Kai vasarą „Rytas“ patvirtino apie perėjimą į FIBA Čempionų lygą, sirgalių bendruomenėse, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos – kodėl antra pagal pajėgumą Lietuvos komanda pasirinko, atrodytų, prestižo ir istorijos stokojantį čempionatą, kur viso to nauda?
Bet naujieną apie naują turnyrą „Ryto“ valdyba pristatė su pasididžiavimu – visiems kritikams organizacijos atstovai iškart rėžė, kad netrukus jiems teks atsiimti savo žodžius, nes klubas žino, kad tai – teisingas ėjimas.
Ir iš tiesų, Čempionų lyga Europos krepšinyje yra tik trečias pagal pajėgumą turnyras. Tačiau tokio „Ryto“ ėjimo iškart „nurašyti“ nederėtų – priežasčių, kodėl sostinės klubas pasirinko eiti šiuo keliu, yra toli gražu ne viena.
Tv3.lt apžvelgia, kaip atrodo FIBA Čempionų lyga, kodėl ji sugundė „Ryto“ klubą ir kokius šansus pasiekti aukštumas šiame turnyre turi pati „Ryto“ komanda.
Visus „Ryto“ mačus šiame turnyre tiesiogiai transliuos TV6 televizija.
Čempionų lyga – kas tai?
FIBA organizacijos rengiama Čempionų lyga yra gana „šviežias“ produktas – pirmasis sezonas įvyko prieš ketverius metus, 2016-aisiais.
Tai trečias pagal pajėgumą Europos klubinio krepšinio turnyras, tapęs savotiška atsvara ir pasipriešinimu Eurolygai – ši organizacija su FIBA pastaraisiais metais neturi praktiškai jokio dialogo ir bendrų sutarimų.
Čempionų lygoje iki šiol varžėsi Europos šalių klubai, kurie nepatekdavo į Eurolygą ir Europos taurę – geriausias to pavyzdys yra Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ dalyvavimas šiame turnyre.
Turnyre kasmet dalyvauja 32 komandos iš visos Europos: per ketverius metus šiame turnyre nė vienos savo komandos neturėjo tik Estija, Suomija, Norvegija, Anglija, Airija, Šiaurės Airija, Nyderlandai, Portugalija, Šveicarija, Austrija, Bulgarija, Makedonija ir Albanija.
Nė vienas klubas nėra Čempionų lygoje triumfavęs du kartus. Po kartą tai padarė Tenerifės „Iberostar“, Atėnų AEK, Bolonijos „Virtus“ ir Burgoso „San Pablos“.
Kodėl „Rytas“ pasirinko Čempionų lygą?
„Perėjimas į FIBA Čempionų lygą nėra žingsnis atgal – tai atsakingai pasvertas sprendimas klubo pertvarkos procese, siekiant ilgalaikio tikslo – žaisti stipriausiame Europos klubiniame turnyre. Tikiu, kad Ryto šeima pasitikės šiuo sprendimu, o juo abejojančius klubas įtikins savo rezultatais“, – pristatydamas sprendimą teigė „Ryto“ klubo valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.
Tačiau paprastam sirgaliui frazės „ilgalaikiai tikslai“, „abejojančius įtikins“ ir „pertvarkos procese“ dažnai netinka. Taigi, kokią apčiuopiamą naudą „Ryto“ organizacija pamatė šiame „ant popieriaus“ silpnesniame turnyre nei Europos taurė?
Visų pirma, tai finansai. Čempionų lyga šiame turnyre žaidžiantiems klubams yra patraukli dėl skiriamų lėšų – klubai savo biudžetus papildys iškovodami kiekvieną pergalę, o bendrai turnyro nugalėtojui yra skiriama 1 mln. Eurų premija.
„Manau, kad „Rytui“ tai visų pirma yra geras finansinis sprendimas. Pandemijos akivaizdoje klubas teikia prioritetą finansiniam stabilumui, šiame turnyre klubai turi galimybę užsidirbti iš pergalių. Panašiu keliu žengė ir dar keli Europos klubai, ne tik „Rytas“, todėl tai nėra aklas ėjimas“, – sako kovas per TV6 televiziją komentuosiantis Rytis Vyšniauskas.
Ar tai – žingsnis atgal?
Kalbėdami apie perėjimą į Čempionų lygą „Ryto“ vadovai kelis kartus pakartojo, kad tai nėra žingsnis atgal – tačiau tokia retorika tarsi pati iš savęs parodo, kad abejonių ties šiuo klausimu yra.
Žinomų komandų ir ryškių pavardžių klausimu tai – žingsnis atgal. Tačiau „Rytui“, kaip klubui, įvertinant pandemijos situaciją, toks ėjimas vis tik turbūt yra žingsnis į priekį.
„Iš sportinės pusės, tai „Rytas“ iki šiol į savo areną atsiveždavo stiprių klubų iš Italijos ar Ispanijos, taip sudarydamas įspūdį, kad yra per žingsnį nuo Eurolygos. Tai mano nuomone „Rytas“ jau senokai nėra arti Eurolygos, nes Europos krepšinis yra realiai biudžetų lyga – jei susirinksi pakankamą, konkurencingą biudžetą, tai Eurolyga mielai tave priimtų, tą rodo ir Sankt Peterburgo „Zenit“ pavyzdys.
Šiai dienai „Rytui“ yra paprasčiau ir naudingiau žaisti Čempionų lygoje, nes Europos taurė buvo savotiška prabanga – uždirbti iš pergalių ten daug neuždirbsi, tikėtis užsidirbti iš bilietų artimiausius porą sezonų irgi naivu, ant to statyti savo biudžetą yra labai rizikinga“, – dėstė R. Vyšniauskas.
Ar „Rytas“ gali laimėti Čempionų lygą?
Kaip reikiant atsinaujinęs „Rytas“, savo gretose šį sezoną turintis net kelias ryškias žvaigždes, tokias, kaip Andrew Goudelockas ar Maurice'as Ndouras, Čempionų lygoje bus vienas favoritų.
Nors prognozės dažnai nepasitvirtina, apie aukščiausius tikslus šiame turnyre kalbėjo ir pati „Ryto“ vadovybė, sakiusi, kad vienas iš sezono tikslų yra patekti į Čempionų lygos finalo ketvertą, sėkmės atveju jame ir triumfuoti.
Turbūt, „Ryto“ vadovai spėjo įvertinti laukiančius varžovus, jų biudžetus, komplektaciją ir patirtį šiame turnyre, todėl noras patekti tarp keturių geriausių komandų yra paremtas ne tik emocija, bet ir realiomis galimybėmis.
Prieš sezono pradžią tampa akivaizdu, kad jei „Ryto“ nebus bent tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų, tai reikš fiasko.
„Europos taurėje galėdavai gauti labai sunkią grupę, kaip dabar rodo „Lietkabelio“ pavyzdys. Ten net ir žaisdamas gerą krepšinį anksčiau ar vėliau „užšoksi“ ant žymiai stipresnės komandos, kaip Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ar Malagos „Unicaja“.
Čempionų lygoje aš nematau tų komandų-pabaisų, prieš kurias tikrai kapituoliuosi. „Rytas“, panašu, gali pakovoti prieš bet kurį varžovą, tai faktas, kad sostinės klubas gali pakovoti dėl aukštų pozicijų, gal net ir pasvajoti apie titulą, o tai atneštų didelę finansinę naudą. Bet tikrai yra čia ką veikti, niekas lengvų pergalių nedalins. „Rytas“ susikomplektavęs visai intriguojančiai, tai galbūt sirgaliai po vienos kitos pergalės labiau priims tokį sprendimą pakeisti turnyrą“, – sakė R. Vyšniauskas.
Naujas formatas ir „Ryto“ grupė
Čempionų lyga, reaguodama į COVID-19 sukeliamus sunkumus, pakoregavo šio sezono tvarkaraštį ir komandų suskirstymą į grupes.
Šiame sezone 32 klubai yra išskirstyti į 8 grupes po 4 komandas. Dvi stipriausios ekipos patenka į tolimesnį etapą.
„Rytas“ pateko į E grupę, kurioje dėl vietos kitame etape kausis su varžovais iš Prancūzijos, Italijos ir Latvijos. Sostinės klubas varžysis su SIG „Strasbourg“, „Peristeri“ ir Rygos „VEF“ komandomis.
Nauju formatu kiek anksčiau viešai pasidžiaugė ir „Ryto“ treneris D. Kairys.
Džiugu, kad Čempionų lyga reaguoja į esančią situaciją pasaulyje ir stengiasi sukurti tokį formatą, kuris realiai leistų tikėtis pravesti čempionatą. Visi suprantame, kad pirmasis variantas buvo su nepalyginamai daugiau rizikos faktorių. Dabar, panašu, atsiranda daugiau galimybių pravesti turnyrą iškilus nenumatytiems barjerams, – kalba „Ryto“ komandos strategas. – Na, o naujoje grupėje mūsų tikslai išlieka aukščiausi.“
Naują formatą įvertinęs R. Vyšniauskas kiek nuliūdo – pasak jo, sirgaliai išvys mažiau tarptautinio krepšinio, nei buvo įpratę, tačiau tokiu principu vyksiančios varžybos komandas įpareigos kiekviename mače atiduoti visas jėgas ir nesidairyti į tai, kad klaidas bus galima ištaisyti ir vėliau.
„Dabar klaidos kaina didesnė. Kai didelė grupė, tai visada dar turi laiko susitvarkyti situaciją lentelėje. Akivaizdu, kad dabar rungtynių vertė didesnė. Man gal būtų smagiau, kad vyktų taip, kaip vyko anksčiau – tada sirgaliai pamatytų daugiau tarptautinio krepšinio. Bet toks sprendimas priimtas dėl rimtų ir suprantamų motyvų – stengiamasi apriboti keliavimą, komandų maišymąsi po visą Europą. Čia varžosi keliolikos skirtingų šalių komandos, tai su varžybų organizavimu, kelionėmis, skrydžiais, tikrai bus sunku išvengti nesklandumų, rungtynių nukėlimo ir kita.
Čempionų lyga taip nutarė prieš sezono pradžią, tai gerai, kad yra aišku, kaip viskas vyks. Matome, kad Eurolygoje reglamentas keičiasi jau sezono metu ir matome, kiek sumaišties tai įneša“, – įvertino R. Vyšniauskas.
„Rytas“ pirmąjį Čempionų lygos mačą sužais jau spalio 27 dieną, antradienį. Vilniuje D. Kairio auklėtiniai sieks peršokti „Peristeri“ komandos barjerą.
Rungtynes tiesiogiai stebėkite TV6 televizijoje.
