Aukštaūgis padėjo Ilinojaus ekipai iškovoti tris pirmuosius Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) titulus, tačiau Michaelui Jordanui pasukus į beisbolą, paliko komandą. Jis liko nepatenkintas, kad apie Čikagos klubo 1997–1998 metų sezoną turėjusi būti dokumentika itin susikoncentravo ties M.Jordanu.
„Vaizdai buvo įdomūs, bet visi komandoje buvę krepšininkai žino, kad realybės prasme tai yra mėšlas. Tai tiesiog nebuvo realu. Parodoma, kaip Jordanas vaikėsi komandos draugus, tačiau mes jam atsikirsdavome, bet visa tai buvo iškirpta iš dokumentikos, jei galima ją taip pavadinti.
Jis bandė dominuoti mane, bet aš jam atsakydavau tuo pačiu. Tuo tarpu Willas Perdue, Steve‘as Kerras ir Scottas Burrellas kentėjo labiau. Suprantu, kad treniruotėse reikia šen ar ten pastumti jaunuolį į gerą pusę, bet Jordanas tiesiog mušė juos kumščiais, vadino juos kalėmis“, – teigė buvęs krepšininkas.
H.Grantas taip pat buvo kritikuojamas kaip pagrindinis žmogus, atskleidęs informacijos iš „Bulls“ vidaus žurnalistui Samui Smitui. Šios žinios vėliau nugulė M.Jordaną iš blogiuko perspektyvos pavaizdavusioje knygoje „The Jordan Rules“, kuri sulaukė daug skirtingų atsiliepimų.
„Aš visada gerai sutariau su Samu, iki šiol esame geri draugai, tačiau tai, kas nutikdavo rūbinėje man yra šventa. Michaelas sakė, kad aš esu skundikas, bet pats po 35 metų šneka apie savo debiutinį sezoną ir bendraklubio kambaryje matytą kokainą, žolę ir moteris. Kodėl apie tai užsiminti? Kuo tai susiję su dokumentika? Jei nori kažką vadinti skundiku, štai jums ir skundikas“, – teigė H.Grantas.
Aukštaūgis taip pat apgynė dokumentikoje iš neigiamos pusės pavaizduotą Scottie Pippeną, kuris ir pats nebuvo patenkintas tokiu savo paveikslu. H.Grantas nebuvo linkęs klausytis ir istorijos apie tai, kaip M.Jordanas neleido jam valgyti po prastų rungtynių ir tiesiog pavadino tai melu.
„Kai dokumentika yra pastatyta apie vieną žmogų ir jis pats turi lemiamą žodį, kas papuls į ekraną, tai nėra dokumentika. Tai yra tiesiog jo paties pasakojimas, kas nutiko. Tai nėra dokumentika, nes daugybė dalykų buvo tiesiog iškirpta“, – tikino amerikietis.
H.Granto žodžiuose yra tiesos – M.Jordanas svariai prisidėjo prie dokumentikos kūrimo, todėl ją iš dalies galima pavadinti autobiografiniu serialu. Pats M.Jordanas dar prieš kadrams pasirodant ekranuose teigė, kad po šių bus regimas kaip blogas žmogus, tačiau dokumentikoje visi jo veiksmai buvo pateisinami.
Serialo kūrėjas Jasonas Hehiras atskleidė, kad buvo ir atsisakusių pasisakyti į kamerą – taip nusprendė buvę Jutos „Jazz“ žaidėjai Karlas Malone'as ir Bryonas Russellas.
Šiaip ar taip, „The Last Dance“ sulaukė didelio pasisekimo bei mušė sporto dokumentikos rekordus. Nuo pirmųjų iki paskutinių serijų, už Atlanto rodytų ESPN kanalu, stebėjo stabili maždaug 6 milijonų žmonių auditorija.
