Jau olimpinių žaidynių atidarymo dieną buvo nustatytas dopingo atvejis, kai draudžiamo kvėpavimo stimuliatoriaus niketamido pėdsakų buvo rasta Šveicarijos bėgimo per barjerus žvaigždės Kariemo Husseino organizme.
Bene šviežiausias dopingo atvejis užfiksuotas Nigerijos sprinterei Blessing Okagbare. Sezono lyderė liepos 30-ąją laimėjo vieną iš 100 m rungties atrankos bėgimų, tačiau po jo buvo pašalinta iš Tokijo olimpinių žaidynių.
To priežastis – draudžiamas augimo hormonas somototropinas, kurio rasta sportininkės organizme. Tiesa, lengvaatletei dopingo testas buvo atliktas ne varžybų metu, dar prieš olimpines žaidynes, tad rezultatas paaiškėjo tik bėgimo dieną.
Į dopingo problemas besigilinanti Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo mokslo katedros docentė Jūratė Stanislovaitienė mano, kad tokių sportininkų kaip Nigerijos sprinterė olimpinėse žaidynėse yra ne vienas, tačiau testo rezultatą nulemia vartojimo metodika, kuri šįkart pakenkė pačiai B. Okagbare.
„Naivu tikėtis, kad olimpinėse žaidynėse liksi nepatikrintas, – teigė J. Stanislovaitienė. – Ankstesnių žaidynių patirtys rodo, kad atvykus į olimpinį kaimelį sportininkus iškart pasitinka dopingo kontrolieriai. Tikrinimai vyksta kasdien, kartais – net viduryje nakties. Taip vyksta todėl, kad yra medžiagų, kurios organizme laikosi ilgiau, tačiau yra ir tokių, kurios iš organizmo pasišalina greitai, priklausomai nuo vartojimo metodo.“
Draudžiamų dopingo preparatų sąraše – šimtai skirtingų medžiagų, kurios, pagal skirtingus sukčiavimo metodus, gali būti vartojamos ne tik reguliariai, bet ir prieš startą ar po jo.
„Greitam efektui dažniausiai vartojami įvairūs psichostimuliantai. Nigerijos sprinto bėgikės organizme aptiko augimo hormono, kuris vartojamas atsigavimui po didelio fizinio krūvio pagerinti. Nežinau visų niuansų, bet spėčiau, kad somototropiną B. Okagbare vartodavo po startų varžybose. Kodėl medžiaga nebuvo aptikta anksčiau? Čia vėlgi „žaidžia“ preparato specifika ir vartojimo metodas“, – kalbėjo antidopingo specialistė.
Pasaulinė antidopingo agentūra, bandydama apsisaugoti nuo sportininkų sukčiavimo, taiko skirtingus kontrolės metodus.
Pavyzdžiui, visi didelio meistriškumo sportininkai, kurie ketina dalyvauti olimpinėse žaidynėse, privalo kasdien pildyti Antidopingo administracijos ir valdymo sistemos (ADAMS) dienoraštį. Jo duomenis sekantys dopingo kontrolieriai nuolat vykdo netikėtus patikrinimus, o tris kartus per metus savo tvarkaraščio nesilaikę sportininkai sulaukia griežtų sankcijų.
„Reikia pabrėžti svarbų dalyką, kad ne tik medžiagos yra įtrauktos į dopingo kontrolės sąrašą. Ten yra ir metodai, pavyzdžiui, kraujo ar genų dopingas. Pasitaiko atvejų, kai sportininkai diskvalifikuojami ne dėl aptiktų medžiagų, o dėl to, kad nepateikė vietos ar laiko, kur tuo metu bus. Šitaip bandoma vykdyti atletų kontrolę ir išvengti metodinio dopingo. Dėl tokio atvejo buvo suspenduota ir Rūta Meilutytė“, – prisiminė LSU docentė J. Stanislovaitienė.
Greta draudžiamų medžiagų sąrašo pildomas ir potencialaus dopingo sąrašas, į kurį įtraukti įtartini preparatai, galintys turėti įtakos sportininkų fizinei ar psichinei veiklai. Tai rodo, kad stebėjimo sąraše esančios medžiagos dabar yra tiriamos ir ateityje jos veikiausiai bus įtrauktos į pagrindinį draudžiamų preparatų sąrašą.
Nepaisant galybės neleidžiamų preparatų, draudžiamų medžiagų kiekį sportininkai gali gauti su maistu arba maisto papildais. Pasitaiko kuriozų, kai maisto papildų gamyboje yra naudojami neplauti mėginėliai, kurie anksčiau buvo pripildyti neleistino turinio.
2020 m. rugpjūčio 19 d. iš irkluotojos Ievos Adomavičiūtės paimtame mėginyje buvo rasta higenamino – draudžiamo stimuliuojamojo preparato, kurio aptinkama augaluose ar maisto papilduose, skatinančiuose svorio metimą. Sportininkės teigimu, jai nepalankus rezultatas buvo užfiksuotas dėl prieš tai vartoto maisto.
Dėl šios priežasties I. Adomavičiūtei buvo paskirtas griežtas nuosprendis – dveji metai diskvalifikacijos ir „nuplaukusios“ Tokijo olimpinės žaidynės.
„Mūsų maiste tikrai gali būti dopingui priskiriamų medžiagų. Ūkininkai preparatą, vadinamą klenbuteroliu, duoda galvijams, norėdami padidinti jų masę. Šis veterinarinis preparatas nėra draudžiamas kai kuriose šalyse ir dėl to dopingo kontrolieriai įspėja, kad draudžiamų medžiagų kiekis organizme gali atsirasti suvalgius kepsnį, pagamintą naudojant klenbuteroliu girdytų galvijų mėsą.
Jei sportininkai galvoja, kad salotos ir žolelės neturi kenksmingų medžiagų, tai labai klysta, nes kai kurių tokių medžiagų mišiniai gali išskirti draudžiamus kiekius dopingo. Atletai turi labai preciziškai rinktis, ką jie valgo ne tik dėl netinkamų medžiagų galimo pavartojimo, bet ir dėl savo sveikatos“, – pasakojo J. Stanislovaitienė.
2017 m. pasaulį išvydo dokumentinis filmas „Ikaras“ („Icarus“), kuriame pasakojama apie olimpinį judėjimą sukrėtusią Rusijos dopingo sistemą.
Režisierius Bryanas Fogelis, kartu su buvusiu Rusijos kovos su dopingu agentūros RUSADA vadovu Grigoriju Rodčenkovu, išaiškina machinacijas, kurias rusų olimpinė delegacija naudodavo apeidama dopingo testavimus.
2016 m. G. Rodčenkovas pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas ir kartu atsivežė pluoštą dokumentų, kuriuose nurodomi sportininkų ir trenerių, įsitraukusių į dopingo vartojimo sistemą, vardai bei pavardės.
Iš pateiktų dokumentų tapo aišku, kad Rusijos dopingo sistema buvo palaikoma šalies valdžios institucijų. Išaiškėjus šiam skandalui rusų sportininkai sulaukė draudimo dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, tačiau iki šiol dalis jų didžiausiame pasaulio sporto renginyje varžosi po Rusijos olimpinio komiteto vėliava.
Nusistebėjimus rusams skirtu suspendavimu nuolat girdinti J. Stanislovaitienė savo studentams visada rekomenduoja pažiūrėti filmą „Ikaras“ ir tikina, kad suspendavimas turėjo būti dar griežtesnis.
„Tarptautinis olimpinis komitetas yra nurodęs, kad sportininkai, kurie nebuvo susitepę, t. y. nėra patekę į G. Rodčenkovo sąrašą ir reguliariai vykdo dopingo testavimus, gali atstovauti Rusijos olimpiniam komitetui. Tačiau žinant Rusijos sistemą, naivu tikėtis, kad viskas ten yra taip gražu. Turbūt per tokį trumpą laiką mažai kas pasikeitė.
Įdomu tai, kad yra senosios kartos trenerių, kurių treniruočių metodai be neleistinų preparatų naudojimo yra tiesiog neįmanomi. Rusijoje tokių „specialistų“ yra ypač daug. Žinoma, yra atletų, kurie niekada nevartojo dopingo ir buvo prieš tokią sistemą, tačiau manau, kad nėra labai sąžininga, kai tiek sportininkų iš Rusijos dalyvauja olimpinėse žaidynėse, nors dopingo situacija jų šalyje nė kiek negerėja“, – teigė LSU docentė J. Stanislovaitienė.
Liepos 23-ąją prasidėjusios Tokijo olimpinės žaidynės truks dar keturias dienas – iki rugpjūčio 8-osios. Lietuvos olimpinės delegacijos kraityje medalių kol kas nėra.