Sugrįžusi į Lietuvą istorinę pergalę pasiekusi sportininkė pasidalijo ją užplūdusiomis emocijomis.
Dar visai neseniai sakei, kad buvo labai sunku patikėti šia pergale. Dabar jau susigyvenai?
Dar ne, kol kas jaučiuosi kaip sapne. Nesitikėjau šito, čia man pačiai yra staigmena ir labai ja džiaugiuosi.
Debiutavusi pasaulio čempionate sakei, kad trūksta patirties suaugusiųjų varžybose ir tai jaučiasi. Kas buvo esminis dalykas, kuris padėjo iškovoti čempionės titulą?
Turėjau labai didelį pasitikėjimą savimi. Stovykloje sparingai sekėsi puikiai tiek su kazachais, tiek su indais ir su tais pačiais turkais. Po pirmos kovos pajaučiau, kad galiu ir tiesiog ėjau iki galo.
Ką jautei kai ėjo paskutinės kovos sekundės? Ar jau supratai, kad viskas laimėta?
Iš tikrųjų kovos metu apie tai visiškai negalvojau, bet po kovos jau žinojau, kad turiu pergalę. Tuomet supratau, kad stovėsiu ant aukščiausios pakylos.
Šiandien čia yra ir pirmieji treneriai ir artimieji. Koks šiandien tas vidinis jausmas?
Iš tikro labai bijojau čia važiuoti, nervinausi nuo pat ryto, nes man yra labai sunku kalbėt ir dabar jaučiu didelę įtampą. Bet labai džiaugiuosi, kad visi atvažiavo, pasitiko ir kad įvertino.
Kaip jautiesi po kovos, ar sunku būna?
Yra minimaliai skausmai raumenų, bet šiaip viskas praėjo labai gerai. Geriau nei tikėjausi.
Sportininkai dažnai sako, kad savo pergales skiria kažkam. Ar jau skyrei šią pergalę kažkam?
Aš manau, kad ši pergalė yra visai Lietuvai, visai bokso bendruomenei.
Ar galima sakyti, kad buvo sukauptas pyktis dėl Europos čempionato pavogtos pergalės ir šiame pasaulio čempionate jis buvo išlietas?
Ne, visiškai ne. Neturėjau jokio pykčio, išėjau rami, pasitikinti savimi. Žinojau ką galiu ir turiu padaryti. Viską pavyko įgyvendinti dar geriau negu tikėjausi.
Ar prieš kovą su turke nebuvo kažkokių nuogąstavimų, kad gali būti tas pats, kas Europos čempionate?
Iš tikro tai bijojau, kad gali būti kažkas panašaus. Kova buvo apylygė, tai man buvo sunkiausia kova per visą mano karjerą. Labai jaudinausi prieš teisėjams pakeliant mano ranką, bet džiaugiuosi, kad visi nusprendė teisingai ir nebuvo kažkokios labai didelės korupcijos.
Šiemet dar laukia Europos čempionatas, tai turbūt supranti, kad lūkesčiai dabar bus kur kas didesni. Ar esi pasirengusi tiems Lietuvos visuomenės lūkesčiams?
Dabar jaučiu didesnį spaudimą nei įprastai. Bet manau taip, jaučiu, kad galiu. Po šitų varžybų pasitikėjimas dar labiau šoktelėjo į viršų ir stengsiuosi kaip ir visada pasirodyti kaip galiu geriau.
Buvai reali pretendentė į Tokijo olimpines žaidynes, o iki Paryžiaus lieka dveji metai. Ar galima sakyti, kad ateityje didžiausias dėmesys bus patekimui į Paryžiaus olimpines žaidynes?
Taip, čia yra pagrindinis mūsų tikslas – patekimas į olimpines žaidynes. Viskas kiek dirbam, kiek stengiamės yra dėl to.
Premija 100 tūkst. eurų, ką darysi su tiek pinigų?
Neįsivaizduoju. Kol kas nežinau, bet tikiuosi sėkmingai kur nors investuoti.
Ar olimpinės svorio kategorijos pakeitimas gali turėti kažkokių labai didelių pasikeitimų konkurencinėj aplinkoj ir apskritai kaip gali sektis priprasti prie šiek tiek kitos svorio kategorijos?
Mano svorio kategorija nesikeitė, tik aš pati dabar perėjau į didesnę svorio kategorija. Man tai nesudaro kažkokių labai didesnių skirtumų. Nemanau, kad bus labai sunku.
Koks jausmas girdėti himną kai tu kovoji dėl aukso medalio?
Neapsakomas, net neturiu žodžių įvardyti. Buvo labai smagu, gražu ir labai geri prisiminimai bus. Labai džiaugiuosi.
Kokie dabar didžiausi norai artimiausią savaitę?
Noriu poilsio. Iš tikro labai įtemptą sezoną turėjau. Dabar tiesiog ilsėsiuosi, lankysiuosi moksluose, nes manęs ilgai ten nebuvo, tai dabar pagrindiniai tokie planai.
O kelintam kurse esi ir kokios specialybės?
Esu antram kurse. Studijuoju treniravimo sistemas.
