Sportininkių pagerbimo ceremoniją olimpinio judėjimo Lietuvoje 100-mečio proga surengė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Renginio metu pristatyta speciali riboto leidimo knyga, kurioje įamžinti visų Baltijos valstybių sportininkių iškovoti olimpiniai medaliai.
„Tik Jūs ir Jūsų artimieji žino tikrąją pergalių kainą. Dėkoju Jums už tai, kad titaniškomis pastangomis pakylėjote mūsų Tėvynės vardą į išskirtinių žmonijos pasiekimų Olimpą. Savo pergalėmis įamžinote moterų valios stiprybę, galią ir talentą. Patikrinote ir praplėtėte fizinių, psichologinių, socialinių, tarptautinių galimybių ribas, tapote geriausiomis pasaulyje. Galiausiai, savo asmenybės jėga ir profesionalumu sustiprinote mūsų visuomenę ir valstybę “, – kreipdamasi į medalininkes, sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia pabrėžė, kad nedidelė valstybė Lietuva turi nemažai olimpinių žaidynių čempionių ir prizininkių. „Kitaip tariant, mes kalbame ne apie atsitiktinumą, o dėsningumą. Apie judumo, sporto, sveikatinimo, sveikos gyvensenos ir aukšto sportinio meistriškumo tradicijas, kurias tęsia ir, tikiuosi, toliau sėkmingai tęs šiandieninė Lietuvos sportininkių karta“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Kalbėdama apie LTOK išleistą knygą, pirmoji ponia pabrėžė, jog be sportinių pasiekimų, ji dar kartą atkreipia dėmesį ir į Baltijos šalių solidarumą.
„Knygoje Baltijos šalys – ir vėl kartu. Viena greta kitos. Visai kaip tada, Baltijos kelyje. Neregėtai stiprios šlovingomis pergalėmis ir savo dvasios stiprybe. Sportas Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, visuomet buvo mūsų tautą telkiantis veiksnys, kuris padėjo mums siekti išsvajotosios laisvės. Jūsų dėka augo ir stiprėjo patriotizmas, brendo kovotojų ir nugalėtojų dvasia. Stiprėjo pasididžiavimas nepriklausoma valstybe ir jos žmonėmis“, – teigė D. Nausėdienė.
Knygos ir olimpinio šimtmečio ženkleliai ketvirtadienį įteikti: krepšininkei Angelei Rupšienei, dvejų olimpinių žaidynių dalyvei ir dukart olimpinei čempionei, aukso medalius laimėjusiai 1976 m. Monrealyje ir 1980 m. Maskvoje; plaukikei Lina Kačiušytei, 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionei; slidininkei Vidai Vencienei, dalyvavusiai trejose olimpinėse žaidynėse, 1988 m. Kalgaryje iškovojusiai aukso ir bronzos medalius; dviratininkei Laimai Zilporytei, dvejų olimpinių žaidynių dalyvei, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojai; irkluotojai Kristinai Bagvilienei (Poplavskajai), dvejų olimpinių žaidynių dalyvei, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtojai; irkluotojai Birutei Šakickienei, dvejų olimpinių žaidynių dalyvei, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtojai; lengvaatletei Austrai Skujytei, ketverių olimpinių žaidynių dalyvei, 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionei ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkei; irkluotojai Mildai Valčiukaitei, dvejų olimpinių žaidynių dalyvei, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalininkei; ir šaulei Dainai Gudzinevičiūtei, dalyvavusiai net penkeriose olimpinėse žaidynėse, o 2000 m. Sidnėjuje tapusiai pirmąja nepriklausomos Lietuvos istorijoje olimpine čempione.
