„Mes esame jauna komanda. Turėjome iš naujo konstruoti visą komandą po to, kai legendos paliko rinktinę. Tad viską teko planuoti iš naujo. Pasikvietėme kelis veteranus ir aplink juos lipdėme jaunus žaidėjus. Komandą suformavome per devynias dienas. Ši kelionė yra nuostabiausia, kokią pamenu“, – sakė J. Garbajosa.
Dar vasaros pradžioje ispanai žengė kai kuriuos nustebinusį žingsnį, kai į rinktinę pasikvietė natūralizuotą amerikietį Lorenzo Browną.
Tai paskatino aukštos klasės įžaidėjų stygius ir kai kurių iš jų traumos. Pavyzdžiui, čempionate nebuvo Carloso Aloceno, Sergio Llullo, Sergio Rodriguezo ir, žinoma, Ricky Rubio.
„Tai buvo teisingas sprendimas. Visi gali turėti savo nuomonę, aš ją gerbiu, bet ką dar galėjome daryti, jei neklausyti ekspertų, trenerių, sporto direktorių patarimo?
Jis pas mus atvyko ne tik rungtyniauti. Būtumėte matę, kaip treniruočių stovykloje Lorenzo mokė jaunąjį mūsų žaidėją Juaną Nunezą. Jo indėlis yra kur kas didesnis nei matote aikštėje. Jis žaidė ir skęsdamas skausmus. Už viską galiu tik padėkoti.
Jis jautėsi kaip šeimos narys ir apskritai davė mums daugiau, nei mes net tikėjomės. Komandą jį priėmę kaip savą, tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų. Jo svajonė buvo žaisti mūsų rinktinėje ir mums tai yra garbė. Sakiau tai prieš čempionatą, sakau tą užtikrinčiau ir dabar“, – sakė J. Garbajosa.
Paklaustas apie L. Browno ateitį rinktinėje, šalies prezidentas atsakė: „Jis pilnai mums įsipareigojęs. Dėkojo už galimybę žaisti ir būti čempionu. Aišku, žaisti ar ne, tai yra jo ir trenerio sprendimas, bet jis pasiryžęs toliau rungtyniauti.“
Prieš čempionatą ispanai nebuvo priskiriami prie favoritų. Jų šansai laimėti buvo vertinami prasčiau nei šešių rinktinių.
„Atvirai šnekant, planas nebuvo laimėti auksą. Mes lipdėme komandą būsimam pasaulio čempionatui ir olimpinėms žaidynėms. Šiame čempionate lygis buvo labai aukštas, daug gerų komandų ir krepšininkų. Plane nebuvo laimėti titulo...“, – nusišypsojo J. Garbajosa.
Ispanus Sergio Scariolo su trumpa pertrauka treniruoja nuo 2009-ųjų. Pasak J. Garbajosos, jie žūtbūt sieks jį išsaugoti rinktinėje.
„Reikės derėtis, nors esu labai prastas derybininkas, – kalbėdamas apie kontrakto pratęsimą sakė J. Garbajosa. – Jis yra geriausias rinktinių treneris, tarsi šių vaikų tėvas. Ilgą laiką treniravo Gasolius ir Navarro, su kuriais reikėjo dirbti vienaip ir žmonės sakė, kad tai lengvas darbas. Dabar su šia nauja komanda ir šalia esant nemažai traumų, jis vis vien laimi. Sergio parodė, kad esu teisus vertindamas jo sugebėjimus.“
„Laimėti šį turnyrą yra didelė garbė, kai varžaisi su tokiomis komandomis ir puikiais krepšininkais. Tai prideda dar daugiau pasididžiavimo. Tai buvo turbūt geriausias čempionatas per pastaruosius 10-20 metų. Tai ypatinga ir šis faktas prideda dar daugiau vertės šiam medaliui“, – užbaigė J. Garbajosa.
Tiesa, viso čempionato metu tribūnuose ispanų sirgaliai buvo toli gražu nuo garsiausių ir gausiausiai besirenkančių. Pasak J. Garbajosos, nepaisant to, prie televizoriaus ekranų rinktinę palaikė tikrai daug ispanų.
„Man būtų labai patikę jų matyti daugiau. Problema ta, kad organizuoti užsakomuosius skrydžius į Berlyną pradėjome praėjusį ketvirtadienį, bet jau tiesiog neradome laisvų lėktuvų. Tačiau sirgaliai mus palaikė sėdėdami prie televizoriaus ekranų. Pusfinalį žiūrėjo beveik penktadalis šalies. Negaliu net įsivaizduoti, kiek žmonių žiūrėjo finalą“, – mintimis dalijosi Ispanijos krepšinio federacijos prezidentas J. Garbajosa.
