Tačiau tokia statistika slepia ne vieną gilesnę sistemos problemą, su kuriomis moterų krepšinio specialistai ir sportininkės susiduria kiekvieną dieną.
Kritikos strėlės lekia ir į pasikeitusią atrankos varžybų sistemą. 1997 m. dabartinio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vydo Gedvilo vadovaujama moterų krepšinio rinktinė Budapešte tapo Europos moterų krepšinio čempione.
Tuo metu treneris su moterimis dirbo ilgą laiką ir jas puikiai pažinojo. Kaip sako pats V. Gedvilas, komanda buvo susižaidusi treneris jautė žaidėjas, o žaidėjos – trenerį. Būtent todėl ir pavyko tapti Europos čempionėmis.
Dabar sportininkės yra išsibarsčiusios po visą Europą, žaidžia skirtinguose klubuose.
O čia koją pakiša nauja atrankos varžybų sistema. Anksčiau rinktinės stiprybė buvo ilgesnis negu mėnesio ar netgi vasaros pasiruošimas, o šiuo metu šis laikotarpis siekia vos 2-3 dienas. Paskui per keletą dienų rinktinės turi sužaisti dažniausiai po kelis atrankos mačus.
Todėl, kai reikia kovoti dėl teisės žaisti Europos čempionatuose, krepšininkėms neužtenka trijų dienų pasiruošimo. Sunkumai kyla ne tik pačioms sportininkėms, bet ir jas treniruojantiems strategams.
„Turime tik tris dienas pasiruošti. Treneris tokiu atveju yra pastatytas į labai nepatogią padėtį, nes reikia būti stebukladariu, kad per tris dienas pasiruošimo pasiektum labai gerą rezultatą“, – teigė V. Gedvilas.
Viena iš problemų – ir jaunų mergaičių nenoras lankyti krepšinį. Sportuojančių vaikų vis mažėja, ne visuose miestuose susirenka pakankamai lankančių, kad būtų galima formuoti komandas. Tai atbaido trenerius, todėl vis rečiau atsiranda gerų profesionalų norinčių dirbti šioje srityje.
„Su mergaitėmis labai sunkiai eina dirbti treneriai, kadangi yra pakankamai sudėtinga surinkti mergaičių komandas. Visi bijo tų sunkumų ir dažniausiai treneriai išbėga dirbti su berniukais“, – sakė LKF prezidentas.
Moterų krepšinis nesulaukia ypatingo dėmesio, o kad klestėtų komandos reikia įdėti labai daug darbo ir laiko. Pirmas žingsnis – specialistų pritraukimas į moterų krepšinį. Svarbiausia skirti daugiau dėmesio jaunoms mergaitėmis, kurios yra šalies ateitis.
„Kol kas reikia laiko. Dabar su krepšinio federacija bandome pritraukti trenerius, skatinant įvairiais būdais, kad jie dirbtų su mergaitėmis. Steigiame tris mergaičių krepšinio centrus, vienas iš jų Panevėžyje, antras – Druskininkuose ir kitas bus Klaipėdoje.
Tai bus trys nauji rengimo centrai, kur mergaitės susiburs į grupę ir kartu treniruosis. Bus pora treniruočių per dieną, daugiau dirbama ir skiriama dėmesio pačioms mergaitėms. Tokiu būdu turėtumėm išsiauginti talentus ir turėti gerą rinktinę“, – pridūrė V. Gedvilas.
Moterų krepšinyje – permainų metas
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) direktorė Rima Valentienė pabrėžia, kad spalio pabaigoje buvo sukurta atskira asociacija „Moterų krepšinio lyga“. Tai reiškia, kad moterų krepšinis atsiskyrė nuo LKF ir tampa autonomine.
„Atskyrėme lygą ir centralizavome valdymą. Tiesiog padarėm atskirą moterų krepšinio lygą, kad ši galėtų labiau pritraukti rėmėjus sau. Stipriname LMKL, nes nuo stiprios lygos labai priklauso ir rinktinės rezultatai“, – naujoves pakomentavo V. Gedvilas.
Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe pradėti ir įžanginiai darbai dėl vieno šalies klubo dalyvavimo užsienio čempionatuose. Į šią vietą kandidatuoja LMKL čempionė Vilniaus „Kibirkštis“. Šiuo metu orientuojamasi ne į kiekybę, o į kokybę.
„Krepšinio federacija dabar labai glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe ir ji Vilniaus moterų komandai skyrė pakankamai pinigų. Dar reikėtų rasti rėmėjų, bet manau, kad šiais metais „Kibirkštis“ tikrai dalyvaus Eurolygoje, Europos arba Čempionų taurėje. Pasikvietus žaisti bent 6-7 rinktinės žaidėjas, mes galime atgaivinti moterų krepšinį.
Tikslas turėti bent dvi stiprias komandas iš kurių viena žaistų Eurolygoje, o kita Europos taurėje. Norint turėti gero lygio krepšinį sportininkės turi tobulėti ir eiti į priekį, o ne maltis vietoje Lietuvos čempionate‘, – teigė LKF prezidentas.
Nepaisant to, kad lygą stipriai remia LKF, didelėmis problemomis išlieka finansai ir žaidėjų trūkumas. Jeigu vyrų klubams trūksta pinigų, tai moterims šių resursų trūksta dar labiau. Galiausiai visi šie dalykai susideda į vieną ir lemia tai, kokioje padėtyje yra moterų krepšinis.
„Galų gale vis tiek viskas atsiremia į pinigus. Jeigu norime turėti moterų komandą Eurolygoje, tai reikia didesnio finansavimo. Dar labai svarbu susigrąžinti savo elitines gerąsias krepšininkes, kurios žaidžia užsienyje. Išvažiuojančių talentų mes visada turime, tačiau norinčių grįžti ne tiek daug. Jas susigrąžinus namo būtų puikus branduolys tiek rinktinei, tiek klubui norinčiam žaisti aukščiausiame lygyje“, – sakė LMKL direktorė R. Valentienė.
Ateities tikslai – patekti į olimpines žaidynes
Praėjusių metų spalį vykusioje spaudos konferencijoje plačiai nuskambėjo moterų rinktinei iškeltas tikslas – patekimas į 2028 m. Los Andželo žaidynes.
Pasak LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, norint pasiekti iškeltą tikslą reikėtų pradėti nuo komandos formavimo.
„Pirmas žingsnis, kuris yra tikrai aiškus, jau nuo dabar turime matyti branduolį, kuris pagal sportinį potencialą galėtų pretenduoti į patekimą. Šiuo atveju mes kaip tik turim 18-mečių kartą, kurią atstovaujančios merginos yra vienos iš kelių stipriausių Europoj ir buvo netoli tapimo čempionėmis. Už 5-6 metų jos jau įeis į patį geriausią krepšininko brandos amžių ir galės atstovauti.
Taigi, branduolys yra ir dar aišku turim visą eilę krepšininkių, kurios šiuo metu yra geriausioje sportinėje formoje ir už 5 metų dar nebus veteranės. Tai reiškia, kad mes tikrai galime matyti 12 stiprių žaidėjų ir komandą, kuri būtų viena stipriausių Europoje“, – sakė M. Balčiūnas.
Kaip antrąjį žingsnį jis įvardijo struktūrinius pakeitimus, ties kuriais dabar yra intensyviai dirbama.
„Labai intensyviai dirbame, kad tos žaidėjos turėtų kur augti. Kitaip sakant kuriame sportinę terpę. Vietinių Lietuvoje varžybų sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir stabilų krepšininkių tobulėjimą ir augimą“, – pridūrė jis.
LKF generalinis sekretorius teigia, kad kartu yra atstatinėjamas komandų skaičius, kuris ateityje turėtų siekti 8 komandas lygoje. Taip pat vienas iš svarbių veiksnių – lietuviai treneriai klubuose, kad būtų galima užauginti nacionalinį identitetą
Trečias ir, ko ne daugiausiai keblumų moterų krepšinyje keliantis žingsnis, yra klubų finansavimas. Tačiau reikėtų pasidžiaugti, kad kol kas matomas ženklus progresas šioje srityje.
M. Balčiūno teigimu, dviem Klaipėdos komandoms buvo skirta po 120-140 tūkst. eurų, Vilniuje keliems metams į priekį numatyti 300 tūkst., o dabar konstruojami Kauno ir kitų miestų komandų biudžetai.
„Visi šitie žingsniai ir yra įgyvendinami tam, kad moterų krepšinis kokybine prasme augtų. Dar mes tik pusmetį čia, bet matosi aiškus progresas. Tikslas labai ambicingas, nes olimpiadoje dar niekada nedalyvavo mūsų moterys, bet, manau, kad privalome pačius aukščiausius tikslus kelti tam, kad pasiekti maksimumą“, – teigė LKF generalinis sekretorius.
