15 Europos čempionatų, 7 medaliai ir 2 vieta Senajame žemyne – tokia šiuo metu yra Lietuvos statistika mūsų kontinento krepšinio istorijoje.
Žinant, kad Lietuva dėl rusų okupacijos buvo priversta praleisti net 24 pirmenybes, lietuvių iškovotų medalių kolekcija atrodo dar įspūdingiau.
Praėjusį sekmadienį pasibaigė 41-asis Europos čempionatas, o nuo 1935 m. (tų čempionate Lietuva dar nedalyvavo) vykstančios pirmenybės geriausius žemyno krepšininkus suburdavo kas dvejus metus. Išimtimi tapo Antrasis pasaulinis karas, kai 1939 m. Lietuvoje vykęs čempionatas tapo paskutiniuoju pirmajai mūsų Respublikai. Nuo 1946 iki 1989 m. mūsų šalies krepšininkai rungtyniavo po Sovietų Sąjungos vėliava. Atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. Europos čempionate lietuviai negalėjo dalyvauti dėl formalumų, o 1993 m. Senojo žemyno pirmenybėse mūsiškiai sensacingai neįveikė atrankos barjero.
Nuo 1995 m. Lietuva nepraleidžia nė vieno finalinio Europos čempionato etapo. Per 1995–2015 m. laikotarpį iškovoti net penki medaliai (1 aukso, 3 sidabro, 1 bronzos). Pridėjus 2 Pirmosios Lietuvos Respublikos iškovotus trofėjus (1937 ir 1939 m.), lietuviai šiuo metu istorinėje Europos čempionatų medalių lentelėje rikiuojasi antroje vietoje, į priekį praleisdama tik 4 kartus čempione tapusią Ispaniją.
Reitingo lyderė Ispanija savo sąskaitoje turi net 14 medalių (4 aukso, 6 sidabro ir 4 bronzos). Verta pažymėti, kad visus 4 aukso medalius ir net 9 medalius iš 14 ispanai iškovojo šiame amžiuje.
Antrąją vietą užimančią Lietuvą medalių lentelėje į viršų labiausia pakelia auksiniai apdovanojimai, kurių lietuviai (3) ir ispanai (4) savo sąskaitose turi daugiausiai.
Medalius Europos krepšinio čempionatuose iš viso yra iškovojusios 20 šalių, tačiau 3 iš jų jau nebeegzistuoja (Sovietų Sąjungą, Jugoslavija ir Čekoslovakija). Šių rinktinių pasiekimai į reitingą neįtraukti.
Skaičiuojant bendrą iškovotų medalių skaičių, Lietuva šiame reitinge su 7 apdovanojimais užima 4 vietą, į priekį praleisdama Ispaniją (14 medalių), Italiją ir Prancūziją (abi rinktinės turi po 10 medalių). Penkti pagal bendrą iškovotų medalių skaičių yra serbai (6 medaliai), šešti – graikai (5 medaliai).
Verta pažymėti, kad nuo šiol Europos čempionatas vyks kas 4 metus, todėl kiekvienas iškovotas medalis įgys dar didesnę vertę.
Artimiausios Senojo žemyno pirmenybės vyks 2025 m. Nusistovėjusį Europos čempionatų kalendorių sudarkė ne tik FIBA pertvarkos, bet ir pasaulinė pandemija, kai 2021 m. turėjęs vykti „EuroBasket“ turnyras buvo perkeltas į 2022 m.
Istorinis Europos čempionatų šalių reitingas (1935–2022 m.)
I vieta: Ispanija (4 aukso, 6 sidabro, 4 bronzos medaliai). Viso – 14 medalių.
II vieta: Lietuva (3 aukso, 3 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso – 7 medaliai.
III vieta: Serbija (3 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso – 6 medaliai.
IV vieta: Italija (2 aukso, 4 sidabro, 4 bronzos medaliai. Viso – 10 medalių.
V vieta: Graikija (2 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos medaliai). Viso – 5 medaliai.
VI vieta: Prancūzija (1 aukso, 3 sidabro, 6 bronzos medaliai). Viso – 10 medalių.
VII vieta: Rusija (1 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos medaliai). Viso – 4 medaliai.
VIII vieta: Vokietija (1 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso – 3 medaliai.
XI vieta: Vengrija (1 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso – 3 medaliai.
X vieta: Latvija (1 aukso, 1 sidabro medalis). Viso – 2 medaliai.
XI vieta: Egiptas (1 aukso, 1 bronzos medalis). Viso – 2 medaliai.
XII vieta: Slovėnija (1 aukso medalis). Viso – 1 medalis.
XIII vieta: Lenkija (1 sidabro, 3 bronzos medaliai). Viso – 4 medaliai.
XIV vieta: Bulgarija (1 sidabras, 1 bronzos). Viso – 2 medaliai.
XV vieta: Turkija (1 sidabras). Viso – 1 medalis.
XVI vieta: Izraelis (1 sidabro medalis). Viso – 1 medalis.
XVII vieta: Kroatija (2 bronzos medaliai). Viso – 2 medaliai.
