Nuotolinėje spaudos konferencijoje dalyvavo ir svarbiausius paraiškos elementus aptarė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Suomijos krepšinio federacijos prezidentas Elo Timo bei sporto direktorius Henrikas Dettmannas.
„Labai džiaugiamės, kad santykiai tarp Suomijos ir Lietuvos krepšinio srityje yra labai geri. Mes visada krepšinyje turėjome daug bendrų projektų tiek vaikų, tiek suaugusių amžiaus grupėse. Manau, kad ir toliau draugausim ir bendradarbiausim, o vienas iš artėjančių projektų yra 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionatas.
Galiu pasakyti, kad Lietuva yra tikrai pilnai pasiruošusi organizuoti šį čempionatą. Mes turime didelę patirtį ir tai yra 2011 m. vykęs vyrų krepšinio čempionatas, kuris ne tik buvo puikiai pavykęs, bet ir pripažintas vienu iš geriausių istorijoje. Taip pat turime visą infrastruktūrą, sales, viešbučius, logistiką. Lietuva nedidelė valstybė ir judėjimui tai labai patogu. Manau, kad mes kartu padarysime labai gerą čempionatą ir turėsime gerą patirtį bei gerų emocijų. Manau, kad labai svarbu, jog abi šios šalys turėtų galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir to palinkėsiu visiems“, – konferenciją pradėjo V. Gedvilas
Netrukus sveikinimo žodį tarė ir E. Timo, kuris neslėpė, kad bendradarbiauti su Lietuva – didelė garbė. Taip pat Suomijos atstovas paminėjo ir savo 2017 metais, kai Helsinkyje organizavo dalį Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių.
„Mums labai didelė garbė dirbti su Lietuva. Visi žinome, kad Lietuva tikra krepšinio šalis su gilia istorija ir šviesia ateitimi. Mes Suomijoje tikime, kad mūsų šalis turi būti atvira visų tautybių žmonėms, o kas gali labiau suburti žmonės negu mylimas sportas. Mes dirbome labai stipriai, kad padarytume pokytį Suomijos krepšinyje ir norime būti tarptautinio krepšinio dalimi. Vienas iš mūsų tikslų visada buvo, kad krepšinis būtų viena iš populiariausių sporto šakų šalyje, o dabar tai pildosi.
Didelis postūmis organizuoti šį turnyrą buvo mūsų patirtis 2017 m. grupės etapo organizavimo metu. Suomijos krepšinyje visą laiką dirbame ties lyčių lygybe ir todėl norime leisti suspindėti moterims. Moterų sportui sparčiai augant pasaulyje, mes Suomijoje, taip pat esame pasirengę žengi žingsnį į priekį. Mes turime daug gerų jaunų žaidėjų, kurios žaidžia užsienyje ir turėtų laiko pasiruošti turnyrui. Mes tikime, kad toks turnyras gali būti labai reikalingas moterų krepšiniui Suomijoje. Mes esame pasiruošę ir nekantraujame dirbti kartu su Lietuva“, – teigė Suomijos krepšinio federacijos prezidentas.
Tuo tarpu LKF generalinis sekretorius negailėjo pagyrų partneriams suomiams ir išskyrė du Lietuvos miestus, kurie dalyvautų turnyro organizavime. Taip pat M. Balčiūnas pabrėžė, kad šio turnyro svarbą ne tik ši sportinės pusės.
„Mes esame labai laimingi dirbdami su miestais, kurie daug investuoja moterų krepšinį, o tai yra Vilnius ir Klaipėda. Šiuose miestuose mes jau esame turėję panašių renginių ir turėjome šiais metais, o tai tikrai pagelbėtų kitais metais. Mes turime viską ko reikia nuostabiam renginiui. Mes turime infrastruktūrą, geras arenas ir viešbučius bei gerą miestų merų nusiteikimą. Svarbiausia, kad turime geriausius partnerius iš Suomijos, o tai viskas ko reikia, kad padarytume geriausią moterų Europos čempionatą.
Mes į šį renginį žiūrime ne tik kaip sportinį, bet ir kaip ilgalaikę moterų lyderiavimo programą. Mums šis turnyras ir kaip socialinis projektas, kuris pradėtų integruoti sportininkes dar labiau. Tai būtų puiki platforma moterų krepšinio augimui ir nuostabus postūmis jaunimui. Mes dirbsime labai sunkiai, kad šis renginys būtų ypatingas“, – sakė M. Balčiūnas
Suomijos federacijos sporto direktorius išskyrė pagrindinius šalies tikslus, kurios pasiekti gali padėti būtent Lietuva.
„Mes visi turime svajonę. Viena didžiausių visų atletų svajonių yra žaisti čempionate savo šalyje. Mes tikimės, kas savo atletėms tai galėsime pasiekti bendradarbiaudami su Lietuva. Mes taip pat turime svajonių kaip organizacija, o mūsų svajonė yra pajausti pokyčius. Manau, kad pradėję šiandien mes galėsime išpildyti šią svajonę. Pokyčius krepšinyje mes pradėjome dar 2006 m. ir visuomet remdavomės Lietuvos pavyzdžiais ir patirtimi. Lietuva kaip šalis gal ir mažesnė už mus, bet krepšinyje ji tikrai didesnė. Todėl vienas iš mūsų tikslų yra pasiekti Lietuvos lygį. Vyrų krepšinyje Lietuva mums visuomet buvo kaip vyresnysis brolis. O dabar tikimės, kad ši šalis bus mums ir vyresnioji sesuo moterų krepšinyje“, – kalbėjo H. Dettmannas
LKF atstovai atskleidė, kad gavus žalią šviesą turnyras būtų organizuojamas dviejuose Lietuvos miestuose. Pradinis grupių etapas vyktų ir Klaipėdoje, o galutinės kovos dėl medalių persikeltų į Vilnių.
Tuo tarpu į Suomiją kovos persikeltų iš Klaipėdos ir vyktų Espo mieste, kuris yra maždaug 15 min. kelio nutolęs nuo sostinės Helsinkio. Suomijos krepšinio federacijos atstovai atskleidė, kad norėtų, jog šis renginys vyktų būtent Helsinkyje, tačiau šiuo metu to įgyvendinti neįmanoma, dėl arenos problemų. Helsinkio „Helsinki Halli“ arena priklauso rusams, o nuo karo Ukrainoje pradžios buvo nuspręsta ją uždaryti.
M. Balčiūnas atskleidė, jog atsakymo tiki sulaukti iki sausio. Pasak generalinio sekretoriaus, visi dokumentai pateikti ir belieka laukti FIBA sprendimo.
„Girdėjome, kad turėsime konkurencijos. Bet mes viską atlikome kaip turėjome ir nesvarbu kokių yra gandų. Mes su Suomija esame labai stipri komanda ir kartu į šį renginį žiūrime ne tik kaip sportinį. Tai labai sužavėjo FIBA, nes jiems to ir reikia. Jiems reikia postūmio moterų krepšinyje. Aš įsitikinęs, tai bus geriausias moterų čempionatas“, – teigė M. Balčiūnas.
Tiesa, Europos moterų krepšinio čempionato organizavimas Lietuvai kainuotų beveik dvigubai brangiau nei Suomijai. M. Balčiūnas atskleidė, kad Lietuvai prireiktų 3,7 mln. eurų, iš kurių 800 tūkst. būtų tikimasi gauti iš Klaipėdos savivaldybės, 1,3 mln. iš Vilniaus savivaldybės ir tiek pat iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Taip pat LKF tikėtųsi sulaukti apie 200 tūkst. eurų. iš rėmėjų. Tuo tarpu Suomijai prireiktų apie 2 mln. eurų.
