Panevėžietis yra vadinamas tikra Vilniaus „Žalgirio“ klubo legenda, ten jis praleido dešimt metų (nuo 1976-ųjų iki 1986-ųjų), taip pat žaidė „Atlanto“ ir „Panerio“ komandose. „Žalgirio“ gretose futbolininkas sužaidė beveik 300 rungtynių ir įmušė 34 įvarčius.
Du kartus – 1979 ir 1984 metais – S. Danisevičius buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku. Taip pat jis žaidė ir pirmose oficialiose nacionalinės rinktinės rungtynėse po Nepriklausomybės atkūrimo su Šiaurės Airijoje.
Į legendos mirtį viešojoje erdvėje reagavo įvairūs futbolo bendruomenės nariai, kurie pasidalino gražiais žodžiais apie S. Danisevičių.
„Ilsėkitės ramybėje, legenda“, – rašė LFF atstovai.
Archyviniais kadrais ir prisiminimais taip pat pasidalino ir Vilniaus „Žalgirio“ klubas.
„Reiškiame užuojautą artimiesiems ir draugams.
Iš Panevėžio kilęs Stasys, arba tiesiog Danisė, Žalgirio komandoje rungtyniavo dešimtmetį (1976-1979, 1981-1986 m. sezonais). Iš viso sužaidė 288 rungtynes, per jas įmušė 31 įvarčius. Saugo pozicijoje išsiskyrė savo technika ir puikiais perdavimais.
1979 ir 1984 metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. 1990-1992 m. vadovavo Žalgirio futbolo mokyklai, vėliau – Panerio klubui, dirbo treneriu“, – skelbiama „Facebook“ įraše.
Gražiai apie S. Danisevičių atsiliepė ir Lietuvos sporto muziejaus atstovai.
„Šiandien Lietuvos futbolo padangę užklojo tamsūs debesys – Anapilin iškeliavo Stasys Danisevičius. Tikra Lietuvos futbolo legenda, savo kelią pradėjusi Panevėžyje pas trenerį Algimantą Balilionį, geriausiai yra žinoma dėl žaidimo Vilniaus „Žalgiryje“.
Dar iki 1976 m. atvykdamas į Vilnių rungtyniavęs gimtojo miesto „Statybos“ bei „Ekrano“ komandose, taip pat Kauno „Atlete“, S. Danisevičius greitai įsiliejo ir į reprezentacinės šalies komandos gretas. Tiesa, ji tuo metu žaidė tik antrojoje SSRS lygoje (trečiojoje pagal pajėgumą). Būtent S. Danisevičius tapo vienu kertinių akmenų, padėjusių pamatus žalgirietiškam kilimui į viršų: 1977 m. „Žalgiris“ laimėjo antrosios, o 1982 m. – pirmosios lygos pirmenybes ir iškopė į aukščiausiąją lygą“, – rašoma „Facebook“.
„In Memoriam maestro Danisė
Sako, kad žmonės yra gyvi tol, kol jie išlieka mūsų atmintyje. Tą tikrai galiu pažadėti.
Tolimais 1991-1992 m. teko kartu rungtyniauti su maestro Vilniaus Paneryje. Neeilinio talento žaidėjas, subjektyviai galvoju, kad tokių Lietuvoje buvo vienetai. Prisimenu gauna kamuolį nugara į tave, tu galvoji kas čia bus ir kaip jis tvarkysis, o Danisė vienu lietimu pjauna juvelyrinį perdavimą tarp gynėju. Stoviu ir žiūriu nieko nesuprasdamas. Danisė šaukia kodėl nebėgu, aš jam sakau, tai kad nugara buvai į mane, neturiu žalio supratimo, kad perdavimą padarysi. Danisė sako – jaunuoli, tu tik bėk ir prašyk kamuolio, perdavimą aš tau padarysiu, tu nebijok, aš matau.
Iki šiol nesuprantu kaip, bet žaidimą Danisė matė ir skaitė keletą ėjimų į priekį. Maestro. O po rungtynių ne vienas šaltojo tauraus bokalas pakeltas, cigariukas sutrauktas. Dėkoju likimui, kad teko šį žmogų pažinti ir kartu rungtyniauti.
Ilsėkis ramybėje. Visuomet būsi gyvas mano atmintyje“, – bendrais prisiminimais dalinosi buvęs futbolininkas ir futbolo teisėjas Paulius Malžinskas.
