Dar vienas darbas sukandus dantis nuėjo perniek. „Žalgiris“ laikė už pavadžio grėsmingus italų buldogus, bet net ir su įspūdinga priežiūra jie sugebėjo išsilaisvinti.
„Žalgiris“ nesugebėjo sustyguoti iki galo savo puolimo ir rungtynes baigė su 13 taškų žemiau savo vidurkio. Visgi krepšinyje egzistuojantis posakis „Puolimas laimi rungtynes, gynyba – čempionatus“ priverčia nukelti kepurę prieš Kauno klubą.
Milano „Olimpia“ net ir su tokiais puolimo varikliais kaip Luigi Datome, Sergio Rodriguezas, Kevinas Punteris ar Shavonas Shieldsas liko su 69 taškais. Tai buvo stabilus pasirodymas gynyboje leidžiant varžovams abejose rungtynių pusėse surinkti beveik po lygiai taškų.
Penktadienį Nemuno saloje nieko negalėjai daugiau padaryti, tik nukabinti nosį matydamas kokius metimus per rankas svaido K. Punteris (14 tšk.) ar S. Shieldsas (23 tšk.). Vyrai kartu surinko daugiau nei pusę „Olimpia“ taškų.
„Pirmas dalykas – žalgiriečių gynyba tikrai nebuvo prasta. Milano ekipai pagalbėjo individualus meistriškumas – Punterio, Shieldso metimai davė daug. Aišku, buvo ir prastas puolimas.
Puolime buvo klaidų, bet ir pramestų laisvesnių metimų. Tokiose rungtynėse keletas taškų, keletas metimų labai daug lemia, bet gynyba tikrai buvo nebloga“, – portalui tv3.lt sakė krepšinio treneris ir apžvalgininkas Tomas Purlys.
„Žalgiris“ tritaškius metė patenkinamai – 37,5 proc. tikslumu (6/16). Visgi daugiau šansų kauniečiai išbarstė iš artimesnių distancijų.
Baudų metimų rodiklis siekia 67 proc. (10/15), o dvitaškių pataikymas neviršijo 43 proc. (18/42). Pagal pastarąjį rodiklį, „Žalgiris“ atakavo dešimčia procentų prasčiau nei jų sezono vidurkis.
„Tokiose rungtynėse tu tiesiog turi daugiau pataikyti. Buvo ir laisvesnių metimų iš po krepšio Walkupo, Lauvergne‘o, Rubito, jau nekalbant apie tritaškius.
Kai rezultatas yra mažas kiekviena tokia smulkmena gali pakreipti rungtynes. „Žalgiris“ atsigavo, bet tokie pramesti metimai ir nužudė.
Ir be tų pramestų metimų galėjo laimėti rungtynes, bet ta Walkupo klaida galima sakyti nubraukė rungtynes. Jo pozicija buvo gan gera metimui ir būtų likę abejoms ekipoms po ataką.
Kur galėjo užsikabinti – paprasčiausiai neužsikabino“, – kalbėjo T. Purlys.
Galbūt „Žalgiris“ vėl pritrūko jėgų? Verta pažymėti, kad Marius Grigonis rungtyniavo 32 minutes, o kitų lyderiai aikštėje praleido irgi apie 28-29 minutes.
„Energija atrodė geriau nei prieš Madrido „Real“. Tada aiškiai matėsi, kad komanda yra fizinėje duobėje.
Dabar nebuvo tokio smarkaus sėdimo, bet matėsi, kad sezono gale, kaip bebūtų, „Žalgiryje“ reikia visų gynėjų. Be Artūro Milaknio ta rotacija dar labiau sumažėjo, pagrinde Jokubaitis su Walkupu turi nešti tą krūvį.
Aišku, kiti padeda, Lauvergne‘as sužaidė geras rungtynes, prie to prisidėjo ir tai kad nebuvo Zacho LeDay‘aus, bet tikrai trūksta gynėjų rotacijos“, – dėstė T. Purlys.
Kauno ekipai šiose rungtynėse nepadėjo Artūras Milaknis. Keli jo tritaškiai penktadienį būtų labai pagelbėję, bet T. Purlys išskyrė – snaiperio nauda ne tik metant iš tolimos distancijos.
„Pirmas dalykas – tai yra žaidėjas, kuris turi patirtį. Kaip ir Jankūnas – kur reikia atsistoja, kur reikia pagalbą suteikia.
Kitas dalykas – net jei Milaknis nepataiko, jis visada turi su savimi žmogų. Pavyzdžiui, išeina iš užtvaros, „staggerio“, tai žaidėjų dėmėsys yra nukreiptas į jį. Tada kiti žaidėjai turi daugiau erdvės žaisti vienas prieš vieną.
Nuo jo negalima atsitraukti. Galima sakyti, kad vienas varžovų žaidėjas yra supančiotas nuo pagalbos ir žaidimas puolime gaunasi 4 prieš 4.
Žinoma, bent penkiolika minučių rotacijoje leistų pailsinti ir kitus žaidėjus. Milaknio „X faktorius“ yra ne tik taškuose“, – aiškino T. Purlys.
Kitą savaitę kauniečių laukia labai sunki užduotis. Stambule teks susigrumti su Stambulo „Anadolu Efes“. Pastarieji praeitose rungtynėse net 100:70 sumindžiojo Maskvos CSKA.
