Suprantama, per Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybas emocijos tiesiog liesis per kraštus. Būtent apie krepšinio sirgalių reiškiamas emocijas ir jų poveikį žmogaus psichikai bei palaikomiems sportininkams balsas.lt kalbasi su psichoterapeute Rinalda Germaniene.
- Kokios yra krepšinio (sporto) sirgalių reiškiamos emocijos ir kaip jos susiformuoja? – balsas.lt pasiteiravo R. Germanienės.
- Viena vertus, krepšinio (sporto) sirgalius galima vadinti minia, kurią dažniausia valdo veiksniai, kurių ji nesuvokia, valdo vien nesąmoningi motyvai. Jos veiksmus greičiau reguliuoja stuburo smegenys, o ne galvos.
Kalbant apie tų veiksmų kokybę, jie gali padėti sportininkams arba pakenkti, nes juos nulemia ne protas. Dėl tos priežasties vyksta didelė emocijų kaita. Grupės sirgalių emocijos gali būti geresnės ar blogesnės nei pačią grupę sudarančių atskirų žmonių.
Kita vertus, sirgalių emocijų raiška, mano manymu, priklauso nuo patirties. Mūsų senieji krepšinio sirgaliai (didžioji jų dalis) rodo emocinę inteligenciją. Toks sirgalių elgesys padeda sportininkui, komandai, nes kiekvieno sportininko vidinis pasaulis yra neišvengiamai susijęs su išoriniu. Taigi, tiek sportininkas, tiek sirgalius stiprus tada, kai valdo savo charakterį, o ne charakteris jį. Bet kuriuo atveju sirgaliai suteikia paslaptingą galią.
- Kas lemia kiekvieno žmogaus emocingumą?
- Į šį klausimą galima pažvelgti įvairiais rakursais. Žmogaus ego gali būti neurotiškas arba funkcionalus. Tai priklauso nuo auklėjimo, gyvenimo stiliaus, vertybių ir pan. Neurotiško ego žmogaus elgesys yra pernelyg emocionalus, skatinantis prie ko nors prisirišti, pasiduoti priklausomybei, kritikuoti. Tada žmogus puola į paniką, sureikšmina jausmus.
Funkcionalaus ego žmogaus elgesys yra tikroviškai vertinti reiškinius, įvykius ir protingai priimti sprendimus savo gyvenime. Galima būtų teigti, jog žmonės be emocinės inteligencijos, kuri yra išugdoma, yra emocionalesni, nesivaldantys, impulsyvūs, dirglūs, nenuspėjami. Tai trukdo bendrauti.
Emocinė inteligencija – tai gebėjimas pasireiškiantis pripažįstant jausmus (savivoka), valdant juos, įžvelgiant kitų žmonių jausmus. Moralė yra aukščiau už intelektą ir emocinę inteligenciją. Todėl tiek sportininkui, tiek sirgaliui, tiek žmogui, kaip tokiam svarbu moralinės sąmonės kūrimas.
- Kokiomis aplinkybėmis emocijų galima patirti daugiausia – krepšinio salėje, kavinėje ar namuose, prie televizoriaus ekrano?
- Atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai – sunku. Tai labai individualu. Mes esame skirtingi reikšdami emocijas.
- Kaip emocijos/adrenalinas veikia žmones? Ar yra kokių liekamųjų pasekmių?
- Emocija yra emocija, o adrenalinas yra adrenalinas – hormonas. Adrenalino išsiskyrimas veikia žmogaus kūną, emocijas, elgesį. Susidūrus su stipriu išgyvenimu. Pirmiausia tai fiksuoja akys – regos nervas, arba ausys – klausos nervas.
Nervų impulsai pasiekia antinksčius, kurie išskiria adrenaliną. Adrenalinas per dalį sekundės suaktyvina mūsų organizmą – pasiekia plaučius, pradedame intensyviau kvėpuoti ir paimti iš oro daugiau deguonies.
Dėl adrenalino padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis. Žmogui, turinčiam širdies veiklos sutrikimų, varžybas reiktų žiūrėti įvertinant savo galimybes. Žinome skaudžių atvejų, kai varžybų metu, žiūrovui sustoja širdis, nualpstama ir pan.
- Ar galima subendrinti ir sakyti, kad lietuviai tam tikrom aplinkybėm yra emocinga tauta?
- Reiktų patyrinėti šį reiškinį išsamiau. Mano manymu, lietuvių tauta yra daugiau dirgli ir niurzganti nei emocinga.
- Ar bendros emocijos, kurios kyla per įvairius čempionatus, suvienija žmones? - Emocijos gali tiek skirti, tiek suvienyti žmones, nes kaip minėjau anksčiau, tai yra nevaldoma, tai priklauso nuo žmonių grupės emocinės inteligencijos, situacijos, tikslų ir kitų faktorių. Sergant už rinktinę palinkėčiau sirgaliams mokėti laikyti širdį krūtinėje dėl tos Lietuvos.