2019 metais šios industrijos pajamos siekė milijardą. Praėjusiais metais dar nežymiai ūgtelėjo ir kasmet stabiliai auga. Per artimiausius du metus, prognozuojama, kad jos išaugs ir iki 1,5 mlrd JAV dolierų.
Jeigu esporto populiarumas per pastaruosius penketą metų ir taip įgavo labai didelį greitį, tai pasaulyje siaučiant koronavirusai populiarumo kreivė dar labiau šoktelėjo į viršų.
Štai Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) paskelbė, kad 2020 m. gavo daugiau pajamų iš kompiuterinių žaidimų nei iš futbolo sukuriamų pajamų.
To niekada nebuvo. Kur yra fenomenas?
Tobulėjant technologijoms, vykstant vis daugiau renginių, turnyrų, didėjant priziniams fondams, vis daugiau žmonių įsilieja į žaidėjų gretas.
Žaidimų pasirinkimas taip pat platus. Nuo „Fortnite“, „Call of Duty“, NBA, FIFA, „Counter Strike“ ar kitų.
Nugalėtojai kartais susižeria šimtatūkstantinius arba milijoninius prizus.
Tiesa, kaip sako turnyrus rengiančios „Grind esport“ agentūros vienas įkurėjų bei Lietuvos futbolo federacijos esporto ir žaidimų kūrimo vadovas Edgaras Abromavičius, industriją reikėtų skelti į dvi dalis.
„Derėtų paminėti, kad reikėtų industriją skirstyti į dvi dalis. Tai yra paprastas „geimingas“, kompiuteriniai žaidimai ir tada esportas. Didelis pokytis yra esporte, susijusiame su klasikiniu sportu. Atsiranda daug UEFA, FIFA, formulės projektų. Jei kalbėdami apie esportą minime skaičius tarp 1-1,5 mlrd., tai „geimingo“ industriją galima vertinti ir 230 mlrd.“, – sakė pašnekovas.
2020 m. pasaulio sportui buvo ypač sunkūs. Laikinai buvo sustabdyti ar net nutraukti įvairių sporto šakų čempionatai ir turnyrai.
Bet esportas iš to išlošė. Pasak E. Abromavičiaus, kreivė stabiliai kyla į viršų.
„Pastaruoju metu populiarumui augti susidarė geros sąlygos. Tam yra gana aiškios priežastys. O ir organizatoriai nestovi vietoje, matome daugiau projektų, renginių. Vyksta Europos čempionatai, susidomėjimas, žiūrovų kiekis auga, o dėl to didėja ir rėmėjų gretos. Koronavirusas industrijai kaip tik pagelbėjo. Projektų daugėja, o tai didina populiarumą“, – tikino vienas esporto pradininkų Lietuvoje.
Problemos atsiranda dėl požiūrio?
Ne paslaptis, kad dauguma dar skeptiškai žiūri į didėjantį esporto potencialą. Sunerimę kai kurie tėvai norėtų, kad vaikai veikiausiai darytų priešingai – sportuotų gryname ore ir užsiimtų atkyvesne fizine veikla. Tačiau jaunimas dažnai mieliau renkasi kompiuterio ekraną.
Pasak E. Abromavičiaus, problema ta, kad ties esporto diskusijomis Lietuvoje nėra keliama diskusija, trūksta ir daugiau komunikacijos.
„Sakyčiau, kad visa tai yra didelė galimybė. Nėra tiek daug įdėto rimto darbo mūsų šalyje, kad būtų galima rimtai edukuoti žmones, juos supažindinti su esportu. Tačiau gerai tas, kad pirmieji žingsliai buvo žengti iš tokių didelių Lietuvos sporto organizacijų, kaip krepšinio ir futbolo federacijos. Tai didžiausios organizacijos, kurios pradėjo burti šių sporto šakų rinktines, organizuoti turnyrus.
Didelis žingsnis yra tas, kad universitete bei kolegijoje atsirado esporto moduliai, kuriuos pasirinkę studentai supažindinami su šia sritimi“, – sakė E. Abromavičius.
Kaip tapti esporto žaidėju?
Praėjusiais metais sustojus sporto pasauliui ir vis daugiau profesionalių sportininkų daugiau laiko praleisdavo ties kompiuteriniais žaidimais.
Štai „Formulės 1“ pilotai Maxas Verstappenas ar Charlesas Leclercas varžėsi keliuose turnyruose ar tiesiog savo sugebėjimus rodydavo transliuodami gyvai įvairiuose interneto platformose. Garsus futbolininkas Sergio Aguero rodė savo sugebėjimus žaisdamas FIFA.
Profesionaliems atletams tai yra ir puiki galimbė palaikyti ryšį su savo gerbėjais Kai kurie NBA žaidėji taip pat sekė panašiu keliu. Netgi Domantas Sabonis dalyvavo NBA2k turnyre su kitais lygos krepšininkais.
Kokie populiauriausi žaidimai? Anot E. Abromavičiaus, lyderiai jau kurį laiką nesikeičia.
„Counter Strike“ išlieka populiariausiu. Dar yra „Fortnite“ ar „League of Legends“, paskui FIFA, NBA2K. Tačiau nuolat atsiranda kitų šaudyklių, kurios gana greitai skinasi kelią“, – tikino panšnekovas.
Kas tai yra esporto žaidėjas? Britų leidinys „The Guardian“ yra rašęs, kad pagrindinis esporto pliusas tas, kad yra daugybė nišų, iš kurių tikrai galima išsirinkti, kur tu gali būti gana stiprus varžovas. Nors konkurencija milžiniška, bet yra vietų ir klaidoms.
Vykdomos ir atrankos, kuriose žaidėjai gali parodyti savo sugebėjimus.
Apie savo esporto žaidėjo kajeros kelią su tv3.lt sutiko pasidalinti krepšinį virtualioje erdvėje žaidžiantis Ignas Vaitiekus.
„Iš pradžių NBA2K žaisdavome su draugais, kad tiesiog gerai praleisti laiką vakarais. Susikūrėme savo komandą, su kuria žaidėme prieš kitas komandas ir dalyvavome turnyruose. Po keletas pandemijos mėnesių praėjusiais metais pamatėme, kad Lietuvos krepšinio federacija organizuoja turnyrą, kurio prizas buvo galimybė atstovauti Lietuvos rinktinę FIBA Esports turnyre, kuris tapo pirmuoju virtualaus Europos krepšinio čempionatu.
Taigi su komanda nusprendėme užsiregistruoti ir viskas baigėsi tuo, kad turnyrą laimėjome ir gavome galimybę žaisti prieš geriausius Europos žaidėjus. Turnyro rezultatai nebuvo tokie, kokių tikėjomės, bet pats turnyras paliko labai gerą įspūdį emociškai būtent dėl galimybės atstovauti Lietuvai ir įgauti patirties būnant komandos kapitonu. Kuomet žaidi prieš geriausius Europos žaidėjus ir dar sekasi žaisti neblogai, supranti, kad gali pasiekti aukščiausią lygį ir taip atsiranda susidomėjimas esportu“, – tikino vaikinas.
I. Vaitiekus ne tik atstovauja Lietuvos krepšinio esporto rinktinei, bet kartu yra ir garsios Europos komandos Atėnų „Panathinaikos“ klubo narys.
„Priklausau labai gerai žinomam Graikijos klubui „Panathinaikos“. Žaidžiu vidurio puolėjo pozicijoje ir esu komandos pagrindinis puolėjas. Išviso komandoje esame septyni žmonės, surinkti iš viso pasaulio: keturi žaidėjai iš Graikijos, libanietis, vokietis ir aš. Visas procesas panašus kaip ir realios krepšinio komandos, treniruotes turime vos ne kiekvieną dieną, per kurias žaidžiame draugiškas varžybas prieš kitus Europos klubus ir dalyvaujame turnyruose.
Vienas iš paskutinių įsimintinų turnyrų, kuriame dalyvavome, buvo GrindEsports CUP. Tai turnyras, kurį organizavo lietuvių organizaciją ir jame dalyvavo žinomiausi Europos klubai. Pats turnyras nepasisekė taip, kaip tikėjomės, kadangi pralošėme pusfinalyje ir nepatekome į finalą, kur manau tikrai turėjome šansų laimėti. Apibendrinant, kas pasikeitė, kai tapau „Panathinaikos“ klubo žaidėju, tai viskas labai panašiai kaip ir tikrame krepšinyje, tik kiekvienas žaidžiame iš namų ir nereikia niekur keliauti“, – pasakojo Ignas.
Būtent per didelį užsisėdėjimą galima įvardinti kaip vieną pagrindinių esporto trūkumų. Pasak „The Guardian“, labai svarbu profesionaliam žaidėjui susidaryti planą, kada derėtų pakeisti veiklą taip neužsisėdint prie kompiuterinio ekrano.
Vyraujantis skepcisizmas ir esporto ateitis Lietuvoje
I. Vaitiekus jau užsiminė apie praėjusių metų pabaigą rengtą didžiausių Europos krepšinio komandų esporto turnyrą. Pasak E. Abromavičius, tam padeda vis didėjančios esporto gretos mūsų šalyje.
„Galbūt kartais trūksta komunikacijos, bet lapkritį surengtas turnyras praėjo labai gerai. Ten buvo daugelis garsiausių Eurolygos komandų. Tai geras pavyzdys, ką galime padaryti su esportu. Lietuvoje vyksta mažesnės ar didesnė kitų žaidimų lygos, turime stipėjančias entuziastų gretas, kas labai padeda. Su NBA ar FIFA sunkiau dėl tam tikrų teisių ir suvaržymų“, – sakė „Grind esport“ agentūros vienas įkurėjų E. Abromavičius.
Kaip užsiminė abu pašnekovai, didžiausios Lietuvos sporto organizacijos turi savo esporto rinktines. Štai Lietuvos krepšinio rinktinė jau dalydavo dvejuose Europos čempionatose. Tiesa, ne itin sėkmingai.
„Dabar su komanda ruošiamės ir laukiame jau trečiojo Europos čempionato, kuris vyks ateinantį mėnesį. Iš viso jau teko sudalyvauti dviejuose turnyruose, abiejuose nepasiekėme savo užsibrėžtų tikslų. Pirmajame turnyre likome penkti, o antrame neišėjome iš grupės, nes gavome stipriausius varžovus ir pritrūkome dviejų pergalių, kad išeitume į kitą etapą. Bandysime laimėti šį kartą, nes grįžtame stipresni ir su nauja sudėtimi“, – pasakojo esporto Lietuvos krepšinio rinktinės narys I. Vaitiekus.
O Lietuvos esporto futbolo rinktinė netrukus startuos savo antrame UEFA efutbolo čempionate. Praėjusiais metais Lietuvos esporto rinktinė pateikė nemažą staigmeną jau pirmu mėginimu patekusi tarp 20 stipriausių Europos komandų.
„Lengviau nebus, nes patekome į sunkesnę grupę lyginant su praeitais metais. Be abejo, sukaupėme patirties, dėl to jaudulys neturėtų trukdyti, dažniausiai šis dingsta prasidėjus rungtynėms Patekimas tarp 16 stipriausių senojo žemyno komandų būtų fantastiškas rezultatas. Tikėkimės sėkmė bus su mumis“, – LFF.lt tikino rintktinės žaidėjas Edgaras Skrielius.
Nepaisant kylančio populiarumo pasaulyje ir Lietuvoje, pasak E. Abromavičiaus, spartesniam augimui dar yra keletas kliūčių.
„Futbole viską valdo FIFA ar UEFA. Viską derint vis vien reikia su jomis, tas gali užtrukti. Vienas iš aspektų tas, kad kiekvienas žaidimas priklauso kūrėjui. Pavyzdžiui, kad ir NBA2K. Norint rengti kažkokius NBA esporto turnyrus, reikia viską derinti su jais, o ta biurokratija gali užtrukti. Bet jie bendradarbiauja gana noriai, puikiai žino Lietuvą, kaip čia myli krepšinį, tad manau tokie dalykai ateityje vyks sparčiau.
Manau, kad yra ir visos sąlygos esportą juridiškai pripažinti sportu valstybiniu lygmeniu. Tai labai padėtų. Greta to, be abejo, ir geresnė edukacija“, – sakė E. Abromavičius.
„Daug ką lemia požiūris ir supratimas į pačius kompiuterinius žaidimus ir esportą. Kalbu iš savo asmeninės patirties. Seniau man tėvai sakydavo, kad susirasčiau normalią veiklą ar užsiimčiau mokslais ir negaiščiau laiko prie žaidimų, kol nepastebėjo, kad neblogai sekasi žaisti ir dar žaidžiant atstovauti savo šaliai.
Manau, kad daug ką lemia faktorius, jog daug vaikų klauso, ką tėvai sako ir praranda pasitikėjimą savimi ir tiesiog numeta viską į šoną. Ir tai yra puikus pavyzdys Lietuvoje, kad neturime daug esporto žaidėjų, kurie žaistų aukštame lygyje. Prisideda ir tas, kad trūksta sklaidos šalyje, niekas apie tai labai daug nekalba, bet su laiku manau ši problema išsispręs“, – kabėdama apie esporto problemas kalbėjo Lietuvos krepšinio rinktinės narys I. Vaitiekus.
Pasak E. Abromavičiaus, Lietuvoje kol kas neturime esporto žaidėjų, kurie būtų susišlavę įspūdingą prizinį foną. Kaip tikino pašnekovas, nors turnyruose svetur sumos siekia ir šimtus tūkstančių ar net milijonus, bet konkurencija į tas prizines ar dešimt vietų yra milžiniška, nes dalyviu gali būti ir 10 tūkstančių.
„Kuo toliau, tuo labiau matosi, kaip, pavyzdžiui, NBA2K žaidime daugėja lietuvių, kurie žaidžia aukštesniame lygyje ir gali varžytis prieš geriausius europiečius. Šis dalykas iš tiesų labai džiugina, nes pats esu labai didelis esporto entuziastas ir matyti ne tik pastoviai didėjantį susidomėjimą, bet ir didėjantį lygį Lietuvoje priverčia pasidžiaugti už tautiečius. Apskritai pastebiu, kaip auga esporto lygis mūsų šalyje. Ties tuo prisidededa ir organizacijos“, – pridūrė esporto krepšinio rinktinės narys I. Vaitiekus.
„Grind Esport“ atstovaujantis E. Abromavičius negalėjo įvardinti, kokias pajamas šiuo metu generuoja esportas Lietuvoje, tačiau prasitarė, kad tai yra niša, kur per ateinančius keletą metų augs dar labiau.
