Iki naujojo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono starto skaičiuojamos jau paskutinės dienos, o jam artėjant, Ž. Urbonas su portalu tv3.lt pasidalijo mintimis apie tai, kaip sekasi su „Šiauliais“ ruoštis naujajam sezonui bei kokie tikslai komandai keliami.
Taip pat paatviravo apie sumažėjusį tvirtą charakterį turinčių sportininkų Lietuvoje skaičių bei kiek per didelį pasitikėjimą užsienio krepšinio specialistais, kurie, pasak jo, užveria kelią greičiau tobulėti mūsų šalies talentingiems treneriams.
„Mes visai nesaugome savo šalies trenerių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje norint dirbti treneriu, tu turi išsilaikyti trenerio licenciją, kurią reikia laikyti prancūzų kalba, Ispanijoje irgi būdavo panašiai. Daugelis šalių įvairiais būdais ir saugo savo trenerių rinkas, padaroma taip, kad užsieniečiams ne taip paprasta būtų ateiti ir laisvai treniruoti. Tuo tarpu pas mus užsienietis treneris susimoka kelis tūkstančius eurų ir gali iškart kibti į darbus.
Vėliau vis kartojame, kad nėra kam tapti rinktinės treneriu. Tai kaip taps, jeigu visos pozicijos, kuriose geriausiai tobulėti galima, būna užimtos užsienio specialistų? Patys sau šauname į koją ir tuomet sakome, kad skauda“, – mintimis su tv3.lt portalu dalijosi Ž. Urbonas.
„Šiaulių“ vairininkas pritarė daugumos ekspertų išsakytai nuomonei, kad LKL šiemet bus sustiprėjusi bei vylėsi, jog jo vadovaujamai komandai šį sezoną pavyks pasirodyti kur kas sėkmingiau, nei tą pavyko padaryti praėjusiame sezone.
Įvertino komandos komplektaciją
Kaip vertinate bendrai pasiruošimą naujam sezonui?
Procesas vyksta sklandžiai. Komanda jau sužaidusi draugiškų rungtynių ir kiekvienose rungtynėse matosi progresas. Dar neįsijungė visi žaidėjai, tad negalime kaip komanda pilnai, maksimaliai sudalyvauti, bet tikiuosi, kad viskas artimiausiu metu susitvarkys ir galėsime startuoti naujame sezone pilnomis galimybėmis.
Komandoje liko tik du žaidėjai iš praėjusio sezono – Eimantas Stankevičius ir Dovydas Romančenko. Ar buvo kalbų su išvykusiais, įkalbinėjimų pasilikti?
Tikrai buvo praeitų metų žaidėjų apie kuriuos mąstėme. Pavyzdžiui, Paulius Danusevičius. Tačiau tiek jis ,tiek ir dalis kitų žaidėjų norėjo žengti sekantį žingsnį, kuris yra geresnis finansiškai. Rinkos kainos išaugo ir tokie faktoriai lėmė, kad mes negalėjome ta tikrų žaidėjų išlaikyti Šiauliuose. Buvusiems žaidėjams galima tik palinkėti geros kloties.
Komandoje bus ne vienas jau gerai pažįstamas Lietuvos krepšininkas. Kuriuos iš jų galima išskirti kaip tuos iš kurių tikėtumėtės daugiausia? T.y., lyderystės viso sezono metu?
Na, mes neturime tokio vieno itin aukšto lygio žaidėjo, kuris imtųsi iniciatyvos, taigi labai svarbus bus komandinis žaidimas.
Pas mus komandoje nebus vieno itin ryškaus žaidėjo, bet bus tokie žaidėjai kaip Mindaugas Kupšas, Tauras Jogėla, Marius Valinskas ir t.t. Galiu vardinti visus, bet manau, kad svarbiausia pasakyti, jog tai nebus vieno žaidėjo komanda. Bus galimybės sužaisti kiekvienam.
Legionierių komandoje labai nedaug, o pagal ką renkatės juos ir ko iš jų tikitės?
Galvoju, kad mūsų komandos legionieriai bus ne tiek taškų rinkėjai, kiek paskutinių sekundžių, lemiamų akimirkų sprendėjai. Tikiuosi, kad legionieriai imsis iniciatyvos lemiamomis akimirkomis, kai to labiausiai reikės.
Trumpai tariant, šiemet pas mus legionieriai nėra super lyderiai. Labiau žiūrėjome, kad jie ir gintis galėtų, nebūtų tik taškų medžiotojai.
Daugelis krepšinio pasaulio žmonių sako, kad LKL šiemet bus labai sustiprėjusi. O kaip manote Jūs?
Tikrai pritariu, kad LKL bus stipresnė lyga. Dabar nėra dvylikos komandų, o liko dešimt. Tad tie žaidėjai, kurie balansavo tarp NKL ir LKL, jie anksčiau turėjo daugiau galimybių pasirodyti aukštesniame lygyje ir išsibandyti save. Tuo tarpu dabar nemažai tokių žaidėjų, jeigu atidžiau pažiūrėsite, grįžo žaisti į NKL.
Ką tai byloja? Tai, kad nebelieka mažiau meistriškų žaidėjų, lieka vadinama „grietinėlė“. Tai – žaidėjai, kurie aukštesnio lygio ir demonstruojantys kokybišką žaidimą.
Pasisakė ir apie šalies krepšinio situaciją
Kokie Šiaulių klubo artėjančio sezono tikslai?
Viena yra ką kelia klubo valdžia, o antra, ką mes keliame patys kaip komanda – žaidėjai, treneriai.
Tad jeigu remtis klubo valdžia, tai jeigu patektume į LKL šešetuką po reguliaraus sezono ir eitume dar toliau, tai būtų mums labai stiprus žingsnis į priekį. Mes suprantame, kad tos pirmos vietos pagal biudžetus, išankstines prognozes jau išsidalintos ir dėl to nepykstame. Tačiau jeigu įsiropštume tarp tų stipriausių, tai tikrai būtų daug.
Na o patys treneriai bei žaidėjai svajoja ir daug dirba, kad būti tarp keturių stipriausių. Juk tik dėl pergalių bei aukštų pasiekimų ir žaidžiame.
Svarstymų apie kokį nors Europinį turnyrą, pavyzdžiui Šiaurės Europos krepšinio lygą (ENBL), nebuvo?
ENBL mes ankstesniame sezone buvome nuėję iki pat finalo ketverto, tačiau iš esmės pasakysiu, kad tai nėra toks didis turnyras, kuriame labai verta dalyvauti.
Jeigu čia tampi čempionu, gal ir gali pasigirti, kažkam tai pasakyti, tačiau didelės pridėtinės vertės dalyvavimas šioje lygoje nei pačiam klubui nei Lietuvai neprideda.
Be to ir išlaidos nėra tokios mažos. Tad klubas nusprendė šiemet ten nedalyvauti.
Norėtųsi, kad šiais metais „Šiauliai“ stipriau sudalyvautų LKL, o kitais metais galbūt pagalvoti apie europinį turnyrą – FIBA iššūkio taurę ar FIBA Čempionų lygą.
Prieš artėjančius LKF prezidento rinkimus netyla kalbos apie krepšinio padėtį šalyje, jaunųjų supertalentų ugdymo spragas ir t.t. Kaip Jūs matote situaciją? Ar tikrai esame šiek tiek užstrigę ties šalies krepšinio augimu?
Sakyčiau mums reikėtų kalbėti ne tik apie krepšinio, bet ir apie bendras sporto tendencijas Lietuvoje. Sporte mažėja charakterių, nes gyvenimas dabar pasidarė patogesnis, o mes nebe tokie alkani. Turime kelti klausimą – ką padaryti sporte, kad mes vėl būtume alkani ir motyvuoti?
Galėčiau pajuokauti, kad kietumas gimsta rūsiuose, o nebūtinai pačiose geriausiose salygose, kurias mes vis bandome sukurti. Pavyzdžiui, lankančių krepšinį vaikų nemažai ir tas džiugu, tačiau dabar jaunimas nori ateiti ir gauti iškart minutes bei žaisti. Sporte pas mus kaip ir pas bet kurį darbdavį – dabar jaunimas nori iškart gauti pinigus, o tik tada parodyti ką gali. Bet kaip tu gali būti geras, jei to dar neįrodei?
Kaltinti krepšinio federaciją, šią ar ankstesnes valdžias, kad kažkas yra blogai būtų naivoka. Tiesiog reikia ieškoti būdų kaip ugdyti stipresnes asmenybes, bendrauti, galbūt ir su tėvais, svarstant, kaip ir ką geriau padaryti.
Ar viskas tikrai pas mus taip tragiška? Ne. Juk vis dar žaidžiame aukštu lygiu. Tik tiek, kad esame pripratę prie medalių ir visur turi būti pas mus geriausi. Ne tik krepšininkai, bet ir treneriai. Tik kaip bus geriausi, jeigu, pavyzdžiui, buvo nuspręsta, kad jaunimo rinktines turi treniruoti moksleivių lygos treneriai? Manau, kad su jomis irgi turėtų dirbti tik geriausi šalies treneriai.
Trenerių situaciją Lietuvoje norėtumėte matyti geresnę?
Manau, kad tik geriausiems šalies treneriams reikia jaunimo rinktines ir duoti treniruoti. Čia yra labai gera patirtis ir visai kita specifika, nes viską reikia padaryti trumpoje distancijoje. Na, o tiems, kurie dar nėra tokiame aukštame lygyje, dirba moksleivių lygoje, pirmiausia padirbti asistentais pas patyrusius trenerius.
Kita vertus, mes visai nesaugome savo šalies trenerių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje norint dirbti treneriu, tu turi išsilaikyti trenerio licenciją, kurią reikia laikyti prancūzų kalba, Ispanijoje irgi būdavo panašiai. Daugelis šalių taip ir saugo savo trenerių rinkas, nes užsieniečiams ne taip paprasta ateiti ir laisvai treniruoti. Tuo tarpu pas mus užsienietis treneris susimoka kelis tūkstančius eurų ir gali iškart kibti į darbus.
Aš nieko prieš, kai dirba Lietuvoje aukšto lygio užsienio specialistai, iš kurių galima daug išmokti. Tačiau, kai matai, kad jau pusėje LKL komandų dirba užsieniečiai treneriai, tai iškart pagalvoji – o kur tiems jauniems Lietuvos treneriams tobulėti?
Vėliau sakome – nėra kam tapti rinktinės treneriu. Tai kaip taps, jeigu visos pozicijos, kuriose geriausiai tobulėti galima, būna užimtos užsienio specialistų? Patys sau šauname į koją ir tuomet sakome, kad skauda.
