Tiesa, 33 metų puolėjas itin daug poilsio vėl neturės, nes ir šiemet ruošiasi užsivilkti Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius.
Nė vienos rinktinės vasaros nepraleidęs M. Kuzminskas tikina, kad šiemet jokių abejonių dėl žaidimo vėl visiškai nebuvo.
„Dėl to niekada nekilo klausimų. Jeigu sveikata man leidžia, jeigu esi reikalingas ir gali kažkuo prisidėti, važiavau ir važiuosiu“, – pokalbio metu su portalu Tv3.lt sakė M. Kuzminskas.
Su „Pinar Karšiyaka“ klubu M. Kuzminskas šiemet pasiekė senokai nematytus komandai rezultatus, kai žaidė Turkijos lygos finale ir tik ten nusileido čempionais tapusiems Stambulo „Anadolu Efes“.
Tiesa, paties lietuvio sezono pabaiga buvo kiek banguota dėl nežaidimo lygos atkrintamosiose iki pat finalo, kuriame jis jau pasirodė ant parketo.
Visgi pats M. Kuzminskas ramina kalbas apie galimus nesutarimus su treneriu ir paaiškino sezono pabaigoje susiklosčiusią situaciją klube.
„Dėl nežaidimo (lygos pusfinalyje, – aut. past.) tai yra perdėtas dalykas, nes Turkijos lyga turi legionierių limitą, o stipriosios komandos jų turi daug, tad kartais vieni tinka geriau, kartais kiti ir yra rotuojami atitinkamai pagal varžovus.
Tad tikrai ne (nebuvo jokių nesutarimų su treneriu, – aut. past.). Iš trenerio visada buvo aukščiausias lygis bei komunikacija, nes jis visą laiką aiškiai pasakydavo, paaiškindavo, kaip, kas ir kodėl.
Tie dalykai, kaip matome, veikdavo, atsidūrėme finale, dvi rungtynes turėjome savo rankose ketvirtajame kėlinyje, bet, deja, pralaimėjome. Visas komandos mechanizmas dirbo gerai, dėl to absoliučiai nėra jokių problemų“, – sakė M. Kuzminskas.
Lietuvio statistika praėjusiame Turkijos lygos sezone per vidutiniškai 22 ant parketo praleistas minutes siekė 13,9 taško, 5,2 atkovoto kamuolio, 1,2 rezultatyvaus perdavimo bei 14,9 naudingumo balo.
FIBA Čempionų lygoje statistiniai rodikliai siekė 10,3 taško, 4,4 atkovoto kamuolio ir 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
Apie sezoną Turkijoje, galimą sugrįžimą žaisti į Lietuvą ir kai kurių krepšininkų „ne“ rinktinei – pokalbis su Lietuvos krepšinio rinktinės puolėju Mindaugu Kuzminsku.
Po sezono sugrįžote į Lietuvą, tad atostogų planas likti namuose iki stovyklos pradžios?
Taip, jau esu sugrįžęs į Lietuvą, planas čia būti. Esu pasiilgęs namų, tad atostogos turbūt ir bus Lietuvoje
Klubinis krepšinio sezonas pasibaigė. Koks jis, Jūsų akimis, tiek atstovaujamai „Pinar Karšiyaka“ komandai, tiek Jums asmeniškai?
Mūsų komanda buvo surinkta visiškai nauja. Iš praėjusių metų buvo likę tik du jauni žaidėjai, tad net daugeliui kilo klausimų ar apskritai pateksime į atkrintamąsias. Tad Turkijoje lūkesčius tikrai viršijome. O šiaip sezonas geras.
Gaila, kad FIBA Čempionų lygoje buvo patirtos kelios apmaudžios nesėkmės, nespėjome susilipdyti ir nepasiekėme užsibrėžtų tikslų.
O asmeniškai taip pat viskas gerai, žaidžiau didelį kiekį minučių, krūvis didelis, bet jį sėkmingai atlaikiau, padėjau komandai. O dėl nežaidimo (lygos pusfinalyje, – aut. past.) tai yra perdėtas dalykas, nes Turkijos lyga turi legionierių limitą, o stipriosios komandos jų turi daug, tad kartais vieni tinka geriau, kartais kiti ir yra rotuojami atitinkamai pagal varžovus.
Tad konflikto tarp Jūsų ir trenerio šioje situacijoje nebuvo jokio?
Tikrai ne. Iš trenerio ir buvo aukščiausias lygis bei komunikacija visada, nes jis visą laiką aiškiai pasakydavo, paaiškindavo, kaip, kas ir kodėl. Tie dalykai, kaip matome, veikdavo, atsidūrėme finale, dvi rungtynes turėjome savo rankose ketvirtajame kėlinyje, bet, deja, pralaimėjome. Visas komandos mechanizmas dirbo gerai, dėl to absoliučiai jokių problemų.
Kalbant apie ateitį Turkijoje. Planuojate likti Izmyro klube ir kitąmet?
Dar anksti apie tai kalbėti, kalbos vyksta, bet gana didelė tikimybė tikrai yra.
O karjeroje dar išlieka tikslas sugrįžti žaisti į Eurolygą?
Nėra tai kažkoks tikslas, kad būtinai grįžti. Yra nemažai dedamųjų dalykų, svarbu ir šeima, reikia žiūrėti, kur ir jai būtų gerai, ir kur labiausiai tavęs nori.
Per savo karjerą esu buvęs įvairiose vaidmenyse. Vienur kaip pagalbinis žaidėjas arba kaip prie lyderių šiemet. Mano amžiuje jau visi vaidmenys tinka, reikia tik susidėlioti pagal aplinkybes ir rinktis.
Jūsų vardas labai dažnas minimas Lietuvos klubų rinkoje tarp kandidatų, kurie gali papildyti kažkurį LKL klubą. Neatmetate variantų sugrįžti į Lietuvą?
Myliu Lietuvą, myliu šią šalį, o kas liečia klubus jau ne viskas nuo manęs priklauso. Panašu, kad šansų sugrįžti kitais metais yra labai labai minimaliai.
Kalbant apie rinktinę, šiemet į stovyklą tikrai atvyksite?
Dėl to nekilo niekada klausimų. Jeigu sveikata leidžia, jeigu esi reikalingas ir gali kažkuo prisidėti, tai visada važiavau ir važiuosiu.
Šiemet rinktinės sudėtis bus atsinaujinusi, ypač jei lygintume su praėjusių metų Europos čempionatu. Esate anksčiau minėjęs, kad Jūsų nuomone, vienintelė rimta priežastis nežaisti rinktinėje yra sveikatos problemos.
Sunku kalbėti apie kitus, kai kurie nevažiuojantys mano geri bičiuliai, tad aš galiu remtis tik savimi. Tačiau išskyrus sveikatos dalykus, kai kurios kitos priežastis man neatrodo labai įtikinamos. Galbūt man prisideda ir tai, kad aš turiu didelį palaikymą iš šeimos važiuoti, tai irgi daug prideda.
O juk per prievartą geras niekada nebūsi. Jei žmonės negali, nenori, mintys nebus ten, tai gal geriau nevažiuoti. Bet, kaip sakiau, man atrodo tai turi būt prioritetas. Suprantu, kad, pavyzdžiui, vien vyrų rinktinėje man bus jau dešimt metų, o dar pridėjus jaunimo laikus ir daugiau.
Nevažiuodamas gal prisidedi du-tris metus prie karjeros nes, kaip sakoma, rida sukasi. Bet aš manau, kad į rinktinę yra garbė, verta ir reikia važiuoti.
Esate vienas iš kelių krepšininkų, kurie niekada neatsisako padėti rinktinei. Per visus šiuos ilgus metus galbūt buvo vasarų, kai iškildavo didesnės abejonės, kad gal šiemet verta laiką skirti poilsiui, pasirengimui kitam sezonui?
Tai ateina ir iš šeimos, vaikystės. Pas mus namuose visada krepšinis buvo labai svarbus, visada rinktinę žiūrėdavome, po pergalių ar pralaimėjimų tėvai ir ašarą išspausdavo. Tos vertybės man buvo skiepijamos nuo pat mažų dienų, o minčių apie nevažiavimą niekada nebuvo kilę ir tikiu, kad nekils.
Juk suprantu, kad to laiko krepšinyje ir su rinktine lieka vis mažiau. Tų šansų kažką laimėti vis mažėja, tad bandai pasiimti kiekvieną galimybę.
Per vieną iš atrankos langų sulaukėte klausimo, kaip Jums, jau kaip vienam vyriausių komandos žaidėjų, sekasi naujame vaidmenyje, kai galbūt ir pamokų tenka duoti jaunesniems. Sakėte, kad labai jau greitai laikas prabėga, jau esate vienas vyriausių.
Tad ,kalbant apie tą vaidmenį rinktinėje, nes ir šiemet būsite vienas labiausiai patyrusių krepšininkų, tenka duoti pamokų ar net pylos jaunimui?
Man gal net ir netiktų piktai kalbėti. Ir apskritai tas jaunimas, kuris atvyksta, viskas yra gerai su jais, visi savo vietose. Yra nusistovėjusios rinktinėje taisyklės, tad galbūt pareiga su jomis supažindinti, kad kuo geriau įsilietų į komandą, nes mūsų rinktinės stiprybės visada buvo komandinis žaidimas ir gera atmosfera.
Tad tai reikia išlaikyti ir pabandyti perduoti tuos dalykus, kuriuos mane savo laiku perdavė kiti vyresni žaidėjai.
Rinktinėje bus naujų veidų, kai kurie jau galbūt žaidė atrankoje, į stovyklą turėtų atvykti Arnoldas Kulboka ar mažiau matytas Deividas Sirvydis. Galbūt iš galimų rinktinės žaidėjų yra keli, kuriuos itin norisi išvysti ant didžiausios krepšinio scenos?
Gal nesinorėtų ir išskirti, nes rinktinėje visada visi turi savo vaidmenis. Jei su jomis susitaiko, tada ateina ir rezultatas.
O svarbiausia, kad jie gerai įsilietų, rinktinė nėra vieta, kur reikia turėti dideles asmenines ambicijas. O kaip žiūrovui, tai tos kelios pavardės tikrai labai įdomios, kadangi mažiau juos matėme Lietuvoje.
Pati didžiausia naujiena Lietuvos krepšinio padangėje pastaruoju metu buvo Pauliaus Motiejūno išrinkimas Eurolygos vykdomuoju direktoriumi ir Pauliaus Jankūno naujas vaidmuo „Žalgiryje“ jau generalinio direktoriaus poste.
Kai kurie Jūsų kolegos yra užsiminę, kad kas jau kas, bet P. Jankūnas visada buvo tas žmogus, kuriam prie sportinės aprangos labai tiko ir kostiumas. Esate puikiai pažįstami su juo, kaip Jums šis naujas jo vaidmuo?
Paulius visada pasižymėjo savo diplomatija, o tai tokiose pareigose yra labai svarbu. Bet ta tranzicija iš krepšininko į generalinio direktoriaus pareigas nėra lengva, nes yra daug užkulisinių dalykų, kurių, kaip krepšininkas, nežinai. Aš manau, kad, nepaisant visko, P. Motiejūnas tikrai padės kai kuriais klausimais ir Jankis galės mokytis.
