Nuo A. Trinchieri atvykimo „Žalgiris“ sužaidė penkerias Eurolygos rungtynes, iš kurių trejas laimėjo ir dviejose patyrė nesėkmes. Tuo tarpu vietiniame fronte naujasis treneris dar nebuvo įveiktas, nes „Žalgiris“ iškovojo tris pergales Lietuvos krepšinio lygoje ir pasiekė lygiąsias Karaliaus Mindaugo taurėje.
Nepaisant to, kad komanda tarptautiniame fronte dar banguoja, o pergalę keičia pralaimėjimas, krepšinio ekspertas, treneris Tomas Purlys teigia, kad stratego padarytus pokyčius jau galima puikiai pastebėti.
Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjęs specialistas išskyrė, kur labiausiai matosi A. Trinchieri įtaka, ar pelnyta kritika „Žalgiriui“ dėl užsieniečio trenerio ir kokio naujoko dabar reikėtų Kauno komandai.
Pokytis tinkantis ne visiems
Jau ne vienas krepšinio bendruomenės žmogus per A. Trinchieri laiką Kaune galėjo pastebėti, kad pagrindinis dalykas, atsiradęs po trenerių pokyčių, yra greitis.
„Pirmiausia, žaidimas tapo žymiai greitesnis ir tai turbūt pagrindinis pokytis. Tas greitumas atsispindi ne tik greitajame puolime, bet ir poziciniame puolime. Mažiau statinio žaidimo, daugiau dinamikos, žaidėjai neužlaiko kamuolio“, – sakė T. Purlys.
Specialistas kalbėdamas apie tai taip pat pridūrė, kad toks stilius ypač gerai tinka vienam žaidėjui, kuris prie K. Maksvyčio šį sezoną atsiskleisti progų turėjo itin mažai.
„Matėme, kad ir Lukas Lekavičius tapo daug žaidžiantis žaidėjas vien dėl to, kad Trinchieri propaguoja greitą puolimą ir jis tinka šitam žaidėjui“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie šį dalyką jau yra užsiminęs ir pats L. Lekavičius, kalbėdamas, kad tokie pasikeitimai jam tikrai yra į naudą.
„Jis nori, kad žaistume greitai, kuo greičiau. Mėgsta aikštėje turėti du gynėjus. Kreipia dėmesį į mažas detales, tas irgi labai svarbu.
Aišku, aš mėgstu greitesnį krepšinį. Man tai yra didžiulis pliusas. Be to, gaunu ir daugiau minučių, šalia Keenano Evanso. Greitas žaidimas – man tik į naudą“, – prieš rungtynes su „Barcelona“ teigė L. Lekavičius.
Visgi T. Purlys atkreipė dėmesį, kad aptartas dalykas gali būti šiek tiek mažiau naudingas keletui kitų žaidėjų.
„Treneris nori žaisti greitesnį krepšinį ir matome, kad Lukas Lekavičius tokiam žaidimui žymiai labiau tinka nei Dovydas Giedraitis ar Tomas Dimša.
Kita vertus, normalu, jeigu tu matai, kad komanda buvo prieš tai šiokioje tokioje duobelėje, tai tau reikia kažką keisti. Normalu, kad keiti daug ką ir tą darai pagal savo žaidimo stilių“, – svarstė ekspertas.
Kintantis penketas su paslėpta mintimi
Aptardamas pagrindinius Lietuvos čempionų pokyčius T. Purlys atkreipė dėmesį ir į tai, kad bene visose rungtynėse A. Trinchieri rungtynių pradžiai išsirenka vis kitus žaidėjus. Prie italo į startinį penketą jau yra žygiavę tie žaidėjai, kurių K. Maksvytis tokiai rolei nesirinkdavo.
Ekspertas pridėjo, kad toks žaidėjų pasirinkimas yra ne tik noras išbandyti naujuosius auklėtinius, tačiau ir galimybė juos užvesti, suteikti jiems papildomos motyvacijos.
„Matėme ir kitas rotacijas, startinis penketas praktiškai kiekvienose rungtynėse yra kitoks. Būna momentų, kai kai kurie žaidėjai gauna papildomą pasitikėjimą ir dažnai eina į startinį penketą.
Yra kai kurių žaidėjų pavyzdys, kaip Dimšos, Edgaro Ulanovo, tai jie tapo daugiau roliniais žaidėjais, jiems neduodama tiek daug laisvės kaip prie Kazio Maksvyčio“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, jau paminėto T. Dimšos rodikliai pastaruoju metu yra kiek pakritę. Paskutiniuose trijuose mačuose žalgirietis vidutiniškai pelnė tik po 1,3 taško, o aikštelėje praleido vidutiniškai 15:44 min., kai prie K. Maksvyčio per 17 turų jis praleisdavo po maždaug 20:16 min. ir pelnydavo po 8,4 taško.
Visgi T. Purlys sakė, kad toks trenerio pasirinkimas yra natūralus.
„Galbūt treneris pamatė, kad ir procentas krenta, ir negali visiems žaidėjams leisti daryti, ką nori. Tai normalu, išsirenki kai kuriuos žaidėjus, kuriais tu pasitiki, iš kurių, ypač puolime, nori daug vaidmens ir duodi jiems šiokią tokią laisvę.
Natūraliai kai kuriuos žaidėjus tu turi pastatyti tik į tokį epizodinį vaidmenį, kur jie padeda žaidėjams, kuriems duodama laisvė“, – aiškino specialistas.
Staigmenų priešininkams daug nėra
Nors stebintiems iš šono „Žalgirio“ žaidimas ir gali pasirodyti pasikeitęs, tačiau priešininkų komandoms A. Trinchieri daug staigmenų nekelia.
Pavyzdžiui, jau minėtas startinio penketo pasirinkimas, anot T. Purlio, varžovų trenerį gali nustebinti tik trumpam momentui.
„Nemanau, kad treneris sustatydamas vis kitą penketą išmuša iš vėžių kitą trenerį. Vis tiek analizuoji visus žaidėjus. Taip, gali kažkiek būti momentinis netikėtumas, bet vis tiek skautini visus žaidėjus, tai ar išeina Danielius Lavrinovičius, ar Brady Manekas – tu vis tiek jį žinai“, – sakė pašnekovas.
Visgi specialistas atkreipė dėmesį ir į vieną momentą, kuomet specifinio italo pasirinkimo turbūt nesitikėjo niekas.
„Galbūt buvo vienas kitas momentas, kai Dovydas Giedraitis buvo išleistas prieš „Valencia“ Chrisą Jonesą ir turėjo specialią užduotį gynyboje.
Kitais atvejais, manau, buvo žiūrima į patį komandos vidų, išleidžiant vieną ar kitą žaidėją su tam tikrom užduotimis“, – aiškino jis.
Bangavimą lėmė laiko trūkumas
Kaip jau minėta, tarptautinėje arenoje „Žalgiris“ kol kas banguoja ir per paskutines penkerias rungtynes jie pasiekė 3 pergales.
Nepastovumą sufleruoja ir tai, kad kauniečiai sugebėjo skaudžiai nusileisti šio sezono autsaideriams Vilerbano ASVEL rezultatu 79:93, bet iškovojo labiau nei užtikrintą pergalę rezultatu 98:75 prieš Stambulo „Fenerbahče“, kuri per pastaruosiuos 8 mačus buvo patyrusi tik vieną pralaimėjimą.
„Rungtynės prieš „Fenerbahče“ buvo vienintelės po tarpo, kur treneris turėjo laiko įgyvendinti savo vizijas, – tokius pokyčius rezultatuose aiškino T. Purlys. – Galų gale, žaidėjai buvo po ilgo maratono, kuris gruodžio ir sausio mėnesį tęsėsi, buvo labai daug rungtynių ir labai mažai treniruočių.
Kai ateina naujas treneris, reikia daugiau treniruočių, kad žaidėjus galėtum įvesti į komandinį žaidimą ir ištreniruotum juos taip, kad jie žaistų pagal tavo sistemą.“
„Praeita savaitė buvo turbūt pirma, kur su kažkokiu tarpu, treniruotėmis treneris galėjo kažką padaryti ir pamatėme rezultatą – „Žalgiris“ nugalėjo „Fenerbahče“ ir to treniravimo vaisiai buvo labai aiškūs“, – pridūrė pašnekovas.
Apie tokį treniruočių trūkumą ne kartą buvo kalbėjęs ir pats „Žalgirio“ vyr. treneris.
„Labai džiaugiuosi savo žaidėjais. Mes turėjome šitą trumpą treniruočių atkarpą ir jie buvo ypač susikaupę, bandė suprasti, ką aš noriu paprašyti ir matome rezultatą“, – po rungtynių su „Fenerbahče“ sakė treneris.
Skaudžiose Šarūno Jasikevičiaus treniruojamai Stambulo komandai rungtynėse krepšinio ekspertas taip pat įžvelgė ir dar vieną pliusą, kuris atsirado atvykus A. Trinchieri.
„Gynyba kažkiek, galima sakyti, pagerėjo. Kai gynėsi prieš „Fenerbahče“ mes matėme, kad buvo aiškūs taktiniai sprendimai dėl pagalbų, dėl rizikų prie žaidėjų, kurie nemeta į krepšį arba jų pataikymo procentas yra mažesnis“, – sakė jis.
Amžini lietuviškumo ir naujoko klausimai
Naujas treneris komandoje visgi nenutildė gan dažnai liečiamų Kauno komandos klausimų.
Vos atvykus A. Trinchieri viešojoje erdvėje pasklido daugybė įvairių nuomonių. Vieni – džiaugėsi, kad „Žalgiris“ turės naują vedlį, kiti – žiūrėjo atsargiau ar net nusivylė tokiu stratego pasirinkimu.
Į pastarųjų grupę papuolė ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai. Štai LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas sakė, kad užsienietis treneris Lietuvos čempionams nėra labai geras pasirinkimas.
„Užsienietis treneris, kaip ir užsienietis žaidėjas, jis ne tik neturi sentimentų, bet ir atvažiuoja labai trumpalaikei, apibrėžtai misijai, dažniausiai paremtai savais interesais, bet tikrai ne nacionalinio krepšinio prioritetui“, – tada naujienų portalui tv3.lt kalbėjo M. Balčiūnas.
Paklaustas, kokia yra jo nuomonė į tokią kritiką, T. Purlys sakė suprantantis abi puses.
„Iš federacijos pusės, manau, kad suprantama. Mindaugas Balčiūnas žiūri iš savo pusės ir tai yra natūralu.
„Žalgiris“ yra stipriausia Lietuvos komanda ir visada norisi, kad tai būtų viena iš ugdymo sistemų tiek žaidėjų, tiek trenerių, kurie praeina aukštą lygį ir galų gale gauna patirties, o ją panaudoja Lietuvos rinktinėje.
Iš kitos pusės, „Žalgiris“ sprendžia savus reikalus. Jeigu mato, kad komandos rezultatai nėra geri jų vizijoje ir jie nori pakeisti trenerį, jį pasisamdo iš užsienio, tai tokia praktika ir yra.
Aš suprantu ir vieną, ir kitą pusę. Abi puses laimingomis padaryti yra labai sunku“, – sakė T. Purlys.
Dar viena nuo sezono pradžios ir Igno Brazdeikio išvykimo netylanti tema yra naujokas „Žalgiryje“. Nors sezono metu Nazą Mitrou-Longą pakeitė Edmondas Sumneris, tačiau bandomajam laikotarpiui atvykęs Austinas Hollinsas komandai netiko ir šiuo metu jau apsipranta naujoje ekipoje.
Pranešdami apie amerikiečio išvykimą, „Žalgirio“ atstovai pagarsino ir klubo direktoriaus mintį, kad komanda ir toliau ieškos papildymo.
„Greičiausiai reikėtų įžaidėjo, – paklaustas, kokio žaidėjo komandai dabar reikėtų labiausiai, sakė T. Purlys. – Tikrai buvo daug momentų, kai nesugebėdavome laiku perduoti kamuolio arba gerai, produktyviai žaisti du prieš du, vėluodavo kamuolys, nors pastarosiose rungtynėse mes matome, kad tas du prieš du žaidimas pagerėjo.“
Specialistas aptarė, kad kitose pozicijose krepšininkai gali vienas kitą keisti, net jei ir nėra išreikšti būtent tos pozicijos žaidėjai, o įžaidėjas komandai būtų ypač naudingas.
„Tiek trečioje pozicijoje, kur yra Butkevičius su Ulanovu ir dar kažkiek Sumneris su Dimša gali užkamšyti tą skylę, tiek antroje pozicijoje, kur Evansas drąsiai gali žaisti ir galbūt net kartais yra geriau ten žaisti, Dimša, Dovydas Giedraitis, žaidėjų yra.
Aš manau, kad reikia tokio atakų organizatoriaus, kuris kažkiek nuimtų tą rolę nuo Evanso ir galbūt nuo Luko Lekavičiaus“, – sakė jis.
