Karštomis ir sekinančiomis dykumos sąlygomis, kai oro temperatūra siekė 33 laipsnius, 11-as pagal skirstymą D. Medvedevas po 1 val. ir 37 min. trukusios kovos šventė įspūdingą pergalę rezultatu 6:3, 7:6 (7:3). Šis laimėjimas atvėrė D. Medvedevui duris į finalą, kur jo lauks antroji pasaulio raketė Jannikas Sinneris.
Iki šio mačo 2026-ųjų sezone atvirąjį Australijos čempionatą ir Dohos turnyrą laimėjęs 22-ejų C. Alcarazas pakeliui į penktąjį iš eilės pusfinalį Indian Velse buvo pralaimėjęs vos vieną setą. Ispanas taip pat turėjo istorinį pranašumą prieš D. Medvedevą – buvo įveikęs jį 2023 ir 2024 metų Indian Velso finaluose, o tarpusavio susitikimų serijoje pirmavo 6-2. Visgi, šįkart D. Medvedevas nutraukė keturių iš eilės pralaimėjimų seriją prieš ispaną ir pademonstravo vieną geriausių pasirodymų per pastaruosius sezonus.
„Turiu pasakyti, kad jis žaidė nerealiai, – po mačo pripažino C. Alcarazas. – Jis visiškai nusipelnė šios pergalės. Mane nustebino tai, kaip agresyviai jis nuolat žaidė. Nuo pat pradžių žinojau, kad jis bus agresyvus, bet tai, kaip jis tai darė, mane labai nustebino, nes jis visiškai neklydo arba klydo kur kas rečiau nei tikėjausi. Jis žaidė agresyviai ir net nedarė klaidų.“
Statistika puikiai atspindi ispano žodžius. D. Medvedevas 30 proc. taškų žaidė atakuodamas – tai septyniais procentais daugiau nei C. Alcarazas. Kai ispanui pavykdavo perimti iniciatyvą, jo progų realizacijos rodiklis nukrito 10 punktų žemiau turnyro vidurkio ir siekė 67 proc. Net ir ginantis, C. Alcarazo gebėjimas laimėti taškus iš nepalankių situacijų smuko 8 punktais iki 33 proc.
Be to, D. Medvedevas per visą mačą nepadarė nė vienos dvigubos klaidos ir laimėjo net 74,2 proc. taškų po antrojo padavimo, paversdamas šį elementą galingu ginklu.
„Esu pasitikintis savimi, o kai taip jaučiuosi, visada sakiau, kad esu agresyvus žaidėjas, ypač paduodamas, nors priimant kamuoliuką situacija kiek kitokia, – kalbėjo D. Medvedevas. – Bet net ir priimant padavimus, atsiradus progai, stengiausi diktuoti taško eigą. Šiandien nebuvo plano būti pernelyg agresyviam, nes prieš puikiai besiginantį Carlosą tai gali kainuoti brangiai ir gali pradėti daryti per daug klaidų. Planas buvo tiesiog žaisti taip, kaip ankstesniuose mačuose – puikiai smūgiuoti, spausti jį, gerai paduoti, ir tai puikiai suveikė.“
Paklaustas, ar po pergalės prieš publikos numylėtinį jautėsi lyg piktadarys, D. Medvedevas šyptelėjo: „Šiandien, turint omenyje, kad kalbame apie Carlosą, pirmąją pasaulio raketę, jo pergalių seriją ir panašiai, galbūt. Bet manau, kad šiandien buvau visiškai normalus. Tiesiog žaidžiau savo žaidimą. Tiesą sakant, jis labiau stengėsi užvesti publiką ir panašiai, nes, na, jam to reikėjo.“
Nors antrajame sete C. Alcarazas atliko taktinius pakeitimus – dažniau ėjo prie tinklo, keitė smūgių aukštį ir išplėšė pratęsimą – to nepakako. Ispanas neslėpė, kad fizinis krūvis žaidžiant prieš D. Medvedevą yra milžiniškas.
„Ilgų taškų metu, ypač žaidžiant prieš Daniilą, beveik į kiekvieną smūgį tenka įdėti dar daugiau jėgos, – aiškino ispanas. – Atrodo, kad po kiekvieno smūgio eikvoji papildomą energiją. O esant tokiam karščiui, kartais su tuo susitvarkyti būna tikrai sudėtinga.“
Po trečiajame rate pasiektos pergalės trijuose setuose prieš 26-ąjį pagal skirstymą Arthurą Rinderknechą, ispanas juokavo, kad jam kiekviename mače tenka žaisti prieš Rogerį Federerį. Spaudos konferencijoje C. Alcarazas atviravo apie psichologinę naštą, tenkančią geriausiam pasaulio tenisininkui.
„Sakiau tai, kai trečiajame rate žaidžiau prieš Arthurą Rinderknechą, kad šiek tiek pavargstu nuolat būti taikiniu, – kalbėjo C. Alcarazas. – Kaip ir minėjau, niekada anksčiau nemačiau Daniilo taip žaidžiančio. Bet privalau tai priimti. Turiu su tuo susitaikyti ir judėti pirmyn. Tačiau po viso to tiesiog supratau, ką turiu daryti ir apie ką galvoti prieš kiekvieną mačą bei turnyrą – tai tiesiog žaisti dėl savęs, savo komandos ir artimųjų.“
Nepaisant antro iš eilės pralaimėjimo Indian Velso pusfinalyje, ispanas išlaikė pozityvumą ir atmetė kalbas apie pergalių serijos slėgusią įtampą.
„Negalvoju apie tai, kad man reikia ar privalau laimėti. Svarbiausia yra siekti savo tikslų, kuriuos išsikeliu prieš kiekvieną turnyrą, – teigė pirmoji pasaulio raketė. – Toks yra mano mąstymas, todėl nepavargstu nuo žmonių, manančių, kad privalau laimėti kiekvieną mačą. Na, šiuo metu esu šiek tiek nusivylęs, bet tuo pačiu turiu įžvelgti ir teigiamus šio pralaimėjimo aspektus.
Žaidėjai mano, kad norėdami mane įveikti, jie privalo demonstruoti tokį lygį. Tad tam tikru momentu tai išeis man į naudą. Akivaizdu, kad demonstravau puikų tenisą. Tiesiog parodau varžovams, jog norėdami mane nugalėti, jie kiekviename mače pusantros ar dvi valandas turi žaisti geriausiu įmanomu lygiu. Dėl to jaučiuosi gerai, bet tuo pačiu, kai jie žaidžia tokiu lygiu, jausmas nėra pats geriausias. Turiu tai priimti ir judėti toliau, o nuo šiol žinoti, kad visi žais būtent taip, ir privalau tam būti pasiruošęs.“
Kitą savaitę C. Alcarazas sugrįš į kortus „Miami Open“ turnyre.
