Jis vyriausiojo trenerio pareigose pakeis prieš kelias komandą palikusį Kazį Maksvytį, kuris žalgiriečius treniravo pusantrų metų.
55-erių A. Trinchieri su „Žalgiriu“ buvo siejamas jau anksčiau, kai jo vardas buvo minimas prieš keletą savaičių. Visgi tada klubo vadovai paskutiniu momentu po pasitarimo su žaidėjais nusprendė K. Maksvyčio neatleisti ir italas į Kauną neatvyko.
Bet po dviejų savaičių viskas pasikeitė ir po išsiskyrimo su K. Maksvyčiu būtent italas stoja prie komandos vairo. Jis į Kauną atvyko pirmąją naujųjų metų dieną ir vakare dalyvavo specialioje pristatymo spaudos konferencijoje.
„(...)Kiekvienas sezonas yra kitoks, krepšinyje situacijos greitai keičiasi. Metus pradedame su nauju treneriu, tikiuosi, kad išlipsime iš šios duobės ir rezultatai pradės gerėti“, – spaudos konferencijos pradžioje sakė žalgiriečių direktorius Paulius Jankūnas.
Tuo tarpu A. Trinchieri iš pradžių skyrė šiltus žodžius komandą palikusiam Kaziui Maksvyčiui.
„Visų pirma, visus su naujaisiais metais. Visų antra, noriu pasakyti keletą žodžiui treneriui Kaziui Maksvyčiui. Jis davė daug šiai organizacijai, įdiegė tam tikras vertybes. Jaučiau tai iš išorės ir jaučiu tai dabar. Tikiu, kad jis tęs puikų darbą su rinktine, linkiu jam kuo geriausio.
Trenerio darbas yra sudėtingas. Tai, kas nutiko, yra tarsi vaistas, kai skonis nėra geras, bet taip nutinka. O aš esu čia su tikslu padėti komandai gerinti žaidimą ir laimėti. Esu motyvuotas, nes esu treneris komandos, kur krepšinis yra religija.
Vieną dieną galėsiu sakyti savo vaikams, kad treniravau „Partizan“ ar „Žalgirį“. Tai dvi neįtikėtinos komandos ir organizacijos. Aišku, mes negalime nupirkti laiko. Turėsime vos treniruotę, rytoj Eurolygos mačas, po kelių dienų kitas. Turėsime žengti žingsnį po žingsnio.
Žaidėjams sakiau, kad nei vienas nėra aukščiau komandos. Mūsų tikslas yra atiduoti viską. Tai labai unikalus klubas. Ką sirgaliai čia daro yra neįtikėtiną, tą jaučiau tik Belgrade. Žinau, ką galime padaryti jausdami juos už nugaros“, – prisistatyme Kaune kalbėjo naujasis žalgiriečių treneris A. Trinchieri.
Kaip jaučiatės sugrįžęs į Eurolygą?“, – žurnalistai paklausė trenerio.
Apie tai daug negalvojau. Per pastaruosius mėnesius dariau daug darbų, komentavau rungtynes, sugrįžti neplanavau, bet, kai žalgiriečiai paskambino, jaučiausi motyvuotas.
Kiek laiko svarstėte pasiūlymą?
Valandas. Daugmaž tiek.
Kiek sekėte komandos pasirodymus?
Aš komentavau įvairias rungtynes, mačiau galbūt 80 proc. „Žalgirio“ mačų. Praleidau kai kurias, bet aš mačiau pakankamai.
„Žalgiris“ daug rungtynių pralaimėjo paskutinėmis mačų sekundėmis, paskutiniais momentais. Kaip jums atrodo, kodėl taip vis nutikdavo?
Nėra labai garbinga apie tai šnekėti iš šono. Jei esu čia, vadinasi, kažkas nutiko ne taip, komanda pralaimėjo. Mano darbas dabar šioje sudėtingoje situacijoje yra įdiegti tai, kad komanda per kuo trumpesnį laiką gerintų žaidimą.
Jie kovojo beveik visada, bet kažko pritrūkdavo. Ar galime sakyti, kad trūko vos vieno dalyko? Ne, trūko daug mažų dalykų. Buvo neįtikėtinas filmas su Alu Pacino „Šiuolaikiniai gladiatoriai“. Jis pasakė, kad sėkmė yra kiekviename centimetre ar sekundėje.
Visada visi gali daryti truputį viską geriau - per centimetrą, per sekundę.
Kokį rezultatą Eurolygoje po sezono laikytumėte sėkmingu?
Skaudus klausimas, ar ne? Dar liko 17 rungtynių, o mes esame pralaimėję šešis kartus paeiliui. Dešimtoji vieta nėra Marse ar Saturne, mums reikia dirbti. Mano darbas yra paremti žaidėjus, tai ir ruošiuosi daryti. Būtų labai nesąžininga iš mano pusės sakyti, kad turime padaryti vieną ar kitą dalyką.
Mūsų laukia 17 rungtynių ir kiekvienose iš jų matau galimybę. Elgsimės kaip povandeninis laivas, panersime ir žiūrėsime, kur atsidursime kovo mėnesį. Tikiuosi, kad kažkur pataikysime. Norime kiekvienas rungtynes žaisti kaip paskutines.
Minėjote, kad dabar situacija tokia, kad trūksta laiko. Norėtumėte, kad viskas būtų išsisprendę jau prieš dvi savaites?
Ne, yra taip, kaip yra dabar. Turu susitaikyti su realijomis.
Girdėjome, kad turėjote kontaktą su komanda prieš keletą savaičių. Kaip dabar matote tą visą situaciją?
Kaip pasakyti „bullshit“ lietuviškai?
Mėšlas.
Štai ir išmokau žodį. Gal neišmoksiu lietuviškai, bet pavienius žodžius pasistengsiu, nes kalba labai sudėtinga. Žinau kalbas, bet ši tikrai sudėtinga. Bet patikėkite, tai išgalvota, tai buvo netiesa, tiesiog „fake news“ (netikros naujienos – aut. past.).
Kalbant apie sudėtį, ar tikitės permainų?
Po vienos treniruotės? Būčiau labai blogas treneris. Turi pažiūrėti jiems į akis ir nuspręsti. Šita grupė turi kai ką ypatingo, reikia prie to tinkamai prieiti.
A.Hollinso pasilikimas dviems savaitėms yra jūsų sprendimas?
Koks skirtumas, ar tai mano, ar Pauliaus ar dar kažkieno sprendimas? Būsiu labai tiesmukas, buvo aiškus terminas, Austinas yra puikus žaidėjas, o manęs čia nebuvo. Kaip galėčiau nuspręsti dėl kažko, ko nežinau?
Paklausiau klubo ir esu laimingas, kad rastas toks kompromisas su Hollinsas. Džiaugiuosi šiuo šansu ir būčiau nusiminęs, jei jo nebūtų. Tai tiesiog logiška, nieko ypatingo. Bandau būti logiškas ir efektyvus. Dabar svarbus tik „Žalgiris“ ir Austinas tai supranta.
Ar bus pasikeitimų trenerių štabe?
Nežinau. Noriu pamatyti tarpusavio komunikaciją, kaip jie dirba ir t.t. Vienintelis dalykas, kurį svarstysime, tai pasikviesti papildomą trenerį, bet nieko kito. Jei klausiate, ar kažkurio nėra mūsų planuose, tai atsakymas ne.
Ne kartą viešėjote Kaune. Kaip įspūdis?
Arena yra įspūdinga. Kas neramina, galbūt surasti tam tikras parduotuves ir kadangi mėgstu pavalgyti, atrasti gerus restoranus. Bet nepražūsiu.
Dirbote Italijoje, Serbijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Lietuvoje tikitės kažko naujo, ar trenerio darbas visur panašus?
Ne, darbas kiekvieną kartą būna vis kitoks. Aš taip netreniruoju, semiuosi energijos iš vietos, kurioje esu. Turėsiu išspardyti daug subinių, kad patektume į įkrintamąsias, bet šis klubas yra ypatingas. Kad ir ką daryčiau, man reikia motyvacijos, o čia jos yra daug.
Prieš keletą metų turėjote incidentą su P.Jankūnu, kaip atsimenate tą momentą ir kokį įspūdį apie jį susidarėte kaip komandos vadovą?
Nepavadinčiau to incidentu, bet tai buvo neįtikėtina, nes jis žudė visus mano aukštaūgius, buvo toks fiziškas, toks kietas. Žinote, turiu jam daug pagarbos, jis iš esmės laimėdavo rungtynes savo fiziškumu, patartimi ir asmenybe. Myliu tokius žaidėjus, kietus fiziškai ir psichologiškai.
Buvo kibirkštis, bet po to juokėmės. Manau, jam patiko, kad buvau įsitraukęs, esu italas, tad aistringas, bet incidentu to nepavadinčiau. Jis žino, kad vaidmuo šiame klube yra ypatingas ir bando su tuo tvarkytis. Turime daug atsakomybės, nors mūsų vaidmenys ir skirtingi, bet situacija – panaši.i
Šiemet Eurolygoje itin dažnai keičiami treneriai, kaip tai vertinate?
Nesakyčiau, kad tai yra tik verslas, bet pasigailėjimo nori. Labai gerbiu Kazį kaip trenerį, žaidėme tarpusavyje, o kautis prieš „Žalgirį“ praėjusį sezoną buvo labai sunku.
Yra komandų, kurios laimi rungtynes, bet yra ir tokių, kurios niekada nepralaimi. Eurolyga yra žiauriausias turnyras tarp visų komandinių sportų, nes pasigailėjimo nėra. Tai yra verslo dalis. Yra daug džiaugsmo treniruoti didžius klubus ir tai yra mano darbas, mėgaujuosi tuo. Nenoriu nieko teisti, bet pažiūrėkite į trenerį Ivanovičių – skynė pergalės, bet po sunkesnio buvo atleistas.
Ar teko kalbėtis su vadovais, kiek treneris turės vaidmens formuojant komandą?
Iš tiesų nelabai supratau klausimo. Ar klausiate, ar pasirašysime naują žaidėją? Tai normalus procesas. Palikau trečią ryto Italiją ir atvykau čia. Manęs, pavyzdžiui, paklausė dėl A. Hollinso ir aš išsakiau savo nuomonę.
Lietuva ir Italija susitiks olimpiniame atrankos turnyre. Ką šioje poroje matote favoritu?
Žinojau, kad to paklausite. Abi komandos mano, kad grupė Puerto Rike yra geriausia. „Ant popieriaus“ galbūt taip ir yra. Atrodo, kad šansų turi tik Lietuva, Italija ir Puerto Rikas, bet aš atsimenu olimpinę atranką Turine, kur su mumis buvo atsisveikinta.
Tai yra sudėtingas turnyras. Kas, jei Meksika laimės rungtynes prieš vieną iš didžiųjų komandų?
Kas „Žalgiryje“ jums patiko stebint rungtynes iš šono?
Sakiau žaidėjams, kad juos galiu pagirti už tai, kad buvo konkurencingi visose rungtynėse. Pamatą paliksime čia, norime ir toliau kautis, niekada nepasiduoti.
Tada žiūrėsime, kur reikės būti agresyvesniais, kaip tvarkytis su „pikenrolais“ ir panašiai. Savo darbą visada dalinu į tris dalis – filosofija, strategija ir taktikos. Niekada nepradedu nuo taktinio aspekto. Tai yra paskutinis dalykas. Svarbiausia, kaip darai dalykus, o ne ką darai. Ši komanda turi gerus žaidėjus ir geras vertybes, o aš turiu išspausti iš jų viską, kas įmanoma.
Ar Berlyno ALBA yra geras pirmas varžovas ypač jums, kai nėra laiko pasiruošti? Galbūt ir pasiruošimas paprastesnis, kai pažįstate gerai varžovus?
Jei laimėsime tai taip, bet jei ne, tuomet nieko lengvo. Nebent trumpiau juos analizuosime ir tai bus vienintelis pranašumas.
