Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Tikra gėda šioje nuitraukoje.fu.
Tuo tarpu, kai dėl NT mokesčio prie Seimo protestuoja minios žmonių, už Seimo sienų svarbiausias klausimas - Gražulis.
Dar Žemaitaičio tyrimas.
Dar 35 Seimo opozicijai priklausančių Seimo narių tyrimas, nes jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Kinijos.
Dar Prezidento rinkimų tyrimas.
Kas gali būti svarbiau konservatoriams už opozicijos narių tyrimus? Gal tik nuolatinės opozicijos tyrimų komisijos įsteigimas, kad nereikėtų į dieną po kelias komisijas sudarinėti.
Primenu tik, kad prieš rinkimus žadėjo, kad kas jau kas, o jie tai tikrai Seime nieko netirs.
Šimonytei reikia vyro bet nieks nepasiryzta aukai net profai zekai
juokiasi puodas, kad katilas suanglėjęs
mums gėda dėl tokių, kurie mus valdo. O kaip, Šimonyte, su tavo "patarėju" Šurajevu, be kurio patarimų niekas nevyksta ? Tokios gėdingos valdžios dar nėra buvę
@Nu jo Taip, broileriniai jau senai pralenke ir visiskus kubilinius...
4. „Europos Komisija mus spaudžia“
Vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus vien tam, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai galės užsitikrinti daugumą seime ir kurią patvirtintų Europos Komisija. Ir tai net ir neskaičiuojant laiko per kurį pats planas tapo rengiamas, nes oficialiu jis tapo 2021 metų Liepos 28 dieną po ES Tarybos patvirtinimo.
Negana to, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos nuo to laiko prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga.
Galiausiai Lietuvos vyriausybė paprašė papildomos daugiau nei 1 milijardo EUR paskolos per tą pačią RRF programą. Prašymą, nepaisant viso šito konteksto, Europos Komisija patenkino. Patenkino, net ir nepaisant to, kad pats prašymas jau buvo pateiktas per vėlai, nes vėlgi paskolos išdavimo procesą būtina užbaigti iki šių metų galo. Šitą informaciją vyriausybė taip pat turėjo dar 2021-aisias metais.
Priedo analogiškus planus koregavo jau beveik visos ES valstybės. Vien per pastarąsias dvi savaites tai padarė Danija, Švedija, Austrija ir Kroatija. Absoliučiai visais atvejais be išimties viskas praeidavo sklandžiai ir jokių atmetimų niekada nėra buvę.
@iteisinti nelieciamieji LR dabar valdo nepakaltinami nelieciamieji,-- .diotai.
na ka, pirmas zingsnis zengtas, komisija sudaryta. valdantieji nuosirdziai dekoja socdemams ir skvernelistams uz parama, be ju butu nepavyke, nes ne visi valdantieji dalyvavo posedyje. na ka aiskeja busima koalicija pi rinkimu.... tiksliau paraiska paduota jai.
Skamba kaip spaudinas prokurorei..na bet tiek to...jiems galima
Kaip šurajevas tos savo gėdos nedemonstruok
Dominykas Vanhara
4 val. ·
Turiu idėją Lietuvai:
Reikėtų priimti laikinąjį įstatymą, kurio galiojimo trukmė būtų iki kitų metų lapkričio pradžios (tai yra – iki naujos Seimo kadencijos pradžios), pagal kurį atlyginimas Seimo nariams ir ministrams būtų padidinamas 1,5 karto, bet tik su esmine sąlyga – jei jie visą laiką neitų į darbą. Neini į darbą – gauni visą 1,5 karto padidintą atlyginimą. O jei į darbą ateini – atlyginimo negauni jokio.
Šią idėją įkvėpė istoriniai atsiminimai apie buvusią Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, kuri nedarė beveik nieko. Jei tik kokie nors žurnalistai A. Butkevičių smarkiau užspausdavo su tokiais įkyriais klausimais, kaip: „ar darysit?“, „kada darysit?“, „kaip darysit?“, jis visuomet turėdavo vienodą atsakymą: „čia klausimas yra rimtas, subursime darbo grupę ir darbo grupė nuspręs“. Apie tai, ar tos „darbo grupės“ būdavo buriamos, o jei buriamos – ar kažką nuspręsdavo, istorijos metraščiai nutyli.
Bet, kai retrosprektyviai dabar galima įvertinti tuos A. Butkevičiaus valdymo metus, reikia pasakyti, kad jie Lietuvai, bendrai paėmus, buvo visai neblogi. 2012 metais, t.y. kadencijos pradžioje, Lietuva dar atsigavinėjo po krizės. Per šiuos keturis metus buvo baigtas statyti dar Kubiliaus pradėtas suskystintų dujų terminalas, įvestas euras, ekonomiką visą laiką kilo, darbo užmokestis didėjo, bedarbystė mažėjo, į Lietuvą gana gausiai ateidinėdavo užsienio investicijos. Ir jau kadencijos pabaigoje, t.y. 2016 metais, galima sakyti, kad Lietuva jau gyveno visai neblogai.
Tai va, Lietuvai su valdžios kompetencija ir valdžios sprendimų kokybe nuolatos taip pasiseka (su keliomis retomis išimtimis), kad Lietuvai būna geriau tuomet, kai valdžia nieko arba beveik nieko nedaro. Tai tam ir būtų reikalingas mano aukščiau paminėtas įstatymas. Nes pastaroji valdžia per pirmus trejus kadencijos metus jau tiek visko pridirbo, kad dabar gal geriau tegul eina pailsėti iki kitų Seimo rinkimų. Jau užtenka, ačiū, nebegalvokit apie tą Lietuvą dieną naktį, pailsėti jau reikia.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų