Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes 83:74 laimėjo „Rytas“, o Ignas ant parketo pasirodė iki rungtynių pabaigos likus 2,21 min.
Aukščiausiame Lietuvos krepšinio divizione I. Urbonas debiutavo būdamas 16 metų, 4 mėnesių ir 27 dienų amžiaus. Tai – antras jauniausias „Ryto“ krepšininkas, kada nors debiutavęs LKL čempionate.
Jauniausio debiutanto titulas priklauso Edvinui Šeškui. Debiutuojant pagrindinėje „Ryto“ sudėtyje šiam krepšininkui buvo vos 15-lika.
Balandžio pradžioje I. Urbonas atvedė „Ryto“ jaunimo komandą į triumfą FIBA Čempionų lygoje ir tapo naudingiausiu turnyro žaidėju.
Įdomu tai, kad E. Šeškus 2012 m. kartu su „Ryto“ jaunimu pirmą kartą klubo istorijoje laimėjo Eurolygos jaunimo turnyrą bei taip pat tapo naudingiausiu žaidėju.
I. Urbonas iš gimtosios Utenos į Vilnių atvyko 2022 m., kai prisijungė prie Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) ir praėjusį sezoną jau spėjo tapti Moksleivių krepšinio lygos (MKL) U16 čempionu.
„SKM-I Funtastik.lt“ komandoje krepšininką treniruoja Tomas Urbelionis, kuris yra ir U17 Lietuvos rinktinės treneris. Šią vasarą 2007 m. gimusios kartos laukia pasaulio čempionatas.
Praėjusią vasarą I. Urbono ir T. Urbelionio atstovaujama Lietuvos rinktinė U16 Europos čempionate užėmė 4 vietą.
Po debiutinių LKL rungtynių I. Urbonas išliko kuklus ir atsakė į žurnalistų klausimus.
Kaip apibūdintum šią dieną?
Nieko ypatingo neįvyko. Tiesiog tai buvo rungtynės ne su trečia ar antra „Ryto“ komanda, o su pagrindine. Jautėsi didžiulis fanų palaikymas, lygis kitoks. Rungtynės buvo ne prieš bet ką, o prieš tėvą. Buvo įdomu.
Kaip toks rungtynės prieš tėtį?
Truputį pajaučiau, kad kartais palaikydavau tėvą, norėjau, kad jam pasisektų, nes esame šeima. Bet, aišku, norėjau, kad pergalę iškovotų „Rytas“, o aš pats išbėgčiau į aikštę.
Kaip pačiam iš šono atrodo visi tie LKL greičiai? Po kiek laiko galima įsitvirtinti tokiame lygyje?
Nežinau po kiek laiko, bet greičiai tikrai didesni. Fiziškumas, IQ, aikštės matymas tikrai skiriasi.
Žengiant į aikštę tau Justinas Gorhamas tarė kelis žodžius. Ką jis tau patarė?
Sakė, kad vos tik ėjus į aikštę, niekam neperduočiau kamuolio ir bandyčiau pelnyti taškus (juokiasi).
Buvai drąsus prašydamas kamuolio. Labai norėjai „atsidaryti“?
Norėjau. Tokia galimybė pasitaiko ne visiems ir reikia ja naudotis.
Kaip komanda apskritai tave priėmė rūbinėje?
Ganėtinai šiltai. Kai paskelbė internete, kad prisijungiu, tai nebuvo taip, kad man tai buvo pati pirma treniruotė. Kai sezono metu žaidžiau RKL ir NKL, jau buvau atėjęs ne kartą treniruotis su pagrindine „Ryto“ komanda. O šiaip priėmė tikrai šiltai.
Kaip sureagavai į tą žinią, kai buvo pakviestas prisijungti?
Sužinojau po Čempionų lygos turnyro. Buvau lėktuve, atėjo ir pasakė, kad registruos į pagrindinę, Tuo momentu buvau labai pavargęs ir galvojau „dar čia reiks žaisti, dar viena lyga“ (šypsosi). Bet aišku, gera, kad darbas po truputį atsiperka.
„Šiaulių“ variantas tavo tobulėjimui atrodo kaip neblogas variantas. Kaip žiūri į galimą žaidimą pas tėtį?
Aš manau, kad būtų patogu. Ne tik dėl to, kad jis tėtis ir gal leistų kažkiek daugiau, laisvę. Bet matome dabar „Šiauliuose“, kad žaidėjams truputį parodomi deriniai, bet jie patys kuria ir jiems tikrai gerai sekasi. Manau, kad palanki komanda.
Šį sezoną žaidei tiek NKL, tiek LKL. Kaip galėtum apibūdinti tokius metus?
Aišku, gera, kai taip atsilyginama per vieną sezoną. Galima sakyti, kad šį sezoną žaidžiau visose lygose. Gera. Įdėta daug darbo ir jis po truputį atsiperka.
Ar jau spėjai gauti pravardę?
Na pirmose treniruotėse mane vadindavo „Iggy“.
Kalbant apie vasarą, laukia pasaulio U17 čempionatas, Tomas Purlys minėjo, kad norėtų tave matyti ir Europos U18 čempionate. Kaip žiūri į tai?
Vasarą esu tikrai pasiruošęs dėti širdį dėl Lietuvos, dėl rinktinių, dėl U17 pasaulio ir U18 Europos. Tikrai noriu parodyti dar ir pasauliui, ką galiu.
Ignai, tu tikrai nesi matęs gyvai žaidžiančio Chucko Eidsono, bet galbūt esi žiūrėjęs jo žaidimo epizodų? Ką manai apie šį krepšininką?
Esu matęs keletą žaidimo santraukų. Man pasirodė toks labai „naglas“ žaidėjas. Patiko labai.
Vilniuje esi jau antrus metus. Kas lėmė tavo norą persikelti iš Utenos į Vilnių, o ne, pavyzdžiui, į „Žalgirį“?
Visų pirma, Utenoje trūko pasipriešinimo. Komandos draugai buvo dar ganėtinai neblogi, kažkiek prie „Juventus“ prisijungdavau, žaisdavau su metais vyresniais, bet vis tiek to pasipriešinimo buvo maža. Tiesiog Vilnius ir „Rytas“ pasirodė jaukesnė ir geresnė vieta man kilti karjeros laiptais.
