Vienas iš tokių įsipareigojimų – parama Lietuvos krepšinio klubams, kuri net ir ekonominio pakilimo laikotarpiu komandoms yra gyvybiškai svarbi. Tiek didesnius, tiek mažesnius biudžetus turintys šalies krepšinio klubai kol kas jaučiasi saugūs, tačiau ateitis išlieka neaiški.
Lietuvos krepšinio galiūno recesija negąsdina
Lapkritį Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas atskleidė, jog 2022–2023 m. klubas nusimatė kiek didesnį – 11,3 mln. eurų biudžetą, o tai yra 1,3 mln. eurų daugiau nei praeitame sezone. Iš savivaldybės laukiama 2 mln., iš reklamos partnerių – 3,8 mln., iš Eurolygos transliacijų – 1,5 mln., o iš bilietų – 4 mln. eurų.
Kalbėdamas apie biudžetą, komandos vadovas neslėpė, jog klubo išlaikymo kaštai didėja, tačiau dėl recesijos klubas kol kas nesibaimina. P. Motiejūnas mano, jog recesijos metu galėtų pakisti žiūrovų skaičius, tačiau pokytis neturėtų būti drastiškas.
„Turime didelę areną, todėl mus stipriai paveikia elektros kainos. Bet labiausiai recesijos metu situaciją turėtų keisti tai, kad gyventojai mažiau rungtynių stebės gyvai. Manau, labiausiai per šią prizmę ir nukentėsime. Bilietų pardavimai sudaro 40 proc. mūsų biudžeto. Prognozuoti, kiek tiksliai kris lankomumas – sunku. Tikimės, kad per pusę bilietų pardavimai nekris ir neprarasime pusė iš bilietų gaunamo biudžeto. Manau, jog realiausias yra 1-5 proc. pokytis“, – teigė „Žalgirio“ vadovas.
Vieną didžiausių kauniečių biudžeto dalių sudaro būtent rėmėjų ir reklamos partnerių pinigai. Teoriškai šie partneriai tokioje neapibrėžtoje ekonominėje situacijoje turėtų kelti daugiau problemų, tačiau P. Motiejūnas įsitikinęs – didelių pokyčių nebus.
„Su rėmėjais kol kas yra sudarytos sutartys ir laikomasi visų įsipareigojimų. Tokių verslų, kurie būtų gamybos srityje ir galėtų bankrutuoti, mes nelabai turime. Todėl, manau, turėtumėme atlaikyti šį laikotarpį. Čia turėtų būti panašiai kaip su bilietais į rungtynes. Maksimaliai 1-5 proc. pokytis, bet ne daugiau“, – pabrėžė kauniečių vadovas.
Pasak komandos direktoriaus, klubas nėra nusimatęs jokio plano, kaip elgtis recesijos metu, kad biudžetas nukentėtų kuo mažiau. Kadangi klubo sutartys su žaidėjais ir treneriais yra fiksuotos, net atėjus ekonominei krizei ar recesijai šių išlaidų komanda sumažinti negali.
Tačiau kažkiek sutaupyti kitose srityse – įmanoma. Vienas iš variantų – keliauti pigiau. P. Motiejūnas įvardija, jog atėjus sunkiam laikmečiui tektų pamiršti komandos rezultatus ir mažiau keliauti užsakomaisiais skrydžiais. Nors komandos rezultatai greičiausiai nukentėtų, tačiau skrendant su persėdimais būtų įmanoma sutaupyti pakankamai reikšmingą dalį pinigų.
Daugkartiniai Lietuvos čempionai, kurie šį sezoną sėkmingai rungtyniauja ir Europoje, tikisi be sunkumų išgyventi artėjančius laikmečius. P. Motiejūnas priduria, kad teigiamą naudą ir stabilumą recesijos metu gali užtikrinti geri rezultatai Eurolygoje. Kol kas, pasak klubo direktoriaus, lygų skiriamos premijos už laimėtas rungtynes įtakos komandos biudžetui nedaro.
„Kad jaustume įtaką gerąja prasme, turime rodyti gerus rezultatus. Didesnį pokytį pajaustume tik patekę į Eurolygos komandų aštuntuką, kadangi peržengus šią ribą prasideda kitoks klubų premijavimas“, – dalijosi P. Motiejūnas.
Mažesniems klubams – neramūs laikai
Tačiau ne visos LKL komandos gali jaustis taip saugiai. Kur kas mažesnį – 950 tūkst. biudžetą surenkanti Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda kol kas nejaučia didelių pokyčių, tačiau klubo direktorius Eimantas Skersis tikina, jog dėl ateities nėra ramus.
„Didžioji dalis rėmėjų pinigus jau yra pervedusi, taigi, kalbant apie šį sezoną, man ramiau. Dažniausiai iki Naujųjų metų gyvename iš rėmėjų pinigų, po jų – iš savivaldybės paramos. Labai tikiuosi, jog šį sezoną jokių didesnių problemų neturėsime.
O dėl kito sezono – matysime. Visų pirma, reikia išgyventi šį ir tada pradėti formuoti naują biudžetą. Konkrečių pokyčių dėl recesijos dabar įvardyti negaliu, bet minčių ir kalbų, jog kiti metai bus sudėtingi, tikrai yra“, – atskleidė komandos vadovas.
E. Skersis, skirtingai nei P. Motiejūnas, nemano, kad galima recesija lemtų sirgalių mažėjimą Utenos arenoje. Kadangi klubo arena maža, o bilietų kainos mažesnės negu Kaune, komanda iš lankytojų negeneruoja įspūdingų pajamų. Kaip didesnę riziką komandos vadovas įvardija rėmėjų praradimą, kas sunkmečiu gali būti realu.
„Bilietų kainos į mūsų rungtynes nėra tokios didelės, kad galėtų atbaidyti žmones net ir labai dideliu sunkmečiu. Jau keletą metų viskas brangsta, o mūsų bilietų kainos išlieka tokios pačios.
Mes neturime tokios didelės arenos kaip „Žalgiris“, kad surinktumėme po 15 tūkst. žmonių. Už bilietus surenkamų pinigų suma sudaro vos kokius 5-7 proc. biudžeto, todėl, manau, kad mūsų atveju rėmėjai būtų daug didesnė problema. Jeigu už bilietus surenkami pinigai sumažėtų, kad ir 2 proc. tai nebūtų tokia didelė problema, kaip tokiu atveju, jeigu bent vienas partneris atsisakytų skirti savo paramą“, – teigė E. Skersis.
Sutartys su partneriais – neraminantis faktorius. Kitaip nei „Žalgiris“, Utenos klubas su rėmėjais pasirašo ne reklamos, ar kitas stipriai įpareigojančias, o tiesiog paramos sutartis. Pasak komandos direktoriaus, tokios sutartys šiek tiek bereikšmės, neužtikrina klubui finansinio saugumo.
„Su rėmėjais dažniausiai pasirašome paramos sutartis, o ne reklamos. Nenoriu sakyti, kad paramos sutartis visiškai bereikšmė, bet tikrai panašiai. Tokiu atveju ir po pasirašymo rėmėjai gali sumažinti arba visai nutraukti rėmimą. Jeigu kažkurią iš klubą remiančių įmonių ištiks didelės bėdos, jie tikrai nežiūrės rimtai į šį įsipareigojimą mus remti. Pirmiausia bandys gelbėtis patys“, – nuogąstavo E. Skersis.
Sporto klubams – galimybė tobulėti
Nors recesija yra tik vienas iš ekonominių scenarijų ir nežinia, ar jos tikrai sulauksime, artimiausias laikas dėl ekonominių, politinių ir energetinių iššūkių tikrai bus sunkesnis. Apie tai, kaip sureaguoti į recesiją ir kokių veiksmų imtis gali verslai, pakomentavo marketingo specialistas Arijus Žakas.
„Įprastai prekių ženklai peržiūri savo investicijas ir ieško vietų, kuriose galima mažinti nereikalingas išlaidas ir didinti efektyvumą. Kriziniame etape įmonės daug daugiau investuoja į produktą ar paslaugą nei įvaizdį. Marketingo tikslas tampa orientuotas į pardavimus, o ne emocijas.
Sunkiu laikmečiu kiekvienas verslas tikrai bandys neprarasti savo pozicijų ir pardavimų. Jeigu situacija taptų dar prastesnė, galėtų būti svarstomas klausimas – ką daryti, kad išgyventume, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog sportas taptų neremiamas. Dažnai rėmimas yra ilgalaikės strategijos dalis, todėl čia kalbame apie ilgalaikį procesą, ne momentinį sprendimą“, – atskleidė specialistas.
Skubotų išvadų A. Žakas daryti neketina, kadangi kiekvienas atvejis ir patirtis skiriasi. Pasak specialisto, praėjusių krizių patirtis rodo, jog prekių ženklai į tokias situacijas reaguoja skirtingai.
„Nemanyčiau, kad būtų galima pritaikyti vieningą modelį visoms situacijoms, bet prasidėjus krizei, akivaizdu, kad rėmimo susitarimai būtų peržiūrėti, įvertinta nauda ir galimybės. Tuo tarpu sportui reikėtų mąstyti apie tai, kokią papildomą vertę galėtų sukurti prekės ženklui, kad verslai iš tokių susitarimų gautų maksimalią naudą“, – teigė A. Žakas.
