209 cm ūgio ir 108 kg svorio krepšininką Utenoje pažįsta visi – natūralu, daug tokio tvirto sudėjimo vienuoliktokų Utenos mokyklose nerasime.
Vidurinėje mokykloje besimokantis R. Šukšta yra jauniausias šio „Betsafe-LKL“ sezono krepšininkas, kurio gyvenimas per šiuos metus įgavo tokį pagreitį, apie kurį jis pats dar prieš kurį laiką nė nebūtų pagalvojęs.
Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) iki šiol žaidęs vidurio puolėjas, kalbėdamas su LKL.lt, nusišypsojo – mat jam dar ir dabar kartais sunku suprasti, kokią konkrečią naudą jis atneša „Juventus“ komandai.
Vis dėlto, patirtį dar tik kaupiantis centras puikiai supranta ir tai, kad su pirmąją profesionalia krepšininko sutartimi jis atsinešė ir didelę atsakomybę. Nustūmęs juokus į šoną R. Šukšta užtikrino, kad jaunam žmogui tai yra itin didelis postūmis į priekį ir galimybė, kuria privalu pasinaudoti.
„Iš tikrųjų, buvau šiek tiek pasimetęs. Supratau, kad dabar prasideda vyrų krepšinis. Net tarp savo bendramečių nerinkau kažkokių įspūdingų skaičių, o kai pasirašiau sutartį su „Juventus“, galvoje kirbėjo vienas klausimas: „Ką aš ten nuveiksiu?“. Buvo įdomu, kaip mane ten priims.
Esu labai jaunas, nežinojau, kaip bus. Aišku, pažinojau Martyną Žvirblį, kuris prie komandos prisijungė kiek anksčiau. Tai iš jo supratau, kad viskas bus tvarkoje, visi čia nusiteikę maloniai. Šiaip tikrai džiaugiausi, kad ateina naujas gyvenimo etapas, bet nerimo irgi tikrai buvo nemažai“, – prisijungimą prie pagrindinės komandos prisiminė R. Šukšta.
Ir nors šio įspūdingo sudėjimo jaunuolio debiuto „Betsafe-LKL“ čempionate dar turbūt reikės palaukti, tai jau dabar yra žmogus, kurio pavardę sirgaliams vertėtų įsidėmėti – galbūt vieną dieną būtent R. Šukšta ves savo miesto komandą pergalingu keliu.
– Dar mokotės mokykloje, bet jau esate profesionalus krepšininkas. Kaip į tai reaguoja jūsų draugai ir aplinkiniai?
– Profesionaliu žaidėju dar savęs nevadinčiau. LKL lygio aš dar nesu pasiekęs. Aišku, faktą, kad esu „Juventus“ komandoje žino visi. Utena mažas miestas, visi visus pažįsta ir supranta. Dalis mokytojų atleidžia, jei ko nesuspėju, o kita dalis, jei nesidomi sportu, tai gal ir išvis nežino, kad aš krepšinį žaidžiu.
– Kada supratote, kad netrukus tapsite „Juventus“ komandos dalimi?
– Pradėjau su „Juventus“ kalbėtis dar prieš karantino pradžią, kovo mėnesį. O sutartį pasirašiau vasaros pabaigoje.
– Pabandykite prisiminti tą dieną, kai pasirašėte pirmąją savo profesionalo sutartį. Kaip tada jautėtės?
– Iš tikrųjų, buvau šiek tiek pasimetęs. Supratau, kad dabar prasideda vyrų krepšinis. Net tarp savo bendramečių nerinkau kažkokių įspūdingų skaičių, o kai pasirašiau su „Juventus“, galvoje kirbėjo vienas klausimas: „Ką aš ten nuveiksiu?“. Buvo įdomu, kaip mane ten priims. Esu labai jaunas, nežinojau, kaip bus. Aišku, pažinojau Martyną Žvirblį, kuris prie komandos prisijungė kiek anksčiau. Tai iš jo supratau, kad viskas bus tvarkoje, visi čia nusiteikę maloniai. Šiaip tikrai džiaugiausi, kad ateina naujas gyvenimo etapas, bet nerimo irgi tikrai buvo nemažai.
– Sakote, kad buvo nemažai nerimo. Kaip manote, dėl ko nerimavote labiausiai?
– Atsineši ir daug atsakomybės. Esu pats uteniškis, mane visi pažįsta, todėl visi ir stebės, kaip žaidžiu. Tikrai yra spaudimas iš aplinkos, turi stengtis padaryti geriausia ką sugebi, nes tai – tavo miesto komanda. Tai – tavo žmonės. Aplinkos spaudimas vietoje ir laiku yra gerai, nes jis suteikia daug motyvacijos. Aišku, svarbu neperdegti – reikia žaisti kaip gali ir daryti tai, ką gali geriausia.
– Anksčiau žaidėte MKL rungtyniaujančioje Utenos komandoje. Kokius pagrindinius skirtumus jaučiate tarp pagrindinės ir dukterinės komandos?
– Tikrai jaučiasi didelis skirtumas. Čia mane visi prižiūri, čia daugiau trenerių, visi stebi tavo sveikatą. Rūbinėje turi savo spintelę, juk tai nuostabus jausmas. Turi viską, ko tau reikia.
– Galbūt jau teko kalbėti su Žydrūnu Urbonu – ar jis leis jums šiemet debiutuoti LKL?
– Už savo nuopelnus kad išbėgčiau į aikštelę LKL rungtynėse šiemet tai abejoju, bet galbūt treneris avansu man suteiks kokią vieną ar dvi minutes, kad pajausčiau tą tikrą kovą.
– Jau kviečiate šeimą ir draugus į areną?
– Draugų ir šeimos į areną nekviečiu, bet jie patys nori ateiti.
– Ką galėtumėte pasakyti apie pačią „Juventus“ komandą? Juk ją stebėjaote nuo pat vaikystės...
– Komanda šiais metais išsaugojo savo branduolį, todėl žaidėjai geriau pažįsta vienas kitą, geriau žino, ko tikėtis. Jaučiasi, kad esame susiderinę. Gerai, kad komandoje liko treneris Žydrūnas, Utenos žmonėms jis yra svarbus ir pažįstamas veidas. Sirgaliams ir žaidėjams tai taip pat svarbu – jaučiamas toks artumas. Utenoje visada gera atmosfera.
– Ko palinkėtumėte ateities Redui, kuris pirmą kartą išbėga ant LKL parketo?
– Sau palinkėčiau šalto proto ir pasitikėjimo savimi. Svarbu neperdegti ir nebijoti suklysti – klaidų daro visi, reikia tą suprasti.
