
Tad kaipgi Kaunas ruošiasi tūkstantinėms krepšinio sirgalių minioms ir ko galime tikėtis mieste jau šį savaitgalį?
Fanų zona
Nors bilietai į arenoje vyksiančius finalinius mačus buvo iššluoti labai greitai, tačiau sirgaliams, norintiems įsitraukti į krepšinio šventę, liūdėti neteks. Eurolyga paskelbė, kad Kaune yra ruošiama fanų zona, kurioje ne tik bus galima stebėti rungtynes per didžiulius ekranus, tačiau netruks ir kitų veiklų.
Kauno Vienybės aikštėje, kuri yra tik 13 minučių pėsčiomis iki „Žalgirio“ arenos, įkurta fanų zona veiks nuo gegužės 19 d. iki gegužės 21 d. nuo 10 val. iki 23 val. ir visi norintys į ją patekti galės tai padaryti be jokių bilietų.
Eurolyga skelbia, kad šeštadienį sirgalių zonoje apsilankys ir pačios Eurolygos finalo ketverto žvaigždės bei Eurolygos ambasadoriai, o dieną vainikuos specialūs koncertai su Lietuvos muzikos žvaigždėmis.
Fanų zonoje taip pat vyks ir 3x3 turnyrai, dėjimų konkursas, tritaškių metimų konkursas bei „Žalgirio“ šokėjų pasirodymai.
Visi sirgaliai, neturintys galimybės svarbiausias Eurolygos kovas stebėti „Žalgirio“ arenoje, kviečiami rungtynes stebėti per Vienybės aikštėje įrengtus ekranus, o jei užkluptų lietus, sirgaliai galės slėptis specialiuose angaruose.
Sieks užtikrinti maksimalią patirtį
Be įspūdingos fanų zonos mieste bus siekiama užtikrinti ir maksimalų komfortą iš užsienio atvyksiantiems krepšinio sirgaliams. „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius pasakojo, kad pasiruošimas prasidėjo jau iš anksto, nes norima viską suplanuoti kuo sklandžiau.
„Miestas iš savo pusės iš anksto ruošiasi, kad žmonės, kurie atvyks būtent finalinio ketverto metu, gautų visą reikiamą informaciją. Mes patys suvokiame, kad nemaža žmonių dalis nakvos ne Kaune, o galbūt Vilniuje ar kur nors kitur, todėl visur, kur jie atvyks, t. y. autobusų, traukinių stotyse, visa informacija turi būti prieinama.
Ruošiami papildomi leidiniai, kurie juos pasitiks, ruošiama papildoma informacija turinio prasme, kur nurodoma, kaip jie gali nuvykti nuo pagrindinių logistikos centrų iki „Žalgirio“ arenos ar miesto centro“, – tv3.lt portalui pasakojo jis.
Sirgaliams sklandesnes keliones iš kitų miestų užtikrins ir Lietuvos geležinkeliai. Keleivių patogumui, gegužės 19-21 dienomis suplanuoti 4 papildomi traukiniai, 6 didesni traukinių sąstatai su dvigubai daugiau vagonų ir trys papildomi reisai kasdien, buvo rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
T. Stankevičius taip pat sakė, kad dėl šį savaitgalį vyksiančio finalinio ketverto ir padidėjusių turistų srautų buvo tartasi ir dėl ilgesnių įvairių lankytinų vietų darbo valandų, restoranai, barai didino personalo kiekį, kad sirgaliams kiltų kuo mažiau nesklandumų.
Taip pat visą savaitgalį Kaune kursuos „Hop-on Hop-off“ autobusai bei bus daug kitų veiklų visame mieste.
Nors logistiniai aspektai yra tvarkomi iki smulkmenų, T. Stankevičius pripažino, kad su apgyvendinimu kilo šiokia tokia problema.
„Didžioji dalis viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų jau yra rezervuotos, ypač Kaune. Taip pat žinome, kad ir kituose Lietuvos miestuose, kur galima gauti nakvynes, užimtumas yra ženkliai išaugęs.
Tai parodo, kad Lietuvoje organizuojant didesnio masto renginius, yra iššūkis kalbant apie apgyvendinimo įstaigose esantį vietų skaičių.
Jeigu bus daugiau tokių renginių Kaune, tai privatus sektorius į tai reaguos ir greičiausiai atsiras daugiau viešbučių arba kitų apgyvendinimo įstaigų. Iš vienos pusės tai yra problema, bet iš kitos pusės, kuo daugiau tokios problemos, tuo daugiau galimybių tokio sektoriaus plėtrai Lietuvoje ir Kaune“, – kalbėjo „Kaunas IN“ vadovas.
Pasiruošimas sklandus
Nors tokio masto renginys Kaune ir apskritai Lietuvoje vyksta pirmąjį kartą, tačiau jį suorganizuoti didelių problemų nekilo. „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas teigė, kad pasiruošimas vyksta kaip suplanuota:
„Pasiruošimo darbai „Žalgirio“ arenoje prasidėjo gegužės 12 d. iš karto po Eros Ramazzotti koncerto. Pirmosios komandos pasirodo jau trečiadienį, o treniruotės suplanuotos „Žalgirio“ arenoje nuo ketvirtadienio“, – artimiausius planus vardino jis.
Paklaustas, ar susidūrė su sunkumais organizuojant Eurolygos finalo ketvertą, M. Vedrickas tokių neišskyrė ir teigė, kad kasdien yra organizuojami susitikimai siekiant išvengti nesklandumų, tačiau tokių pasitaiko itin mažai.
Į Kauną sugužės tūkstančiai sirgalių iš užsienio, tad natūraliai kyla klausimas, kaip bus užtikrinama apsauga viso renginio metu, kad nevyktų netikėtų incidentų. M. Vedrickas sakė, kad nerimas dėl saugumo šiek tiek nuslūgo paaiškėjus, kad į finalo ketvertą nepapuolė dvi komandos.
„Nors į Kauną atvyksta vieni aistringiausių sirgalių, mes buvome pasiruošę priimti ir visai kitą scenarijų, jei į finalo ketvertą būtų patekę Tel Avivo „Maccabi“ ir Belgrado „Partizan“ komandos.
Bet kuriuo atveju norime padėkoti Kauno miesto ir Vilniaus policijos atstovams, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame ir esame pasiruošę sutikti bet kurį scenarijų“, – kalbėjo „Žalgirio“ arenos atstovas.
Nors bilietai į finalo ketvertą buvo iššluoti itin greitai, tačiau atsiranda vis daugiau antrinėse platformose perpardavinėjamų bilietų nors tai griežtai draudžia Eurolygos taisyklės:
„Bilieto perpardavimas, bandymas perparduoti arba įsigyti per kitus nei mūsų įgaliotus bilietų agentus yra pagrindas konfiskuoti bilietą arba atšaukti jo galiojimą be pinigų grąžinimo ar kompensacijos", – rašoma Eurolygos svetainėje.
„Svarbu paminėti, jog yra oficiali antrinės bilietų rinkos sistema. Joje bilietus įsigiję fanai gali legaliai perleisti savo bilietą kitam asmeniui neturėdami galimybės iš to pasipelnyti.
Visose kitose svetainėse ar skelbimų portaluose griežtai rekomenduojame nieko nepirkti, nes galite likti apgauti, nežinosite, kiek dar asmenų Jūsų bilietas parduotas, ir galite būti neįleisti į areną“, – perspėjo ir M. Vedrickas.
Svarbiausia – ne pinigai
Kalbant apie aukščiausio lygio Europos klubinio krepšinio finalines kovas įdomu ir tai, kiek gali kainuoti tokio renginio organizavimas.
„Kol kas apie skaičius šnekėti nenorėtume, nes nėra suvesti visi tikslūs duomenys susiję su turnyru, bet šiai dienai galime drąsiai teigti, jog milijono eurų riba jau peržengta“, – apie finalinio ketverto kainą sakė „Žalgirio“ atstovas.
Visgi paklaustas, kiek iš jo uždirbs pati „Žalgirio“ organizacija, pašnekovas išskyrė ne pinigus.
„Kaip ir sakėme nuo pat pradžios, mes žinojome, jog uždarbio šiuo atveju nebus ir jo nesiekėme. Organizuoti šį turnyrą norėjome jau nuo 2011 metų ir mums tai yra daugiau nei uždarbio siekimas.
Šio turnyru dar kartą norime parodyti, jog „Žalgirio“ arena ir Kaunas yra pajėgūs priimti visus aukščiausio lygio renginius“, – tikino jis.
Tokio renginio organizavimo svarbą Kaunui ir visai Lietuvai išskyrė ir T. Stankevičius.
„Manau, kad kiekvienas kaunietis save tapatina su krepšiniu ir turėti pagrindinio Europos turnyro finalinį ketvertą čia yra įvertinimas ir pačiam miestui ir jo krepšinio tradicijai.
Taip pat, mieste apskritai atsiranda daug sporto infrastruktūros – Dariaus ir Girėno stadionas, baseinas, atitinkantis olimpinius standartus, žiemos sporto centras, irklavimo centras ir t. t. Todėl mes tikimės, kad ateityje sporto renginių bus tik daugiau ir Kaunas taps tokiu regioniniu sporto renginių centru“, – kalbėjo „Kaunas IN“ vadovas.
„Šis renginys yra ne tik svarbus „Žalgirio“ organizacijai ar Kaunui, bet ir visai Lietuvai, nes jo pridėtinė vertė išliks dar daug metų. Kauno miesto bei Lietuvos vardas jau ilgą laiką reklamuojamas visoje Europoje, o patį turnyrą galės stebėti apytikriai 200 valstybių.
Mes, kaip „Žalgirio“ organizacija, dėl to suprantame kokią atsakomybę nešame kartu su Kauno miesto savivaldybe stengdamiesi parodyti viską, ką Kaunas bei Lietuva gali pasiūlyti geriausio“, – pridūrė M. Vedrickas.
