Didžioji Lietuvos kaimynė Rusija rengia nemalonią staigmeną Vilniui. Kremliaus koridoriuose Lietuva laikoma „antirusišku forpostu“ ir svarstoma, kokių veiksmų galima imtis. Analitikai neabejoja, kad jau nuo 2008-ųjų pradžios Vilniui reikėtų laukti provokacijų. Tarp rusų saugumiečių taikinių – ir Vytautas Landsbergis, ir prieglobstį Lietuvoje radę pabėgėliai iš Čečėnijos. Mūsų šalies vardas gali būti įpainiotas ir į Kremliaus vidines intrigas. FSB turi pakankamai medžiagos, kad surastų „lietuvišką pėdsaką“ galimame pasikėsinime į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
FSB vadovo pagyros
Prieš dvi savaites Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, specialiosios tarnybos sulaukė netikėto pripažinimo ir Kremliaus pagyrų.
„2007 metais užsienio šalių slaptosios tarnybos, ypač Baltijos šalių, suaktyvino savo veiklą“, – teigė per susitikimą su žurnalistais Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Nikolajus Patruševas.
N.Patruševo pareiškimas tebuvo vieša ir „diplomatinė“ dalis visų FSB sukauptų duomenų bei ten įsivyravusio požiūrio, todėl netikėtas Baltijos valstybių paminėjimas iš tiesų vertas dėmesio.
Šaltinių Rusijoje teigimu, FSB būstinėje ir Kremliuje vis labiau įsigali nuomonė, kad Lietuva tampa viena pagrindinių priešininkių nematomame žvalgybų kare.
„Rusijos užsienio reikalų ministerija ir specialiosios tarnybos mano, kad Vilnius tampa „antirusiško ekstremizmo forpostu Nr. 2 po Londono“, – sakė vienas aukštas Kremliaus pareigūnas.
Signalai ministrą pasiekė
Maskva įsitikinusi, kad Lietuvos valdžia ir specialiosios tarnybos visais būdais skatina antirusiškų grupių veiklą, taip pat aktyviai bendradarbiauja su JAV ir Didžiosios Britanijos slaptosiomis tarnybomis.
Signalų, kad Kremliaus koridoriuose požiūris į Vilnių ypač pablogėjo, gauna ir Lietuvos užsienio ministerija.
Apie tai ne kartą tarp eilučių prisipažino pats užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Dalį jo pasisakymų galima būtų vertinti kaip viešus laiškus Rusijai, kuriuose bandyta išsklaidyti kai kurių Kremliaus pareigūnų priešišką požiūrį.
Pasikėsinimo pėdsakai Vilniuje?
Vis dėlto didesnį nerimą turėtų kelti dar prieš N.Patruševo pranešimą Rusijos spaudoje pasirodžiusi informacija apie galimą pasikėsinimą į prezidentą Vladimirą Putiną. Analitikai vienareikšmiškai įsitikinę, kad tai saugumiečių klanų žaidimai, o ši skandalinga informacija buvo nutekinta prisidengiant JAV strateginių tyrimų centro ataskaita.
Gali būti, kad šiose vidinėse kovose bus įpainiota ir Lietuva. Ne vienas šaltinis pažymi, kad FSB dabar ypač aktyviai skleidžia gandus apie pasikėsinimą. Slaptose rusų saugumiečių pažymose užsimenama, kad tokį išpuolį galėtų surengti čečėnų sukilėliai, kuriuos finansuotų Londone besislapstantis oligarchas Borisas Berezevskis.
Šias ataskaitas matę pareigūnai primena, kad FSB ir kitos Rusijos saugumo struktūros pastaruoju metu aktyviai bando įpiršti, jog Lietuva tapo čečėnų sukilėlių buveine.
„Maskvoje įsitikinę, kad Lietuvoje yra didžiausia ir viena aktyviausių čečėnų diasporų. Savo pranešimuose specialiosios tarnybos akcentuoja, kad Lietuvos valdžia netrukdo „ekstremistų grupuočių“ veiklai, ir daro išvadą, kad tokia veikla skatinama. Maža to, minėtuose pranešimuose teigiama, kad „čečėnų ekstremistų“ grupuotės aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis”, – tikina gerai informuoti asmenys.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad Lietuvoje prieglobstį rado žuvusio pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo šeima. SVR nuomone, Dž.Dudajevo sūnūs mažų mažiausiai galėtų konsoliduoti suskilusį čečėnų pasipriešinimą.
Maskva taip pat įtaria, kad Lietuvoje savo veiklą suaktyvino B.Berezovskis. Neseniai šalyje buvo parodytas filmas apie Londone nunuodytą oligarcho draugą Aleksandrą Litvinenką. B.Berezovskio paremtą filmą pristatyti atvyko pats režisierius Andrejus Nekrasovas.
Tad nepriklausomai, ar pasikėsinimas į V.Putiną bus tikras, ar bus tik suvaidintas ir „atskleistas“, FSB turi pakankamai informacijos, kad atrastų „lietuvišką pėdsaką“. Tada Vilniaus lauks didžiulis informacinis puolimas, kurį lydės tam tikri Maskvos politiniai veiksmai.
„Lietuvos šnipo“ procesas
Kita galima Maskvos puolimo kryptis – „Lietuvos šnipo“ Vasilijaus Chitriuko procesas. Bylą jau nagrinėja Kaliningrado apygardos teismas ir tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas jau sausio mėnesį. Po teismo pabaigos gali būti paviešinti tam tikri epizodai, nuo kurių, tikėtina, prasidės „agentų demaskavimo vajus“ ir kils tarptautinis skandalas.
Rusijos specialiosios tarnybos taip pat aktyviai ieško kompromituojančios informacijos apie didelę įtaką Lietuvoje vis dar turintį Europos Parlamento narį Vytautą Landsbergį. Asmeniniu FSB priešu laikomą politiką norima susieti su A.Litvinenkos byloje minimu prieštaringos reputacijos italu Mario Scaramella.
Teigiama, kad jis neva ieškojo kontaktų su europarlamentaru per jo aplinkos žmones. Taigi, jeigu Rusijos specialiosios tarnybos kartu su Generaline prokuratūra pavers M.Scaramellą „antirusiško šnipų skandalo herojumi“, Vakarų akyse gali nukentėti ir V.Landsbergio autoritetas.
Visi šie veiksmų scenarijai aktyviai nagrinėjami tam tikruose dabartinio Rusijos elito sluoksniuose. Kokią iš tiesų „dovaną“ Maskva ruošiasi įteikti 2008-aisiais, galima spėlioti. Bet, kaip mėgsta sakyti KGB įpėdinės FSB atstovai, „nėra dūmų be ugnies“.
Jevgenijus Limarevas, Alvydas Pocius
