Tuo metu penkių pralaimėjimų seriją spalį užfiksavęs „Rytas“ atsitiesė lyg prie sienos užspaustas žvėris. Tada, kai padėtis atrodė sunkiausia, FIBA Čempionų lygoje užtikrintai nukalė Vasillio Spanoulio vadovaujamą Atėnų „Peristeri“, o Lietuvos krepšinio lygoje laimėjo prieš principinius varžovus – Alytaus „Wolves“ ir „Žalgirį“.
Praėjusį sekmadienį vykusi akistata tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ daugelio specialistų vertinimu tapo tikra Lietuvos savaitės krepšinio puošmena. Prie to neabejotinai prisidėjo ažiotažą savo skambiais pareiškimais dar prieš mačą kėlę ištikimiausi „Žalgirio“ ir „Ryto“ sirgaliai – „Green White Boys“ ir „B Tribūna“.
PLAČIAU APIE TAI GALITE SKAITYTI ČIA
Naujienų portalas tv3.lt nutarė susisiekti su šių dviejų žinomiausių ir didžiausių Lietuvos sirgalių organizacijų krepšinyje atstovais ir aptarti jiems aktualiausius klausimus.
Pirmoje dalyje – išsamus pokalbis su „Žalgirio“ organizuotu palaikymu besirūpinančiais „Green White Boys“ (toliau – GWB).
Interviu metu naujienų portalui tv3.lt GWB atstovas kalbėjo apie ypatingą praėjusį savaitgalį, ryškiausius pastarųjų metų prisiminimus patirtus palaikant mylimą komandą ir apžvelgė daugelį kitų aktualių temų.
GWB taip pat atsakė, ką mano apie „Žalgirį“ išgelbėjusį, o vėliau jį ant bankroto slenksčio nuvariusį Vladimirą Romanovą, dabartinį „Žalgirio“ vadovą Paulių Motiejūną, pasidalino savo pozicija apie tiesioginius žaidėjų perėjimus tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ organizacijų.
„Buvo priimtas sprendimas neprotestuoti prieš žaidėjus ateinančius į „Žalgirio“ organizaciją. Be abejo, jei praeityje jie nieko per daug blogo nėra pasakę ar padarę žaliai baltoms spalvoms“, – sakė „Green White Boys“ atstovas.
Praėjusį savaitgalį per 3 dienas savo mylimą klubą palaikėte trejose skirtingose erdvėse – „Žalgirio“ arenoje, Kaustos salėje ir „Jeep“ arenoje. Ar galėtumėte trumpai apibūdinti visas tris atmosferas? Kas labiausiai įsiminė?
Visos trys rungtynės buvo labai skirtingos ir kiekvienos su savo žavesiu. Pirmosios rungtynės su ALBA sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje buvo tikra emocijų bomba. Palaikymas ypatingai antroje pusėje pareikalavo daug jėgų ir balso stygų resursų. Per tokias rungtynes balso juk netaupysi?
Antrosios „Žalgirio-2“ rungtynės prieš varžovus iš sostinės sutraukė nemažą kiekį „Boys‘ų – mūsų skaičius viršijo 100. Norime auginti žaliai baltos šeimos jaunimą su teisingomis vertybėmis, todėl ir susidomėjimas šiuo maču nemažas. Kaustos treniruočių salėje su tokiu žmonių skaičiumi kurti palaikymą itin smagu, galime išsibandyti ir tam tikras palaikymo naujoves. O kur dar pergalės šventimas su pirotechnika ir jaunųjų žalgiriečių nuoširdi padėka.
Tačiau jau minėti balso resursai dar labiau išseko, ko pasekoje į sekmadienio derbio rungtynes dauguma vyrukų atėjo stipriai pakimę. Žinojome, kad laukia sunkus mačas mažoje ir priešiškoje arenoje, kurioje turėsime kurti savo aukščiausio lygio palaikymą. Smagu, kad ir po tokio įtempto savaitgalio galėjome skambėti itin garsiai. Kelionė autobusais namo buvo viena tyliausių, kokią tik pavyksta prisiminti. Apskritai šis savaitgalis pareikalavo itin daug jėgų iš kiekvieno tribūnos nario.
Deja, iš Vilniaus pergalės parsivežti nepavyko, bet bent jau derbiai tampa įdomesni krepšinio ir emocijų prasme nei būdavo iki praėjusio sezono.
Kokį įspūdį paliko pastaroji išvyka į Vilnių? Ar policija „Jeep“ arenos prieigose ir pačioje arenoje užtikrino saugius atstumus tarp sirgalių?
Pati „Jeep“ arena nėra skirta jokio aukštenio lygio varžyboms. Nors „Ryto“ administracija ir stengėsi išspręsti kai kurias mažos arenos problemas, tarkime, pastatydami kilnojamus tualetus lauke, tačiau tai, prisimenant Prezidentą, „labiau primena negyvėlio šlakstymą žalia arbata“.
Jei prisimintume kiek negatyvo gaudavo Kauno sporto halė paskutiniaisiais sezonais... Galime priminti, jog bent gamtinius reikalus ten būdavo galima atlikti pastato viduje. Kalbant apie saugumą, nuo kitų žmonių buvome atitverti tiek gyva pareigūnų grandine, tiek tvoromis. Be abejo, esant tokiam mažam atstumai tarp priešų komandos fanų saugumo pilnai neįmanoma užtikrinti.
Bendrai viskas praėjo pakankamai ramiai, didelių provokacijų iš vietinių nesulaukėme nors atmosfera salytėje buvo tikrai įsielektrinus.
Prieš rungtynes su „Rytu“ gražiai užstojote Arną Butkevičių, tačiau prieš 7 metus iš „Žalgirio“ į Vilniaus klubą perėjusiam Artūrui Gudaičiui skyrėte skanduotę „Tu idiotas.“ Ar turite vieningą poziciją, kaip reaguoti į tokius tiesioginius žaidėjų perėjimus tarp komandų?
Dar anksčiau esame protestavę ir prieš trenerio Aleksandro Trifunovičiaus atėjimą į Žalgirį, tada nemažas skandalas užsisuko. Paskui, kalbant apie tiesioginius perėjimus, buvo priimtas sprendimas neprotestuoti prieš žaidėjus ateinančius į „Žalgirio“ organizaciją. Be abejo, jei praeityje jie nieko per daug blogo nėra pasakę ar padarę žaliai baltoms spalvoms.
O žiūrint paprastai, mylime „Žalgirį“, nekenčiame „Ryto“ ir tai turėtų atsakyti į klausimą, kaip ir ateityje žiūrėsime į tiesioginius žaidėjų perėjimus tarp priešų klubų.
Atmosferą „Žalgirio“ arenoje daugelis vadina pačia geriausia visoje Europoje. Kaip pavyksta ją sukurti ir kiek prie to prisideda GWB palaikymas?
Vertinant objektyviai, Eurolygoje rastumėme ir įspūdingesnių atmosferų. Tačiau tai, koks progresas vyksta Lietuvoje su palaikymu, tikrai džiugina.
Kai savo veiklos pradžioje pradėjome į palaikymą įvedinėti sudėtingesnes dainas vietoje skanduočių, dauguma jas buvo nurašę, neva lietuviai niekad nesugebės dainuoti arenose. Tačiau per ilgus metus darbo pavyko pasiekti persilaužimą. Didžiausias pokytis turbūt įvyko 2018 metais „Žalgiriui“ žaidžiant dėl patekimo į Eurolygos finalo ketvertą. Tada pirmą kartą užvedėme „vikingus“ ir garsiai pramušėme „žaliai balti“ kartu su visa arena. Norėtume, kad pavyktų įvesti ir daugiau sudėtingesnių dainų į arenos repertuarą, taip kuriama atmosfera atrodytų dar įspūdingiau ir galingiau.
O dėl GWB prisidėjimo, tai ultrų darbas yra sukurti kuo galingesnį palaikymą komandai. Turint pilną areną svarbu pajungti ir paprastus žmones, todėl tampame visos arenos užvedėjais ir dažnai nuo mūsų gebėjimo valdyti areną priklauso bendra atmosfera.
Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų prisiminimas – GWB žalgiriečių išsikvietimas „ant kilimėlio“ po pralaimėjimo „Rytui“ 2021 m. lapkritį. Šis vaizdo įrašas sulaukė milžiniško dėmesio visoje Europoje. Kaip kilo mintis suorganizuoti tokio tipo pasimatymą ir kaip apskritai atsimenate tą vakarą?
Jei visiškai rimtai tai šio pasimatymo idėja kilo visiškai spontaniškai kažkur trečiame rungtynių kėlinyje. Tiesiog tuo metu gyvenome emocija ir tada atrodė (atrodo ir dabar) visiškai teisingas sprendimas nueiti pasikalbėti su žalgiriečiais.
Vėlgi mūsų tikslas tikrai nebuvo mokinti žaidėjus žaisti, o labiau įkvėpti ir parodyti, kad komandą palaikysime, kad ir kas be nutiks. Labai džiugu, kad šis efektas pasijuto ir per kelerias ateinančias rungtynes.
Dar vienas įspūdingas momentas – praėjusią savaitę po pergalės prieš ALBA Edgaro Ulanovo inicijuota „vikingų“ skanduotė. Kaip apskritai vertinate Ulanovo kapitonystę?
Edgaras yra turbūt pirmasis Žalgirio žaidėjas su mumis užmezgęs tokią artimą draugystę. Tribūna ypatingai jį gerbia.
Kartais žaidėjai pamiršta, kad jų fanai yra žmonės iš komandos palaikymo nieko negaunantys. Tenka išeiti iš darbo anksčiau tam, kad trečiadienio vakarą aplankytum rungtynes Klaipėdoje, iki vėlyvos nakties paišome choreografijas ir atiduodame visą save, tam jog sukurtume kuo įspūdingesnę atmosferą. Jei iš žaidėjų negauni grįžtamojo ryšio, tą daryti pasidaro labai sunku.
Edgaras yra tas žmogus kuris su ultromis turi artimą ryšį, visuomet padėkoja už palaikymą, sugeba rasti ryšį ir su komandos draugais. Vien ir jau minėtas „vikingų“ skanduotės užvedimas, parodo jo supratimą apie tai, kas svarbu palaikymą kuriantiems žmonėms. Mūsų akimis toks ir turi būti Kapitonas.
„Žalgirio“ šį sezoną laukia dar viena išvyka į Belgradą. Atsižvelgiant į politinį kontekstą ir praėjusio sezono rungtynes su „Crvena Zvezda“, kokių ėjimų iš Serbijos sirgalių pusės galima tikėtis? Ar patys ketinate vykti palaikyti komandos?
Draugiškumo greičiausiai tikrai negalime tikėtis. Na, o dėl išvykos bus matyti, laiko dar yra.
Ką manote apie dabartinį klubo vadovą Paulių Motiejūną?
Paulius mūsų akyse yra žmogus sugebėjęs sunkiausiais laikais išsaugoti Žalgirį ir sugrąžintį jį tarp Europos lyderių. Kartais žmonės turi trumpą atmintį ir vienas blogas sezonas atrodo nubraukia prieš tai buvusius penkis gerus. Tikime Pauliumi ir likusia Žalgirio administracija.
Kiek apskritai šiuo metu esate įtraukiami į klubo veiklą?
Žaidėjų rinktis kol kas negauname (šypsosi). O jei rimtai klubui labai svarbus mūsų indėlis kuriant atmosferą arenoje. Jie tai nuolat pabrėžia. Todėl esame įtraukti į daug procesų kurie vykstą aplink krepšinį.
Kartu dalinamės idėjomis apie komandos pristatymą, sirgalių įtraukimą į palaikymą ir panašius dalykus. Su klubo darbuotojų pagalba galime įgyvendinti techniškai sudėtingesnes choreografijas, per arenos „media“ įvesti naujas skanduotes, per oficialią klubo socialinę mediją savo žinutėmis pasiekti platesnę auditoriją.
Manau, turime puikią sinergiją su klubu, kas leidžia siekti vis aukštesnės palaikymo kokybės. Smagu, kad ir patys administracijos darbuotojai parodo iniciatyvą ir jiems lygiai kaip ir mums svarbu kurti atmosferą „Žalgirio“ arenoje.
Kokia jūsų nuomonė apie klubą išgelbėjusį, o vėliau jį ant bankroto slenksčio nuvariusį Vladimirą Romanovą?
Į Romanovą visuomet žiūrėsime neigiamai. Jo valdymo laikotarpiu esame rengę ne vieną protesto akciją. Romanovas. yra žmogus, vos nesunaikinęs mūsų mylimo klubo, atėjęs su labai didžiulėmis ambicijomis iš krepšinio daryti verslą, turintis daugybę ryšių su priešiškomis valstybėmis, o savo viešais pasisakymais kartais būdavęs tiesiog klounu. Net nenorint nusibrėžia kažkokios paralelės su LKL naujokų klubo savininku, tik istorija to klubo mažesnė ir fanų neturi, tad niekas ir nesiėmė jo ginti.
Kalbant apie „Žalgirio“ arenos palubėse esančius marškinėlius. Kokių žmonių marškinėliai ten turėtų atsidurti artimiausiu metu? Ar bandote savo siūlymus teikti klubo vadovybei?
Visi marškėlių iškėlimai atėjo natūraliai ir buvo keliami tik „Žalgiriui“ itin nusipelnusiems žmonėms. Tarp mūsų matomų kandidatų dar yra ir karjeros dar nebaigusių žaidėjų, bet turbūt nereikia niekur skubėti su marškinėlių kėlimu, juk tikslas nėra užpildyti arenos palubę. Kaip ir minėjau tai turi ateiti natūraliai, kai visa „Žalgirio“ bendruomenė vieningai supras, kad reikia įamžinti vieną ar kitą asmenybę.
Ar jūsų judėjime yra tam tikros nerašytos taisyklės, kurių nevalia pažeisti?
Norint pasiekti aukštesnį organizuotumą ir palaikymo kokybę, taisyklės ir tam tikra hierarchija judėjime yra būtina. Dažnai mūsų klausia kaip galima prisijungti prie judėjimo, visuomet atsakome, kad nėra jokių nario stojimo mokesčių ar įsipareigojimų. Nori būti su mumis? Užtenka tiesiog apsilankyti „Žalgirio“ mače mūsų tribūnoje, jei nori važiuoti į išvyką į ją gali užsiregistruoti per mūsų „Facebook“ ar „Instagram“ paskyras.
O toliau oficialiu grupuotės nariu tampi tapęs mūsų draugu. Lankykis mačuose, dalyvauk užtribūninėje veikloje, leisk laiką su tribūnos draugais. O taisykles sužinosi viso to eigoje (šypsosi).
Pavyzdžiui, galbūt visuomet buvo nedrąsu prieiti ir susipažinti su mumis? Tam yra puiki proga, lapkričio 26 dieną rengiame savo judėjimo 15 metų jubiliejaus šventę Kauno Gargare. Įvykį galima rasti mūsų „Facebook“ paskyroje, tad kviečiame visus užsukti ir pamatyti kaip atrodo mūsų judėjimas iš vidaus, susipažinti, o galbūt ir atrasti draugus, kurie su tavimi liks visą likusį gyvenimą.
