Dakaro greitąja pagalba, dėl to, kad beveik kiekviename greičio ruože padėjo kitiems, vadintas Arūnas Gelažninkas nuskynė laurus ir namo parsiveža pirmą vietą „Original by motul“ klasėje ir rekordinę 21-ą bendroje įskaitoje. Kol amerikiečiai apverstomis vėliavomis šturmuoja Kapitolijų, Arūną Gelažninką istorija prisimins kaip pirmą lietuvį šturmavusį Dakarą geležiniu žirgu ir parvežusį Lietuvai auksą.
„Jausmas, ką žinau, geras. Laimėjus visada smagus jausmas. Nesitikėjau, kad sulauksiu tokio gausaus šūsnio sveikinimų. Per visą savo sportinį kelią ne kartą esu laimėjęs varžybas, tai nėra taip, kad jausčiausi lyg Mėnulį atradęs“, – sako lenktynininkas.
Kol #ZigmasDakarteam laukia skrydžio, stengiasi pasimėgauti Saudo Arabijos senamiesčio vaizdais ir šiluma.
„Vakar grįžus po greičio ruožo, pravažiavus podiumą ir atsiėmus medalį, laukėm vakarinio apdovanojimų podiumo. Iki tol visi pakavosi daiktus, ruošėsi išvažiuoti iš bivuako. Šiandien pridavėm automobilį su motociklu į uostą ir viskas, laukiam skrydžio. Dar kelias valandas praleisim senamiestyje, čia labai gražu“, – pasakoja Arūnas.
Dakaro dalyvių gretose kalbama, kad kitais metais ralį galėtų organizuoti daugiau valstybių.
„Šiais metais Dakare labai pagerėjo maistas, tikrai skaniau nei praeitais metais. Trasos šiemet man patiko, buvo sunkios. Be abejo, galėtum sakyt, kad galėjo būti mažiau akmenų, bet visiems vienodai sunku, visi vargo, o man visai gerai sekėsi su tuo susitvarkyti. Jeigu dar vienais metais vyktų tik Saudo Arabijoje, organizatoriams būtų sunku surasti daugiau kitokių trasų. Todėl galbūt prisijungs kitos valstybės, tada ralis bus dar įdomesnis“, – svarsto Arūnas Gelažninkas.
Tuo metu, lietuvis pasiūlymų iš gamyklinių komandų nelaukia.
„Yra daug stipriai važiuojančių sportininkų, kurie yra labai greiti, nors finišo ir nepasiekia. Todėl manau, kad aš dėmesio iš gamyklinių komandų nesulaukčiau, juolab, kad ne jaunuolis esu – yra labai daug greitų jaunų bičų. Todėl mūsų tikslas stipriai dirbti komandoje, siekti tikslų ir tokiu būdu garsinti Lietuvą“, – sako motociklininkas.
Komanda į Lietuvą grįš šiandien vakare, leisis Vilniuje apie dešimtą vakaro.
„Dėl kitų metų ir naujo motociklo dar nežinau. Be abejo, norėtųsi atsinaujinti techniką ir turėti naują motociklą. Juolab mačiau, kad gamyklinių komandų lenktynininkai važiuoja su naujais modeliais ir jie atrodo geresni nei maniškis. Šitie reikalai spręsis sezono metu, viskas priklausys nuo to, ką gero nuveiksim jo metu“, – planuoja Arūnas.
Didžiausias apdovanojimas po tokių lenktynių – poilsis. Žinoma, prizininkai gavo ir vertingų materialių dovanų.
„Gavau dovanų Dakaro laikrodį. Atrodo jis gražiai, su Dakaro logotipais. Mačiau, kad kainuoja nepigiai. Manau, dėvėsiu arba bent pasiliksiu. Taip pat, gausim piniginę premiją iš organizatorių, neviešinsim dabar kiek, kas norės vėliau pasigūglins“, – neatskleidžia lenktynininkas.
Lietuvis po istorinės pergalės ir rekordo toliau treniruos kitus profesionalus ir mėgėjus, norinčius prisijaukinti bekelę ir krosinius motociklus.
„Treniruotės pas mane greičiausiai nebrangs, tik gerės jų kokybė. Daugiau patirties bus įnešta į treniruotes“, – šypsodamasis sako Arūnas.
