Nors motociklams ir keturračiams šis greičio ruožas tęsėsi vos 100 kilometrų, nes dėl lietaus ir vakar automobilių bei sunkvežimių sugadintos trasos greičio ruožas jiems buvo atšauktas, tačiau automobiliai, sunkvežimiai, motobagiai ir prototipai sėkmingai įveikė 348 kilometrus trasoje, kurioje vakar važiavo tie patys motociklai ir keturračiai.
Fantastiškas greičio ruožas buvo Vaidotui Žalai ir jo šturmanui Paulo Fuizai, kurie 348 km distanciją įveikė per 3 val. 13 min. 38 sek. ir nuo lyderio atsiliko tik 6 min. 53 sek. bei finišavo 11-oje vietoje. Tai yra geriausias šių metų Lietuvos automobilių ekipažų rezultatas Dakare.
V.Žala artimiausią konkurentą bendroje įskaitoje prancūzą Mathieu Serradori aplenkė 8 min. 28 sek. ir bendroje įskaitoje pakils į 10-ą vietą.
V.Žala nuo katariečio Nassero Al-Attiyah atsiliko tik 54 sekundes. Bendrosios įskaitos lyderis užėmė 10-ą vietą, tačiau šio etapo nesėkmė jo iš pirmosios vietos neišstums, nes artimiausias jo varžovas prancūzas Sebastienas Loebas turėjo daug problemų, nuo lyderio atsiliko 21 min. 31 sek., o nuo paties N.Al-Attiyah – 14 min. 38 sek.
Bendroje įskaitoje V.Žala pakilo į dešimtą vietą, tačiau toliau jam bus bus sunku gerinti pozicijas bendroje įskaitoje, nes nuo 9-osios vietos jį skiria 33 min. 52 sek., tuo tarpu nuo vienuoliktosios vietos jis yra atsiplėšęs tik per 5 min. 37 sek.
Dabar dalyvių lauks poilsio diena, kurios taip pat itin laukė ir V.Žala. Jis po šeštojo greičio ruožo pasakojo, kad šiandien buvo labai sudėtinga ir gana lėta diena, nes buvo daug neatitikimų kelio knygoje.
Panašu, kad šiandien smagi, rimta dienelė. Iki kopų greitis buvo iki 100 km/h, navigacinių klaidų nedarėte, smagiai lėkėte?
– Smagiai lėkėme, bet… Kelinti mes atvažiavę?
Kol kas buvote 8, o bendroje įskaitoje – 10.
– Neblogai. Iš tikrųjų tai žiauriai pavojinga diena. Tokių vietų nepažymėtų… Vos pirmo lygio pavojus, o ten – didžiulis griovys. Arba varome visu greičiu upės vaga ir staiga… Ten gal T1+ ir suvalgytų, o mums kaip šveitė didžiulė žvakė (rodo labai statų kampą, – aut. past.). Ir taip vienas, antras, trečias… Su kitais pilotais kalbėjau, kad nebegali lėkti, nes nebepasitiki kelio knyga.
„Bryfinge“ (aptarime, – aut. past.) buvo tas pasakyta.
– Gal ir buvo, bet žodžiu, visiškas toks siurprizas. Visi tempą numetę, mes irgi prisigesinome. Porą kartų „žvakę“ pastatėm ir supratom, kad nejuokai, gali padaryti kulverstį. Navigacija, mano supratimu, buvo gana sudėtinga, bet aš ten ne iki galo suprantu. Paulo žiauriai gerai sunavigavo, niekur nebuvome paklydę, bet buvo galima labai lengvai „nublūdinti“ į šoną. Svarbiausia, kad pusę Dakaro jau įveikėme.
O kaip kopos?
– Minkštokos. Antrą kartą per šį Dakarą reikėjo suktis, nes iš pirmo karto neužvažiavau. Bet važiavome su aukštu slėgiu, nes pradžiai 250 km buvo vien akmenynai. Rizikavome, nes vakar pasimėginau, kad šios padangos gyvena prie tokio slėgio. Lėkėme, lėkėme ir sakau Paulo, gal nuleidžiame, sako – „aj, gal pravažiuosime“. Tai taip ir „prabezdėdami“, pravažiavome, bet nebuvo lengva.
Važiavote motociklininkų vėžiomis, ar jums buvo kiti taškai?
– Prieš pat finišą padarėme labai keistą kilpą ir nežinau, ar taip turėjo būti, ar mes pralėkėme, bet ten tik porą minučių. Pabaiga buvo klaidi, nes tų žiūrovų arabų buvo pilna… Visur žmonių su vėliavomis, filmuoja.. Važiuoji nebūtinai vėžiomis, bet kad tarp žmonių pralaviruoti. Priminė Pietų Ameriką, kai atvažiuodavai ir finiše būdavo pilna žmonių. Pirmą kartą per tris metus Saudo Arabijoje mačiau, kad buvo daug tautos finiše.
Bet tas džiugina?
– Labai smagu. Matosi, kad chebra žino. Finiše jau nori nufotografuoti, pasikalbėti. Atsiranda susidomėjimas Saudo Arabijoje.
Tai nuotaika gera. Į poilsio dieną ateini, krepšinio terminais tariant, įmetęs tritaškį?
– Pusę padaryta. Dabar galvoje minusuoju dienas.
