Lietuvoje nematome jokių fanų zonų, šurmulio miesto aikštėse ir gatvėse. Net didieji prekybos tinklai nepasivargino prekiauti rinktinių marškinėliais, kas vasaromis jau būdavo įprasta prekė lietuvio pirkinių krepšeliui.
Šiemet viskas yra kitaip. Dar 2014 m. FIFA pranešė, kad 2022 m. Pasaulio taurė vyks Katare. Kai dėl galimų korupcijos apraiškų darbo ėmėsi Šveicarijos tyrėjai, 16 iš 24 balso teisę turėjusių Vykdomojo komiteto narių nuo šių pareigų buvo nušalinti, o didžiajai daliai iš jų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu.
Netrukus FIFA būstinėje Ciuriche prasidėjo Šveicarijos teisėsaugos ir policijos kratos, o 2015 m. viduryje spaudimo neatlaikęs FIFA prezidentas Seppas Blatteris pranešė apie savo pasitraukimą. Šiuo metu S. Blatteris ir buvęs Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) vadovas Michelis Platini dėl įtarimo plataus mąsto sukčiavimo yra teisiami Šveicarijoje, o FIFA spiralė sukasi toliau.
Dabartinis organizacijos vadovas Gianni Infantino prieš prasidedant Pasaulio taurei Katare svaidėsi pareiškimais, kad europiečiai turėtų atgailauti dėl savo veiklos per pastaruosius 3000 metų ir neatmetė galimybės kad ateityje pasaulio čempionatas galėtų būti surengtas Šiaurės Korėjoje – vienoje uždariausių pasaulio valstybių.
„Pasaulio taurė Katare bus geriausias pasaulio čempionatas per visą istoriją“, – prieš prasidedant pirmenybėms pareiškė FIFA prezidentas.
Patinka mums tai ar ne, bet futbolo šventė Katare vyksta. Kasdien futbolo gerbėjai mėgaujasi net 4 rungtynėmis, palaiko savo mėgstamas rinktines, tačiau šventinę nuotaiką temdo ne tik neįprastas metų laikas, bet ir skandalų tvaikas. Prieš pat čempionato pradžią FIFA įspėjo čempionato dalyves, jog bet kokie bandymai reikšti nuomones vertybiniais klausimais bus vertinami itin griežtai, o politikuoti nusprendusiems futbolininkams grės geltonos kortelės.
FIFA veidmainiškumas siutina ir ilgametį Lietuvos pramogų pasaulio atstovą, renginių organizatorių, futbolo fanų zonos prie Baltojo tilto sumanytoją Liną Zarecką-Chorą.
Žinomas verslininkas pripažįsta, kad šį čempionatą stebi jausdamas didžiulį kartėlį ir nusivylimą.
„Mane žiauriai siutina didžiųjų sporto organizacijų FIFA ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) veidmainiškumas. Viena vertus, jie sako, kad sportas negali būti politika, bet patys politikoje dalyvauja labai aktyviai. Jie atiduoda rengti čempionatus ir olimpines žaidynes diktatūroms. FIFA organizacijai svarbiausi pinigai, o didžiausius pinigus „ant stalo deda“ režimai ir korumpuotos valstybės, kurios žaidžia sau naudingus žaidimus“, – teigia L. Zareckas.
Pašnekovas su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino mintimis apie pirmąsias čempionato staigmenas, savo palaikomas rinktines ir apžvelgė niūrą FIFA realybę.
Reaguodamas į FIFA prezidento G. Infantino pareiškimus, pašnekovas negalėjo nuslėpti savo nuostabos: „Tai yra absoliučiai neadekvatus žmogus. Tie pasisakymai, kad europiečiai turėtų atsiprašyti už tai, ką visame pasaulyje darėme 3 000 metų iki šiol... Tai – kosmosas. Tai yra pataikavimas diktatūroms ir visiški demagogo pareiškimai.“
Ar jau pripratote, kad tokia didelė futbolo šventė vyksta žiemą?, – tv3.lt paklausė L. Zarecko.
Visiškai nepripratau. Ko labiausiai trūksta, tai tos šventės pojūčio, kuris tikrai jausdavosi Lietuvoje. Aišku, prie to kažkiek prisideda ir vykstantis karas. Įdomu, pavyzdžiui, kaip laikosi televiziniai reitingai. Bent jau Lietuvoje vasarą visko vyksta žymiai mažiau ir futbolas eteryje būna dominuojantis dalykas.
Anksčiau per didžiuosius futbolo čempionatus Vilniuje prie Baltojo tilto įrengdavote fanų zoną. Fanų zona žiemą – misija neįmanoma?
Iš esmės – ne. Planavome tai daryti Lukiškių aikštėje. Konceptas būtų buvęs toks, kad „eini, sustoji, pažiūri 10–15 min. ir eini toliau“. Vis tik tas šaltis jaučiasi ir ilgai vienoje vietoje neišbūsi. Nors rungtynių laikas Europai patogus, galiausiai šio sumanymo atsisakėme. Tai nebe tas festivalis, kai tu gali visą dieną sėdėti, relaksuoti, valgyti, atsigerti ir žiūrėti futbolą.
Kita Pasaulio taurė 2026 m. vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Lietuvai rungtynių laikai bus nepatogūs. Sugrįžtančios fanų zonos lietuviams dar teks palaukti?
2024 m. Europos čempionatas vyks Vokietijoje ir fanų zona tikrai bus. Bus ir per kitą pasaulio čempionatą. 2014 m. Pasaulio taurė vyko Brazilijoje ir fanų zonoje žiūrovų būdavo. Aišku, su rungtynėmis, kurios vykdavo 04:00 val. ryte būdavo sunkiau.
Aš esu visiškas Amerikos, kaip šalies, fanas. Pats būsiu ten ir stengsiuosi žiūrėti kuo daugiau rungtynių. Ten yra įspūdingi stadionai, visa reikalinga infrastruktūra ir tikras vakarietiškas pasaulis. Kita vertus, Meksikoje tuo metu bus labai karšta. Panašiai kaip Katare vasarą. Nežinau, ką dėl to galvoja FIFA.
Man apskritai nesuprantama, kodėl Katare, kuriame vietinių gyventojų–piliečių yra tik 300 tūkstančių, reikėjo rengti čempionatą? Ar dėl tiek žmonių reikia populiarinti futbolą?
Kokie yra jūsų tradiciniai favoritai ir kokios rinktinės galbūt jau spėjo pelnyti jūsų simpatijas savo sėkmingu žaidimu?
Nesu prisirišęs prie vienos konkrečios rinktinės. Simpatizuoju Argentinai, Portugalijai, Nyderlandams, Anglijai, bet tai yra labiau susiję su tuo, kas vaikystėje atrodydavo kaip egzotika ir iš to ateina geras „vibe‘as“ (jausmas, – liet.). Pavyzdžiui, su draugu diskutavome, kad Šveicarijos žaidimą nėra įdomu stebėti. Ji gerai žaidžia, gera rinktinė, kuri patenka į atkrintamąsias, bet komanda yra be charizmos. Aišku, Saudo Arabija dabar nustebino, bet tie nustebinimai grupių etape nėra tokie reikšmingi kaip atkrintamosiose.
Kiek nustebino Argentinos ir Vokietijos nesėkmės ir ar tai šiems favoritams gali reikšti tam tikras pavojingas tendencijas?
Nemanau, kad atsitiko kažkas labai baisaus. Aišku, jie žaidė su silpnesniais varžovais, kuriems prognozuojamos paskutinės vietos grupėse. Bet dažnai tos pirmos rungtynės būna apgaulingos ir dažniausiai viskas baigiasi taip, kaip turi baigtis.
Ar toks išdarkytas futbolo sezonas ir galimybė traumų gali būti galimybė toli žengti, o gal net triumfuoti antro ar trečiojo ešelono rinktinei?
Žinoma, atsiranda daugiau galimybių netikėtumams. Man daugiau įdomu, kas bus po čempionato – kokios būklės žaidėjai grįš į savo klubus. Galbūt Čempionų lygos favoritai jau nebus favoritai? Šitas Kataro eksperimentas, manau, nepatinka niekam – nei žiūrovams, nei komandoms, nei federacijoms. Tai yra maža valstybė, kuri negali priimti didelio turistų srauto. Anksčiau jau prieš kurį laiką žinodavai, kad į grupės etapo rungtynes bilietų tikrai nerasi – jie būdavo žaibiškai išperkami. Dabar taip nėra – matome daug tuščių vietų stadionuose, to anksčiau niekada nesu matęs ir dėl to yra liūdna. Akivaizdu, kad FIFA organizacijai šiuo atveju svarbiausia ne sirgaliai, o tai, kaip papildyti savo kišenes. Kaip gali Dzūkijos dydžio Kataras priimti planuotus 1,2 mln. žiūrovų? Tokiu atveju pavasarį nebūtų kur grūdo daigui išdygti (šypsosi).
Kaip vertinate išaugusias pridėto laiko minutes?
Man tai atrodo visai įdomus sprendimas. Man visada atrodydavo, kodėl pridedamos tik 3 minutės, nors vien įvarčio šventimas užtrunka mažiausiai 2 minutes. Paskutinėmis minutėmis krenta komandų koncentracija, veikia nuovargis, atsiranda didesnė tikimybė rezultatų pokyčiams. Šioje vietoje man tapo žymiai įdomiau. Manau, šitas naujas dalykas prigis ir taps nauja futbolo tradicija.
Juolab, kad dabar yra daug papildomų teisėjų, kurie gali nesunkiai suskaičiuoti, kiek laiko iššvaistoma gulėjimams, kojų tampymui, vaidybai, įvarčių šventimui. Ir visą tą laiką reikia kompensuoti.
Kalbant apie politinius aspektus, Vokietija sukūrė pirmąjį precedentą – dėl draudimo rungtynių metu išreikšti savo vertybių, Vokietijos futbolo asociacija konsultuojasi su teisininkais ir svarsto galimybę paduoti FIFA į teismą. Tai – pirma, bet ne paskutinė kregždė?
Mane žiauriai siutina didžiųjų sporto organizacijų FIFA ir TOK veidmainiškumas. Viena vertus, jie sako, kad sportas negali būti politika, bet patys politikoje dalyvauja labai aktyviai. Jie atiduoda rengti čempionatus ir olimpines žaidynes diktatūroms. Pradedant 1978 m. pasaulio čempionatu Argentinoje, kur tuo metu buvo fašistinis režimas.
Kai pagalvoji, kokiose valstybėse vyko didžiausios sporto šventės... Ko tik neturėjome. 2010 m. Pasaulio taurė Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), 2018 m. čempionatas Rusijoje, olimpinės žaidynės Maskvoje 1980 m., 2008 m. Pekino žaidynės. Vakarų valstybės būdavo „įmetamos“ tik kartais, kad kažkiek amortizuoti visą kilusį nepasitenkinimą.
FIFA ir TOK sportininkams, komandoms ir federacijoms įvedė nežmonišką kiekį ribojimų laisvai reikšti savo vertybines pozicijas nes tai, neva, nesusiję su sportu, tačiau patys dalyvauja politikoje ir tai yra absoliučiai nesąžininga. Man visada tas draudimas reikšti savo nuomonę buvo nesuprantamas, o šiame čempionate tai išlindo visu gražumu.
Pavyzdžiui, Irano žaidėjai atsisakė giedoti savo himną. Tai yra nuostabus sprendimas, nes Iranas turi savo režimą, kuris žudo žmones ir kelia grėsmę visam pasauliui. FIFA nori nuo viso to atsiriboti ir tai yra didžiausia nesąmonė. Kiekviena valstybė turi teisę išsakyti savo poziciją.
Pasaulio čempionatas Katare ir prieš 4 metus vykusios pirmenybės Rusijoje puikiai iliustruoja, kokiomis vertybėmis vadovavosi ilgametis FIFA prezidentas S. Blatteris. Pasauliui toliau siunčiama žinutė, kad pinigai gali viską?
Akivaizdžiai. Valdžios, galios pojūtis, kad turėdamas daug pinigų gali už virvučių tampyti pasaulio lyderius. 2010 m. PAR čempionatas – kas ten buvo? Čempionatas vyko korupcijoje paskendusioje valstybėje. Dabar problema ta, kad norint surengti čempionatą, ne valstybės stengiasi atitikti iškeltus reikalavimus, o FIFA „atsiduoda“ diktatūroms, ir tie režimai čempionatų metu skalbia savo mundurus viso pasaulio akivaizdoje.
Dabartinis FIFA prezidentas G. Infantino stebina pasaulį savo pareiškimais. Jis neatmeta galimybės, kad kažkada čempionatas gali būti surengtas netgi Šiaurės Korėjoje. Kaip galima vertinti šį ir panašaus tipo pasisakymus?
Tai yra absoliučiai neadekvatus žmogus. Tie pasisakymai, kad europiečiai turėtų atsiprašyti už tai, ką visame pasaulyje darėme 3 000 metų iki šiol... Tai – kosmosas. Kalbant apie Šiaurės Korėją, tai yra pataikavimas diktatūroms ir visiški demagogo pareiškimai.
Kai FIFA būstinę Šveicarijoje kratė tyrėjai, buvo sukilę lūkesčiai, kad kažkas iš tikrųjų gali pasikeisti. Tačiau stebint FIFA vadovų korupcijos lygį ir mentalitetą, nepanašu, kad kas nors keisis. Ta struktūra, turbūt, niekada neišsivalys. Infantino ir FIFA neparodė jokių žmogiškųjų vertybių. Infantino daro lygiai tą patį, ką darė jo pirmtakai. FIFA organizacijai svarbiausi pinigai, o didžiausius pinigus „ant stalo deda“ diktatūros, režimai ir korumpuotos valstybės, kurios žaidžia sau naudingus žaidimus.
UEFA šiomis dienomis pataikė siūlymus Vyriausybei ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF), kaip būtų galima skaidrinti Lietuvos futbolo valdymą. Siūloma, kad Vykdomojo komiteto narių sąrašą turėtų sudaryti nepriekaištingos reputacijos asmenys. Ar tikite, kad tai įmanoma pasiekti, pavyzdžiui, per artimiausius penkis metus?
Netikiu. Manau, tai yra tik apsimestinis žaidimas. UEFA ir LFF gal kažką ir pakeis simboliškai, bet tik tiek. Kataro čempionatas rodo, kokia pelkė šiuo metu yra FIFA. Aktyviai besireiškiantis Mykolas Majauskas taip pat gali nusiraminti, nes jis absoliučiai nieko nepakeis. Visiškai nieko.
O ką mes, kaip Lietuva, darome blogai? Atrodo, vis auginame, tobuliname vaikų ir jaunimo rengimo sistemą, perkame futbolo programas iš Belgijos, atsivežame futbolo šalių trenerius. Tačiau bent kiek konkurencingesni žaidėjai pas niekaip neišauga. Kodėl?
Čia jau yra kitas posūkis. Didelės futbolo tradicijos yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose. Beveik visas jų žvaigždynas yra iš emigracijos kilę futbolininkai. Nesvarbu, tai būtų pirma, antra ar trečia karta.
Galbūt būtų galima pradėti nuo aukšto lygio žaidėjo natūralizavimo, kuris pakeltų mūsų rinktinę į bent kiek aukštesnį lygį?
Galbūt. Nesu natūralizavimo priešininkas. Kitas galimas scenarijus – augant mūsų ekonomikai, šalis natūraliai pasipildys emigrantais ir Lietuvoje atsiras „alkanų“ vaikų, paauglių, kurie, galbūt, kažkuria prasme turės prastesnes startines pozicijas, bet bus labai motyvuoti kažko siekti sporte ir konkrečiai futbole.
Kitame pasaulio čempionate jau dalyvaus net 48 rinktinės. Kiek jums patinka šis sprendimas? Galbūt tai galimybė ir Lietuvai?
Lietuvai neatsiranda net menkos galimybės, nes su savo dabartiniu lygiu mes pasaulio mastu nieko negalime. Apskritai man šitas sprendimas patinka, nes pamatysime dar daugiau įdomių rinktinių ir žvaigždžių. Pavyzdžiui, Erlingą Haalandą ir Norvegiją, Mahomedą Salah ir Egiptą, Italiją, Čilę ir t. t. Europoje ir Pietų Amerikoje dar yra didžiulis kiekis rinktinių, kurios galėtų čia būti. Lietuvai, kol kas, čia vietos tikrai neatsiras.
Po Baltijos taurės, kurioje likome paskutiniai, futbolo komentatorius Nerijus Kesminas juokavo, kad į ją svečių teisėmis reiktų pakviesti Katarą. Suprask, tada turėtume realų šansą nelikti paskutiniais. Ar tarp visų 32 į pasaulio čempionatą patekusių rinktinių matote, su kuria komanda Lietuva tarpusavio rungtynėse galėtų realiai pakonkuruoti bent dėl lygiųjų?
Vargu. Nebent Kataras, bet jis į čempionatą pateko šeimininkų teisėmis. Man apskritai pasaulio čempionatai visada patinka tuo, kad juose labai gerai matosi, kokiame lygyje yra tam tikro regiono komandos – Karibai, Australija, Pietų Amerika, Azija, Afrika. Mes dažnai nusiviliam Lietuvos FIFA reitingo vieta, bet reikia prisiminti, kad mes žaidžiame Europos zonoje. Reikia suprasti, kad šalys, kurios mus lenkia FIFA reitinge, pavyzdžiui, iš Karibų, tikrai nėra geresnės už mus. Aišku, mes esame labai blogi, tačiau Karibai žaidžia su savo lygio varžovais, savo burbule ir taip kaupia reitingo taškus. Aišku, Lietuva neturi jokių šansų kovoti su jokia Afrikos ar Azijos ekipa ir, galbūt, galime įveikti vieną kitą Karibų komandą. Bet ji tikrai nebus iš Pasaulio taurės „krepšelio“.
Visas karščiausias naujienas apie Pasaulio taurę sekite naujienų portale tv3.lt!
