Lietuviai klupo tik pasirengimo ciklo pradžioje, kai sykį nusileido ispanams ir dukart pralaimėjo vieniems iš šio čempionato favoritų – serbams. Jau rugsėjo 1-ąją dvikova su Senegalu lietuviai pradės pasaulio pirmenybes H grupėje, kurioje dėl patekimo į kitą etapą dar kovos su australais ir kanadiečiais.
Po paskutinės dvikovos su čekais vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis paskelbė galutinį 12-tuką, kuris kovos dėl aukščiausių apdovanojimų pasaulio čempionate.
Lietuvos garbę Kinijoje gins gynėjai Mantas Kalnietis, Lukas Lekavičius, Renaldas Seibutis, Marius Grigonis, puolėjai Edgaras Ulanovas, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Rokas Giedraitis, Arnas Butkevičius ir du rinktinės „bokštai“ Jonas Valančiūnas bei Domantas Sabonis.
Prieš pasaulio krepšinio čempionato pradžią savo mintimis apie tai, kaip Lietuvos rinktinė pasirodė pasiruošimo cikle su tv3.lt skaitytojais pasidalijo sporto komentatorius Rytis Vyšniauskas.
Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinės pasiruošimo etapą?
Pasiruošimas nėra kažkuo išskirtinis. Pasiruošimo tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Tiesa, 12-tuko nežinojome iki pat paskutinės akimirkos. Net į paskutinį turnyrą rinktinė vyko su 14 žaidėjų. Treneriai dėl savų priežasčių norėjo ilgiau palaikyti pora papildomų žaidėjų.
Pasirengimo pirmoje pusėje turėjome labai rimtus varžovus. Kovojome su Ispanija ir du kartus su serbais. Treneriams ir žaidėjams tokie priešininkai buvo itin reikalingi. Neabejoju, kad ir žiūrovams tos dvikovos, net ir pralaimėtos, turėjo patikti. Vėliau, natūralu, kad įveikėme Suomiją, nukraujavusią Rusiją bei kitus gerokai silpnesnius varžovus.
Lietuvių žaidime buvo ir gerų momentų, ir ne itin smagių akimirkų. Didelis klaidų skaičius kelia tam tikrą nerimą. Ir paskutinėse rungtynėse matėme, kad gynyboje taip pat ne viskas pavyksta. Bet tai yra kontrolinės rungtynės ir nereikėtų dėl to daryti skambių išvadų. Gerai, kad su čekais iki pabaigos kovėmės, tai daug geriau nei į čempionatą keliauti kokiais 40 taškų sutriuškinus Angolą.
Neseniai buvo paskelbtas galutinis rinktinės 12-tukas. Ar kažkas jame nustebino?
Visą laiką tikėjausi, kad tikrai bus imamas Martinas Gebenas. Kaip atsarginis aukštaūgis. Jis būtų buvęs tas 12 žaidėjas, kaip tam tikras saugiklis. Bet treneriai per treniruotes ir rungtynes geriau mato, kurie žaidėjai yra reikalingi. Manau, kad D. Adomaičiui malonų galvos skausmą sukėlė geras Arno Butkevičiaus žaidimas. Tikrai būtų beprotiškai sunku taip gerai žaidžiantį žaidėją „atkabinti“. Manau, kad treneris norėjo apsidrausti, jei M. Grigoniui pasikartotų sveikatos problemos.
Iš esmės Lietuvos rinktinės sudėtis atrodo lanksti. J. Mačiulį ir M. Kuzminską galima pastumti į kitas pozicijas. Turime tris klasikinius „centrus“ – J. Valančiūną, D. Sabonį ir P. Jankūną. Pastarieji du dar gali žaisti ir kartu su Valančiūnu. Balansas nėra blogas. Juolab, kad turime trumpą turnyrą.
Nominaliai sudėtyje yra 5 lengvieji kraštai, kas yra gana netradiciška. Lietuva visada į čempionatus veždavosi daugiau aukštų žmonių. Greičiausia tai sufleruoja, kad treneris nori žaisti greitesnį krepšinį, nori, kad žaidėjai galėtų dažnai keistis gynyboje.
Kur matote dar neišnaudotą Lietuvos rinktinės potencialą?
Tikiu, kad čempionate mūsų rinktinės veteranai Kalnietis ir Mačiulis sužais taip, kaip turi būti. M. Kuzminskas taip pat gali būti stiprus ginklas puolime bet kuriose rungtynėse. Mūsų žaidėjai jau perėję daug čempionatų, tad ta patirtis turėtų jiems padėti.
Matau, kad ir M. Grigonis galėtų tapti viena svarbiausių detalių rinktinės sistemoje. Jis puikiai susitvarko su įtampa, gali gerai sužaisti 1 prieš 1 arba 2 prieš 2. Giedraitis ir Butkevičius pirmą kartą žais tokio lygio turnyre, bet jie nebus tik statistai. Jie gali duoti kažką rinktinei. Jei neveiks planas A, tada treneris galės išsitraukti kitus kozirius. Turime greito penketo kortą, ši rinktinė turi potencialo žaisti greitą krepšinį.
Kaip vertinate kol kas gana blankiai atrodančio E. Ulanovo perspektyvas?
Manau, kad iš E. Ulanovo ar kitų trečios pozicijos žaidėjų nereikėtų tikėtis didelės statistikos. Kai komanda žaidžia per „centrus“, tai per trečią numerį bus žaidžiama mažiau. E. Ulanovas „Žalgiryje“ daug progų susikuria žaisdamas nugara į krepšį. Rinktinėje to nebus. Bet jis bus naudingas kovoje dėl atšokusių kamuolių bei, žinoma, gynyboje.
Pasirengimo etape lietuviai vidutiniškai pelnė po 82,6 taško. Kada atsiranda tas laisvumas puolime?
Lengvumas atsiranda tada, kai pradeda kristi tritaškiai. Buvo mačų, kai krito, bet buvo ir kai nepataikėme. Tritaškiai bus vienas iš lemtingų faktorių čempionate. Kai pataikome, tai varžovai turi keisti savo gynybą. Jie nebegali dvigubinti ar net trigubinti mūsų centrų.
Bet jei mes mėtysime pro šalį, tai varžovams bus patogu spaustis baudos aikštelėje. Laisvumas puolimo labai priklauso nuo tritaškių pataikymo. Tad tikiuosi, kad prie Grigonio, Giedraičio, Lekavičiaus prisidės ir kiti krepšininkai.
Ką būtų galima pasakyti apie pasirengimo etape vidutiniškai po 16 kartų per rungtynes prarastą kamuolį?
Tai yra labai daug. Man patinka, kad patys žaidėjai ir treneris į tai žiūri itin savikritiškai. Nereikia net kritikuoti iš šono. Tai yra sveikas požiūris. Tik kai kurias klaidas galima suprasti, bet nepateisinti. Pavyzdžiui, kai pirmauji dideliu skirtumu, tai atsipalaiduoji pasąmonėje. Tada ir pasipila tos taip vadinamos atsipalaidavimo klaidos.
Bet pati tendencija nėra maloni. Nemanau, kad tiek klysti yra gerai. Tuo pačiu netikiu, kad čempionate bus panašus klaidų skaičius. Juolab, kad ir klaida klaidai nelygu. Viena yra sužingsniuoti ar prasižengti puolime, kai patenki į sudėtingą situaciją, gynybos pančius ir visai kas kita lygioje vietoje pamesti kamuolį, kuomet priešininkai gali pabėgti į puolimą ir pelnyti lengvus taškus.
Pasirengimo etape daugiausia klydo mūsų aukšti žmonės – J. Valančiūnas, D. Sabonis ir P. Jankūnas. Ar taip nutiko dėl to, kad žaidimas akcentuojamas būtent per priekinę liniją?
Taip, mūsų žaidimas sukasi aplink baudos aikštelę, aplink NBA žaidėjus. J. Valančiūnas susiduria du dviguba, kartais net su triguba gynyba, tad jam nėra lengva atmesti kamuolį.
D. Sabonis geriau mato aikštę, todėl šiek tiek mažiau ir klysta. Rinktinė atlieka daug rizikingų, skersų perdavimų, kurių neturėtų būti. Tikiu, kad čempionate kamuolys bus branginamas labiau ir bent jau išvengsime visiškai nelogiškų klaidų.
