Apie visa tai su portalu tv3.lt mintimis pasidalijo krepšinio ekspertas Šarūnas Sakalauskas.
„Jeigu net ir medalių nebus, labai didelis darbas iš mūsų vyrų jau yra padarytas populiarinant 3x3 krepšinį mūsų šalyje. Be abejo, medalių visada norisi, bet kartais mes esame per daug maksimalistai, kas suteikia sportininkams per daug spaudimo.
O juk galime pasidžiaugti net ir tuo, kad iš tokios nedidelės šalies mes, pavyzdžiui, sugebame patekti tarp aštuonių geriausių komandų, kai dauguma kitų didelių šalių to nepadaro“, – svarstė su tv3.lt portalu bendravęs specialistas.
Š. Sakalausko manymu, 3x3 krepšinis, bent jau kol kas, vargiai galėtų būti tinkama terpė augti individualiai pajėgiems žaidėjams, kurie vėliau galėtų solidžiai atrodyti ir tradiciniame krepšinyje.
Krepšinio ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad derinti žaidimą aukščiausio lygio tradiciniame krepšinyje bei 3x3 krepšinyje yra sunkoka, nors vienas, kitas tą darantis žaidėjas ir pasitaiko.
Be to, pasidalijo mintimis ir apie tai, kodėl itin aukšto lygio žaidimą jau antrą olimpiadą iš eilės demonstruoja Latvijos rinktinė.
Kokį įspūdį palieka Lietuvos rinktinė 3x3 krepšinyje?
Visų pirma, mūsiškiai atspindi labai geras savybes – norą bei valią parodyti, kad iš tokios mažos šalies galima daug pasiekti. Be to, ir jaunimui siunčiama gera žinia, kad su dideliu noru galima turėti labai daug.
Na, o kalbant apie rezultatą, kitaip ir būti negali, kai demonstruojama forma su kiekvienomis rungtynėmis gerėja, nepaisant to, kad pirmuosiuose mačuose buvo kažkiek jaudulio ir sėkmė nelydėjo. Vyrai apsiprato ir matosi, kad šita komanda gali eiti toli. Jeigu jie ir toliau išlaikys pasitikėjimą, be jokios abejonės medalį užsikabinti galės. Be to, daugiau viličių prideda ir tai, kad pusfinalyje laukia Nyderlandai, kurie kiek palankesni nei latviai.
Kita vertus, jeigu net ir medalių nebus, didelis darbas jau yra padarytas populiarinant 3x3 krepšinį. Kartais mes esame per daug maksimalistai. O juk galime pasidžiaugti net ir tuo, kad iš tokios nedidelės šalies mes sugebame patekti tarp aštuonių geriausių komandų, kai dauguma kitų didelių šalių to nepadaro.
Geriausia – pasidžiaugti, kad Lietuvoje vystosi tokia sporto šaka. Tik nespausti per daug pačių sportininkų reikalaujant parsivežti medalius, kadangi vien dalyvaudami olimpinėse žaidynėse jie jau yra prie pasaulio elito.
Ar galima sakyti, kad trijulių krepšinyje be galo svarbi žaidėjų psichologija?
Tikrai taip. Įprastiniame krepšinyje tu visada turi galimybę sugrįžti į rungtynes blogai jas pradėjęs, laiko tam būna į valias. Tuo tarpu trijulių krepšinyje jeigu tu varžovą paleidi į priekį, sugrįžti tampa be galo sunku. Ritmas čia aukštas, gynybą keičia puolimas, daug fiziškumo, kurį reikia atlaikyti ir pan. Taigi, psichologija yra vienas pagrindinių dalykų.
Kadangi daug kalbama apie tai, kaip Lietuvos krepšiniui trūksta individualiai pajėgių žaidėjų, o 3x3 krepšinis dažnai tokiais žaidėjais paremtas, ar galima sakyti, kad čia galėtų būti gera terpė tokiems žaidėjams ugdytis?
Manyčiau, kad ne. Galiu klysti, tačiau į 3x3 krepšinį dažniausiai labiau ateina tie, kurie nori siekti didelių pergalių bei tobulėti, tačiau jiems nepavyksta įsitvirtinti itin aukštame lygyje tradiciniame krepšinyje.
Juk jeigu atkreiptume dėmesį į trijulių krepšinio komandas pamatytume, kad čia tik vienetai žaidėjų, kurie yra žaidę tradicinio krepšinio rinktinėse. Vienas tokių, pavyzdžiui, yra lenkų žaidėjas Michalas Sokolowski, tačiau tokių kaip jis yra tik vienetai.
Iš mūsų rinktinės žaidėjų irgi galėtų tam tikri sužaisti aukštesniame lygyje, pavyzdžiui Aurelijus Pukelis, kuriame nors iš LKL klubų. Na, bet esmė yra ta, kad jeigu nori būti geras žaidėjas trijulių krepšinyje, tai čia turi ir apsistoti – dalyvauti įvairiuose turnyruose ir pan.
Jeigu žaisi LKL ir prie vedančių komandų, tai žinant, koks LKL lygis, tikrai negalėsi skirti pakankamai laiko žaisti 3x3. Na, o jeigu žaidi antroje pagal pajėgumą Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), tai savaime suprantama, kad čia jau kiek kitaip. Labiau suderinama.
Kiek trijulių krepšinyje pergales lemia komandinis žaidimas, o kiek individualus meistriškumas?
Krepšinyje, ar tai būtų tradicinis, ar 3x3, individualus talentas duoda labai daug, tačiau turnyrą visi tiek laimi ne vienas žaidėjas, o gerai sustyguota komanda, išpildanti savo taktikas.
Matosi ir šioje olimpiadoje, kad suveikia komandiškai išnaudojamos taktikos – pavyzdžiui, kai komandos lyderis pritraukia prie savęs gynybą, o tada tinkamoje vietoje išbėga kitas žaidėjas, galintis užbaigti ataką.
Jeigu atsigręžtume į kaimyninę Latviją, kurios vyrai 3x3 čempionais tapo Tokijuje, o ir dabar atrodo puikiai, kur gali slypėti tokių rezultatų paslaptis?
Manyčiau, kad latviai greičiau susiorientavo ir susikoncentravo į 3x3. Vis tik pas mus visada buvo kur kas daugiau dėmesio telkiama į tradicinį krepšinį, kuris stipriai ir užgožia didesnes pastangas kilti trijulių krepšiniui.
Tikėtina, kad latviai dar prieš Tokijo olimpiadą 3x3 krepšiniui skyrė be galo daug dėmesio ne tik kviečiant žaidėjus ateiti žaisti, tačiau ir stipriai analizuojant, kokio būtent žaidimo reikia, kaip turi atrodyti krepšininkai žaisdami čia. Matosi ir dabar iš Latvijos rinktinės, kad jie moka pasiūlyti tiek fiziškumą, tiek techniškai labai pajėgūs yra.
Ar 3x3 krepšinis turi potencialo Lietuvoje dar labiau kilti į viršų? Ypač jeigu pavyktų iškovoti olimpinius medalius?
Kaip ir visur gyvenime, žmonės nori greito rezultato, trumpo proceso. Tad ir dauguma sporto šakų krypsta link to. 3x3 krepšinis yra viena tokių, tad tikrai potencialo yra nemažai.
Lietuvos rinktinės patekimas tarp keturių stipriausių tikrai duos postūmio 3x3 krepšinio plėtrai šalyje. Daugiau šią sporto šaką propaguojančių svarstys, jog galbūt ir jie galėtų patekti į Lietuvos rinktinę. Daugiau jaunimo apie tokias aukštumas irgi pasvajos, kuriems nepavyks įsitvirtinti tradiciniame krepšinyje.
Perspektyvų matosi tikrai daug ir esu įsitikinęs, kad mes pajėgią rinktinę turėsime ir kitoje olimpiadoje.
