Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje buvo ne vienas skandalas, kuris palietė ir geriausius sportininkus. Atletai ne tik užsitraukdavo sau nemalonų šleifą dėl tokių medžiagų vartojimo, bet ir prarasdavo titulus, sulaukdavo griežtos diskvalifikacijos, o daliai tai baigdavosi ir rimtomis sveikatos problemomis.
Naujienų portalas tv3.lt atrinko keletą garsių pasaulio ir Lietuvos atvejų, kai sportininkų nusižengimas taisyklėms neliko nepastebėtas.
„Auksinės žuvelės“ diskvalifikacija
Geriausia Lietuvos plaukikė, pasaulio čempionė ir rekordininkė R. Meilutytė už dopingo taisyklių pažeidimą 2019 m. buvo sulaukusi maksimalios bausmės – 2 metų diskvalifikacijos. Tiesa, tai buvo skirta ne dėl teigiamų mėginių.
Lietuvė buvo pažeidusi Pasaulinio antidopingo kodekso 2.4. straipsnį ir suspenduota dviems metams dėl trijų plaukikės pasiekiamumo taisyklių pažeidimų per 12 mėnesių laikotarpį.
Savo mėginio R. Meilutytė Antidopingo administravimo ir valdymo sistemoje (ADAMS) nepateikė tris kartus per metus: 1 praleistas testas: 2018 m. balandžio 22 d. 2 praleistas testas: 2018 m. rugpjūčio 19 d., o 3 praleistas testas: 2019 m. kovo 28 d.
Nors tokį sprendimą ji turėjo galimybę skųsti, tačiau dar prieš sulaukiant diskvalifikacijos sportininkė tarptautinei plaukimo federacijai buvo pranešusi apie karjeros pabaigą.
Tiesa, prabėgus dvejiems metams nuo karjeros „pabaigos“ R. Meilutytė sugrįžo į baseiną ir iki dabar sėkmingai varžosi aukščiausio lygio varžybose.
Blogiausias įmanomas scenarijus
Kaip jau minėta daliai sportininkų dopingas gali baigtis ir pačiu liūdniausiu scenarijumi. Tai 1967 m. atsitiko vienam geriausių Didžiosios Britanijos dviratininkų Tomui Simpsonui.
Britas dalyvavo prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse, tačiau itin karštą dieną minant į Ventoux kalną sportininką ištiko širdies smūgis. Nors iš pradžių 29-erių dviratininko mirties priežastimi buvo įvardinta dehidratacija, tačiau vėliau jo marškinėliuose buvo rasta amfetamino tūbelių, o skrodimo metu aptikta ir šios medžiagos pėdsakų organizme.
Oficialioje ataskaitoje buvo rašoma, kad šios medžiagos ir sukėlė didelę dehidrataciją bei pervargimą, o dėl jo mirties Tarptautinė dviračių sporto sąjunga uždraudė naudoti rezultatus gerinančius preparatus dviračių sporte.
Dopingas prieš savo valią
Istorijoje buvę atvejų ir kai sportininkai draudžiamas medžiagas turėjo vartoti net to ir nenorėdami. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Rytų Vokietijos vyriausybė nusprendė savo sportininkams duoti rezultatus gerinančių vaistų (daugiausiai steroidų) manydama, kad sporto pergalės parodys komunizmo pranašumą.
Sportininkai pastebėjo, kad jų kūnai keičiasi, tačiau neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik taikytis prie autoritarinės sistemos. Kai kurie plaukikai net sakė vienas kitam: „Valgysi tabletes arba mirsi.“
1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse Rytų Vokietijos moterų plaukimo komanda iškovojo 11 aukso medalių iš 13 galimų ir prisidėjo prie bendros 40 aukso medalių kolekcijos. Vėliau paaiškėjo, kad iš viso mažiausiai 9 tūkst. sportininkų vartojo rezultatus gerinančių preparatus.
1990 m. Vokietijai susivienijus, kai kurie dopingo programos vykdytojai buvo teisiami ir pripažinti kaltais, tačiau tai nepanaikino kainos, kurią sumokėjo sportininkai – daugeliui jų visą gyvenimą liko sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas, nevaisingumą ir vėžį.
Šešėlis neaplenkė ir Lietuvos
Nors apie naujus diskvalifikacijos atvejus Lietuvos antidopingo agentūra praneša ne vieną kartą per metus, tačiau vienas atvejis, įvykęs prieš beveik penkerius metus, buvo itin skaudus.
2012-aisiais šalies didvyriu tapęs ir Londono olimpinėse žaidynėse sidabro medalį iškovojęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas pripažintas kaltu vartojant dopingą. Nors iš pradžių sportininkas neigė savo kaltę ir teigė, kad agentūra sumaišė mėginius, teigiami buvo ir A, ir B mėginiai.
Prabėgus net 7 metams po olimpiados iš lietuvio buvo atimtas ne tik sidabro medalis, tačiau ir visos premijos bei automobilis.
Kaip tada skelbė tyrėjai, mėginyje buvo rastas dehidrochlormetiltestosteronas. Šis priedas skirtas didinti jėgą, mažinti riebalų kiekį bei auginti riebalų masę.
Atimti septyni titulai
Amerikiečių dviratininkas Lance'as Armstrongas 1999-2005 m. iš eilės laimėjo net septynis „Tour de France“ titulus. Pergalės jį išgarsino, o tai, kad jis tai pasiekė išgyvenęs vėžį, pelnė dar daugiau pagyrų.
Visgi šioje nuostabioje kelionėje kilo klausimų dėl galimo jo naudojamų rezultatus gerinančių preparatų vartojimo, tačiau jokie kaltinimai neužstrigo iki 2010 m., kai buvęs komandos draugas Floydas Landis, kuris pats buvo įsivėlęs į dopingo skandalą, apkaltino L. Armstrongą vartojus dopingą.
2012 m. L. Armstrongą apkaltino ir JAV antidopingo agentūra, o šis neginčijo kaltinimų, todėl neteko „Tour de France“ titulų ir buvo sulaukė draudimo dalyvauti dviračių sporto varžybose.
Tų pačių metų spalio mėnesį agentūra paskelbė ataskaitą, kurioje amerikietis buvo vadinamas „sudėtingiausios, profesionaliausios ir sėkmingiausios dopingo programos, kokią tik yra matęs sportas, dalimi“. 2013 m. sausį L. Armstrongas viešai prisipažino vartojęs dopingą.
Rusijos skandalai
2016 m. buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas pranešė apie valstybės iniciatyvą, pagal kurią 2014 m. Sočio (Rusija) olimpinėse žaidynėse Rusijos sportininkai buvo aprūpinti rezultatus gerinančiais preparatais ir buvo nuslėptas jų vartojimas.
Pasaulinė antidopingo agentūra pavedė atlikti tyrimą, kuriame buvo rasta šios sudėtingos schemos įrodymų.
2019 m. gruodžio mėn. gavusi suklastotus testų rezultatus iš Maskvos laboratorijos, Pasaulinė antidopingo agentūra uždraudė Rusijai ketverius metus dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir pasaulio sporto čempionatuose, tačiau sporto arbitražo teismas 2020 m. šį draudimą sumažino iki dvejų metų.
Rusijos sportininkai galėjo varžytis 2021 ir 2022 m. olimpinėse žaidynėse, tačiau ne po Rusijos vėliava ar su savo šalies himnu.
Visgi 2021 m. Rusijos dailiojo čiuožimo atstovė Kamila Valijeva nuskambėjo visame pasaulyje, kai 15-metės organizme buvo rasta draudžiamų medžiagų.
Šiemet Tarptautinis sporto arbitražo teismas priėmė sprendimą skirti čiuožėjai 4-erių metų diskvalifikaciją, o vėliau paaiškėjo, kad 2020-2021 m. K. Valijeva vartojo net 60 skirtingų papildų ir vaistų. Visgi pirminė medžiaga, kuri buvo rasta jos organizme buvo trimetazidinas.
Ši medžiaga sportininkams draudžiama tiek varžybų metu, tiek tarpsezoniu. Teigiama, kad trimetazidinas širdies plakimo greičio nepadidina, tačiau suteikia papildomos ištvermės.
Iš jos buvo atimtas Europos čempionės titulas, o vietoj olimpinio aukso komandinėse varžybose Pekine rusei teko tenkintis bronza.
