Ši nuotrauka privertė aikčioti ne vieną. Daugkartinė Lietuvos čempionė prieš metus džiaugėsi savo pirmagime, o jau šį rudenį vėl žengė ant scenos. „Nėštumo metu nustojau sportuoti iki gimdymo likus vos trims savaitėms. Tai gali skambėti labai baisiai, bet krūvis buvo ribojamas, tikrai nepersistengdavau“, – naujienų portalui balsas.lt sakė sportininkė.
– Spėju, kad ne vienas nustebo pamatęs dviejų nuotraukų koliažą: vienoje nuotraukoje, darytoje 2013 metais, laukiesi, o jau šiais metais stovi ant scenos. Netikėtai greitas sugrįžimas.
– Pradėjau sportuoti jau pirmą mėnesį po gimdymo. Pradžia buvo „mankštelės“, kurios po gimdymo rekomenduojamos gydytojų. Kai mano mažajai buvo du mėnesiai, pradėjau lankytis sporto salėje. Viską dariau protingai, pratimai buvo labai lengvi, daugiau stiprinantys. Varžyboms pradėjau ruoštis nuo Naujųjų metų. Nežinojau, kas išeis, bet dėjau visas pastangas, kad rezultatas būtų kuo geresnis. Su treneriu planavome pasiruošti šiam rudeniui arba kitam pavasariui. Nusprendėme pabandyti rudenį, nes visas ruošimasis vyko labai sklandžiai. Surizikavau Lietuvoje sudalyvauti „Savickas Classic“ turnyre. Labiausiai norėjau nuvažiuoti į varžybas Norvegijoje. Ten viskas buvo gerai, todėl dabar bandysiu ruoštis pavasariui.
– Tavo gyvenime sporto salė – tarsi narkotikas?
– Jau dešimt metų minu sporto salės slenkstį. Kiekvieną kartą poreikis sportuoti nemažėja. Nėštumo metu nustojau sportuoti iki gimdymo likus vos trims savaitėms. Tai gali skambėti labai baisiai, bet krūvis buvo ribojamas, tikrai nepersistengdavau. Toks judėjimas buvo geros savijautos garantas.
– Ar teko dėl to konsultuotis su medikais?
– Taip, mano ginekologė labai palankiai į tai žiūrėjo. „Jeigu jautiesi gerai, nepersitempi – judėjimas yra gerai“, – tokie buvo jos žodžiai. Prieš gimdymą visą laiką sportavau, krūvis buvo tikrai didelis. Nėštumo laikotarpiu jį sumažinau, parinkau tam tinkamus pratimus, todėl iki pat pabaigos viskas vyko labai sėkmingai. Žinoma, daugiau buvo tempimo pratimų, bet jokių prieštaravimų iš medikų neišgirdau.
– Greičiausiai teko nuomonėmis apsikeisti ir su žmonėmis, kurie į sportą žiūri kiek kitaip?
– Šiaip žmonės labai skeptiškai žiūri į tokį dalyką. Vyrauja nuomonė, kad jeigu laukiesi, tai turėtum sėdėti, gulėti namuose ir nieko nedaryti. Su šia nuomone sutinku tik vienu atveju – jeigu sveikata neleidžia sportuoti, to daryti ir nereikia. Nėštumo laikotarpiu tikrai nereikėtų visko radikaliai keisti.
– Ar keitėsi tavo mityba, kai laukeisi dukrelės?
– Valgiau, ką norėjau. Tikrai nebuvo taip, kad būčiau neleidusi sau to, ko noriu. Esu pripratusi valgyti dažnai nedidelėmis porcijomis. Tokia pati sistema išliko ir nėštumo metu.
– Prisipažink, ar nebuvo sunku grįžti į sporto salę?
– Iš pradžių buvo sunku dukrelę palikti vieną su vyru (juokiasi). Nors tai buvo vos pora valandų, bet vis vien neramu. Tačiau greitai pamačiau, kad vyras puikiai susitvarko.
– Tiesa, koks buvo vyro požiūris į sportą „non-stop“?
– Mano vyras pats sportuoja, todėl jam daug klausimų nekilo. Jaučiau jo palaikymą. Galiu pasakyti, kad dėl to man tikrai labai pasisekė.
– Po „Savickas Classic“ varžybų pasipylė komentarų bangos apie bikinio kategorijoje besivaržančias merginas. Ar teko skaityti?
– Kiekvienas turime savo nuomonę. Ją reikia gerbti, bet nereikia taip viešai drabstytis purvais. Jeigu ta nuomonė yra išsakoma normaliai, neįžeidžiant – kodėl ne? Juk kiekvieno grožio supratimas yra skirtingas...
– Dvejus metus nebuvai ant scenos. Spėjo užaugti konkurentės?
– Galiu pasakyti, kad labai pasikeitė pati bikinio kategorija. Aišku, konkurencija visada buvo ir bus. Rungtis populiarėja, todėl tai natūralu. Konkurencija yra sveikintinas dalykas, vis įdomiau stovėti ant scenos.
– Ar jau galvojote, kaip vaikui bus skiepijamas sportiškumas?
– Tai priklauso nuo vaiko pasirinkimo. Aišku, sveikos mitybos įpročius stengsiuosi įskiepyti. Taip pat mūsų šeimoje visi žino, kad judėjimas yra sveikata. Nebūtinai turi profesionaliai užsiimti sportu, bet judėti reikia.
– Neretai girdime kalbų apie vaikų ir paauglių nutukimą. Kaip manai, kas lemia šį reiškinį?
– Iš tikrųjų tėvai savo vaikams duotų sveikesnį maistą, tačiau visada šalia yra močiutės, kurios nori palepinti vaiką. Taip prasideda draugystės su šokoladu, saldainiais, traškučiais. Žinoma, tai priklauso ir nuo pačių tėvų mitybos: jeigu tėtis sėdi pasiėmęs kolos butelį ir geria, o vaikui sako „Tau negalima“, nieko gero tikėtis nereikia. Manau, kad turėtų būti bendras šeimos požiūris į sveiką maistą. Taip pat reikia priminti, kad visi vaikai turi judėti, nepriklausomai nuo amžiaus.
