B grupėje lietuviai sutiks Vokietiją, Suomiją, Juodkalniją, Švediją ir Didžiąją Britaniją. Būtent britai taps pirmaisiais varžovais – ginčo kamuolys bus išmestas jau trečiadienį (rugpjūčio 27-ąją), 13.30 val.
Likus mažiau nei dviem paroms iki čempionato rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis buvo nusiteikęs pozityviai, nors šnekėti apie medalius neskubėjo.
Specialistas išskyrė pagrindinius argumentus, kuriais remdamasis vėlyvą šeštadienio vakarą paskelbė dvyliktuką, labiausiai apgailestaudamas dėl to, kad teko atsisveikinti su Eimantu Bendžiumi.
„Jo trūksta, bet mes tikrai su labai skaudančia širdimi išsiskyrėme, pakalbėjome, kad tikrai vertas būti rinktinėje. Šiuo metu pasirinkome tokį dvyliktuką, nes apsidraudėme kai kurias pozicijas. Jis yra toks vienintelis išryškintas snaiperis, bet manome, kad tai galime pridengti Roku Giedraičiu ir Gyčiu Radzevičiumi, reikalui esant.
Tokius sprendimus priimant negalime skubėti. Daug diskutavome ir trenerių kolektyve, visus „už“ ir „prieš“ bei pasirinkome tokį dvyliktuką. Ar tai buvo teisinga – bus matyti. Net negalvoju, kad čia teisinga ar neteisinga, bet norime daugiau aukštesnių žaidėjų, su geresne kova dėl kamuolių. Kaip matėte, žaisime greitesnį krepšinį, o šis dvyliktukas tam tinka“, – teigė strategas.
– Kiek sudėtinga buvo apsispręsti tarp Kristupo Žemaičio ir Arno Veličkos?
– Mes padarėme tokią konkurencinę kovą. Su Krisu kalbėjau, jaučiu jam didelę simpatiją dar nuo „vilkų“ laikotarpio, nes jis buvo komandoje dėl to, kad aš norėjau, jog žaistų. Norėjau jį pasiimti ir į Azerbaidžaną, jei nebūtų likęs „vilkuose“, nes ten galėjome mokėti daugiau pinigų. Aš jį laikau geru žaidėju, bet per šį sezoną daugiau patobulėjo Arnas, nes jis žaidė Vokietijos lygoje, žaidė daug ir sėkmingai. Per šį laiką toje konkurencinėje kovoje nukrypome į Arno pusę ir priėmėme tokį sprendimą.
– Kuo A.Velička buvo ryškesnis?
– Mes žiūrime į tas rungtynes, kuriose reikės duoti Jokubaičiui pailsėti ir reikės ne tiek pačios organizacijos, kiek solidesnio kamuolio pervarymo į kitą pusę, mažiau klaidų ir mažiau rizikos. Dėl to pasirinkome Arną.
– Kaip į atsisveikinimą reagavo rinktinę palikę žaidėjai?
– Čia turbūt ne man klausimas, o žaidėjams. Jie yra kareiviai ir kokia komanda yra, su tokia ir žaisime. Reiktų jų paklausti, kaip reagavo. Nemanau, kad čia kažkoks nusikaltimas ar panašiai. Mūsų buvo penkiolika, puikiai dirbome trimis penketais ir, manau, kad tai pasiteisino. Sumažinome individualų krūvį ir pasiekėme norėtų rezultatų. Nesitraumavome, kad nutiko daugeliui kitų rinktinių, besiruošiančių Europos čempionatui. Mes turėjome tokį intensyvumą, kokio norėjome. Deja, gyvenime taip yra, kad su kažkuo reikia skirtis ir skyrėmės su būtent šiais žaidėjais.
– O su kuo dėl vietos rinktinėje konkuravo Laurynas Birutis?
– Mes turime tris žmones, kurie konkuravo tarpusavyje. Mes žinome, kad Jonas atvažiavo truputėlį vėliau, tad jie su Mareku Blaževičiumi konkuravo vienas prieš kitą. Pasikartosiu, mes priėmėme sprendimą, kad mums reikalingi trys aukštaūgiai šitame Europos čempionate.
– Taip buvo nuspręsta pasirengimo ciklo pabaigoje ar numatyta anksčiau?
– Čia buvo pabaigoje, todėl ir galvojome. Praeitoje spaudos konferencijoje minėjau, kad nežinome, kaip pasielgsime. Pasielgėme būtent ir nežinau, ką daugiau pridėti.
– Kuo išskirtinė ir pavojinga ši rinktinė?
– Per tas rungtynes, kurias aš vadovauju rinktinei, matėte mūsų žaidimo stilių, tiek „languose“, tiek dabar. Nemanau, kad nuo jo turėtume trauktis. Tokiam stiliui mums reikalingi būtent tokie žaidėjai, kuriuos mes pasirinkome ir nemanau, kad kažką keisime. Aišku, visąlaik bėgti negalėsime, tos agresijos irgi gali trūkti, nes žaisime tris mačus per keturias dienas. Vienam ar dviem centrams ištempti tas rungtynes nebus paprasta, nes viskas sukasi apie juos. Manau, kad žaisime tokį pat stilių, priklausomai nuo to, su kokiomis komandomis susidursime.
– Kas bus svarbiausia, norint į Lietuvą parvežti medalius?
– Su medaliais mes gal truputėlį kukliau kol kas, gerai? Galiu garantuoti, kad tikrai kausimės ir nebus tokių vaikščiojančių rungtynių. Kaip pavyks – taip, bet turėtų pavykti. Tai, ką mačiau per pasiruošimą, nerimo nekelia. Pasiruošėme gerai. Tai, ką turėjome per treniruotes ir draugiškas rungtynes, reiks pernešti į oficialius mačus. Manau, kad turėtų pavykti.
– Tris vidurio puolėjus vežatės esant visiškai sveikam Jonui Valančiūnui, ar jis turėjo kažkokių trikdžių?
– Jonas neturėjo trikdžių, bet su juo žaidžiame vienokį krepšinį, be jo – kitokį. Esame pasiruošę. Vieną stilių žaisti Europos čempionate nepakaks. Jo sveikata yra puiki, treniruojasi – puikiai. Žiūrėsime, kaip atrodys čempionate.
– Tadas Sedekerskis turėjo problemėlių su nugara. Ar nėra rizikos „ketvirto numerio“ pozicijoje?
– Turime tokį tikrą „ketvirtą numerį“, nežinau, koks gali būti tikresnis nei Ąžuolas Tubelis. Jei prieš pasiruošimą minėjau jį kaip „ketvirtą/penktą“, tai per pasiruošimą įsitikinau, kad yra „ketvirtas“. Turime sudubliavę visas pozicijas ir nelaimės atveju turime, ką pakeisti kiekvienoje pozicijoje.
– Kiek širdis virpa prieš čempionato startą?
– Jaudulys ir atsakomybė visada yra. Neatėjau pabūti, atėjau kažką pasiekti. Esu gyvenime pasiekęs, tikiuosi, pavyks ir čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
