Aštuntajame etape reikėjo įveikti 716 km distanciją, iš kurių 477 km sudarė greičio ruožas. Tiek startas, tiek finišas buvo Vadi Al-Davasiro mieste. Dalyvių laukė nemažai kalnuotų vietovių, tarpeklių ir kontrastingo kraštovaizdžio. Buvo žadama, kad 40 km atkarpa bus visiškai tiesi, tad bus galima spausti greičio pedalą iki dugno, tačiau kitose atkarpose reikės įveikti kopas.
Puikiu tempu važiavę Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas turėjo kelias bėdas – 5 minutėms buvo strigę kopose, o prieš pat finišą turėjo pasikeisti padangą. Visgi tai buvo greičio ruožas, kuris, pasak S. Jurgelėno, trumpam net privertė nuobodžiauti.
„Pradžioje ruožas buvo panašus, koks buvo ir vakarykštės. Normaliai lėkėme, o vienose iš kopų pataikėme į „Kakės-Makės“ miltus. Tiesiog piltuvėlis ir mašinėlė gražiai įsikomponavo. Kvailai pradėjome vaduoti, per kokias 5 minutes išsikapstėme, nors galėjome ir greičiau. Nulėkėme toliau, o per tą laiką 2-3 automobiliai mus aplenkė.
Vėliau įsivažiavome, pasigavome tris automobilius, tarp kurių buvo ir Benediktas Vanagas ir kurie mus buvo aplenkę. Pabaigoje buvome trumpam pastrigę, bet greitai išsikapstėme. Per kopas važiuojant ir kažkur atrėminėjome galinį ratą. Iš jo išeidinėjo oras, o likus nedaug kilometrų iki finišo jis jau buvo tuščias, todėl turėjome stoti, pasikeisti ratą ir štai mes jau finiše“, – sakė S. Jurgelėnas.
„Gerokai virš 50 km buvo lygu ir greitis tarp 170 ir 180 km/h. Vėliau prasidėjo bangos ir pasidarė nejauku, kai tokiu greičiu važiuojant pradeda automobilį kelti arba grūsti į žemę, tada numetėme greitį iki 150 km/h. Dar nebuvau patyręs, kad važiuoji 50 km ir pasidaro nuobodu“.
S. Jurgelėnas taip pat papasakojo, ką veiks grįžęs į bivaką.
„Dabar nusiprausiu, ieškosiu Mindaugo Pociaus, kad padarytų man remontų. Gal pavyks nusnūsti, o vėliau padirbėsiu su kelio knyga“, – sakė S.Jurgelėnas.
