Agnė Šerkšnienė – lengvaatletė, puikiai pažįstanti „Formulės-1“ virtuvę

„Iš tikrųjų turėčiau sirgti už „Sauber“ komandą, kur dirba ir mano vyras Andrius Šerkšnas, bet kad šis sezonas jai nepasisekęs“, - Balsas.lt pasakojo pirmadienį specialiai iš Ciuricho į 2014 metų geriausių Lietuvos lengvaatlečių apdovanojimų ceremoniją atvykusi sportininkė.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ir Balsas.lt surengtuose rinkimuose Agnė pateko į lengvaatlečių prizininkių trejetą, į ketvirtą vietą nustūmusi net du šalies rekordus šįmet gerinusią šuolininkę į aukštį Airinę Palšytę. Aukščiau už sprinterę buvo tik ėjikė Neringa Aidietytė ir nugalėtoja tapusi disko metikė Zinaida Sendriūtė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Geriausi metų lengvaatlečiai – Zinaida Sendriūtė ir Andrius Gudžius

Daugiau apie 2014 metų geriausių Lietuvos lengvaatlečių rinkimus skaitykite: Geriausi metų lengvaatlečiai – disko metikai Zinaida Sendriūtė ir Andrius Gudžius

A. Šerkšnienė šįmet triumfavo Europos komandiniame čempionate – užėmė pirmą vietą 400 m bėgime ir estafetėje 4x400 m. Pagrindiniame starte – Europos čempionate, vykusiame Šveicarijoje, ji tenkinosi 9 vieta (400 m) ir 11 vieta (estafetė 4x400 m).

„Esu realistė, bet į daugelį situacijų gyvenime stengiuosi žiūrėti iš šviesiosios pusės. O šiaip visad stengiuosi būti sąžininga su savimi ir kitais ir, jei jau kažko imuosi – dedu į tai visas pastangas, kiek tik galiu. „Jei darai, daryk gerai“, - prieš rinkimus trumpai savo gyvenimo ir sporto filosofiją pristatė bėgikė.

Atrodo, galima sakyti kaip namie Europos čempionate startavusi Agnė padarė viską gerai, bet, anot atletės, pritrūko sėkmės.

„Praėjusį sezoną vertinu dviprasmiškai. Visada truputį pritrūksta sėkmės. Aišku, džiaugiuosi asmeniniais rekordais ir normatyvais visose trijose rungtyse – 100, 200 ir 400 m. Gaila, kad nepatekau į 400 m finalą Europos čempionate“, - kalbėjo ji.

– Galbūt pabodęs klausimas sportininkams, tačiau ko pritrūko?

– Sėkmės. Priklauso nuo oro, vėjo, nuotaikos, sveikatos, takelio...

– Ar dabar jau sugrįžote į treniruočių takelį ar dar ilsitės po ilgo sezono?

– Jau pradedu ruoštis žiemai. Vasaros sezonas buvo ilgas, atostogos buvo vėliau ir ilgesnės. Pailsėjus pradedu ruoštis vėl.

– Kitais metais pagrindinis tikslas – pasaulio čempionatas?

– Taip toli negalvoju. Galbūt žiemos sezone mėginsiu startuoti.

– Jau prisiklausėme apie sąlygas Lietuvoje, kai lengvaatlečiai turi mankštintis nešildomuose maniežuose. O kokias sąlygas turite Šveicarijoje?

– Šveicarijoje kitoks požiūris į sportą. Turiu galvoje kokybę. Kainos daug didesnės, bet ir atlyginimai didesni. Šveicarijoje yra tik du maniežai. Lietuvoje jų daug daugiau, prastesnės būklės, o šveicarų du maniežai, bet labai geri. Nė vieno iš jų nėra Ciuriche. Sportuojame tame pačiame „Letzigrund“ stadione, bet po juo yra įrengta tiesioji. Gražiai ir brangiai įrengta. Turime 120 m taką treniruotėms. Dirbame specialų darbą ir ruošimės.

– Ar be treniruočių dar kur nors studijuojate?

– Šiuo metu ne, tik mokausi vokiečių kalbą

– Ir kaip sekasi?

– Šveicarų tartis skiriasi nuo bendrinės vokiečių kalbos. Kaip lietuviams žemaitiškai. Stiprus dialektas. Būnu toje aplinkoje, girdžiu, kaip šneka treniruočių draugai, parduotuvėje, per televiziją. Keista, bet šiuo metu šveicariškai gal labiau suprantu nei vokiškai. Suprantu beveik viską, bet kalbėti gal šiek tiek sunkiau.

– Tokių legionierių užsieniečių kaip jūs Ciuriche daugiau?

– Yra nemažai. Vienokiais ar kitokiais būdais daugelis pralenkę mane. Kiti gimę ir užaugę, turi dvigubas pilietybes ar visiški šveicarai. Mano treniruočių grupėje yra atletų ir iš Šri Lankos, Tailando, Jamaikos.

– Ką veikiate laisvalaikiu? Gal vykstate į kalnus paslidinėti?

– Daug ir visko. Daug pramogų. Galima ir į kalnus vykti.

– Sako, Šveicarija – itin brangi šalis?

– Taip. Kai gyveni ten ir uždirbi šveicarišką algą – viskas gerai. Tikrai žmonės negalvoja kaip mėnesio pabaigoje sumokėti už šildymą. Kaip turistams – brangi šalis. Bet pamatyti verta.

– Kiek laiko Šveicarijoje gyvenate?

– Jau trejus metus. Ar žadu likti? Nežinau, kaip viskas susiklostys gyvenime. Priklauso nuo mano vyro. Ciuriche jis dirba „Formulės-1“ komandoje „Sauber“. Tokio darbo Lietuvoje nėra, o jis specialistas. – Tai tikriausiai „išūžia“ galvą „Formulės-1“ rezultatais, lenktynių taktika, technika?

– Iš tikrųjų per tiek metų jau ir pati domiuosi „Formule-1“, seku, žiūriu.

– Stebėjote ir brito Lewiso Hamiltono triumfą „Formulės-1“ pasaulio čempionate?

– Deja, šį savaitgalį nemačiau, bet sirgau už Lewisą Hamiltoną. Šiaip esu už „Sauber“ pilotus, bet šį sezoną jiems nelabai sekėsi.