Lietuviu kalba Lietuvoje yra valstybine ir ja privaloma viska rasyti ir jos mokytis visiems Lietuvoje gyvenantiems, kaip ir visose normaliose valstybese.

Nurchaci nori pasakyt lenkai rusu priagituoti puole Lietuva tada ane? :) O kodel manai kad dabar ju kresu politikos vedina taip nepasielgtu ?

Ir beje kaip tik Vilnius stovi etniskai islikusiu baltu genciu viduryje. Mindaugui sukurus valstybe Vinius beveik buvo jo tevonijos viduryje. Iki siu dienu islike dauk Lietuvisku kaimu dabartinej baltarusijoj. Tik istoriniu verpetu surusintos ir sulenkintos vietos.
Beje ne viena valstybe negali pasigirti pilnai tautiska savo sostine. Tokiu paprasciausiai nera. O pas mus ypac buvo draugiskas klimatas visom kulturom kartu gyventi. Tokiem trumpariagiam paprastas irodymas-Vilniaus baznycios,cerkves,sinagogos ir mecetes.
Paziurek kiek ju cia skirtingu ir ivairiu. Tai ir miesto tapatybe visai normalu kad nera grynai Lietuviska. Bet Vilnius yra musu sostine ir stovi musu istoriniu zemiu viduryje o visi kiti yra tik sveciai.
Man juokas ima is siu dienu Lietuvos "lenku" Antai Lietuvos lenku grazuoles karuna laimejo panele Gaidukevic. Tu kur slavu kalbose matai zodi su pradzia gaiduk ?! Pas juos tik pituhai :))

Iš kur Vilnijoje atsirado lenkai? LDK laikais lenkai atvykdavo dėstyti universitete, buvo lenkų dvarininkų. Caro laikais vyko žemės reforma, buvo parceliuojami dvarai. Dvarininkai išvyko Prancūzijon ar Lenkijon. Liko tik jų slavai valstiečiai, kurie buvo katalikais. Kadangi bažnyčia protegavo lenkų kalbą, ponai buvo lenkai - klestėjo po prostu žargonas. Šiaip savo esme tai baltarusiai. BY jie pravoslavų tikėjimo ar unitų daugumoje. Katalikai iš BY traukėsi į Vakarus ir apsistojo daug kas Vilnijoje. Todėl pareiškimai politikų vietinių apie geneologija nuo 1500 metų, gal ir tiesa, bet kad jie lenkai, labai abejotina. Aišku, galima net japonu prisimesti, tik kad akys platokos:))

Nemanu, kad rasmenys ka nulems. Juk dar rusijos caru laikais nebuvo taisyklingai lietuviskai rasoma. Pirmoji lietuviska "Ymkiet mane ir skaitykiet"knyga,jei gerai prisimenu, taip pat parasyta netaisyklingai. Yvairiais rasmenimis rasytus spaudinius nese ir musu knygnesiai. Bet tai buvo lietuviskas zodis, musu lietuviu kalbos neistryne nei carine, nei tarybine Rusija.Lietuviu reikia buti sirdyje, myleti Lietuva, tuomet niekas nesunaikins nei lietuvybes, nei lietuviu, nei Lietuvos.

Va taip reikia kovoti už lietuvybę kaip lenkai kovoja už lenkiškumą, ponas Čyvai: žiūr. Jaroslav kačinskis apie brolį prezidentą Lech Kačinskį: "Lenkiškumas kaip dovana
Mano Brolis manė, kad tautoje turi būti kartų estafetė, kad šiandieninė karta turi rodyti kryptį ateities kartoms ir kad bendrai turime kurti didį savo tautos lobyną. Kurti išdidžią, pakilią, kartais tragišką, tačiau mūsų, nepakartojamą Lenkiją. Nes l.Kaczynskiui, kaip žmogui, piliečiui, Lenkui, lenkiškumas buvo v e r t y b ė. Pridėtinė vertė. Abu nuo seno žinojome, kad mūsų Tėvynėje galioja nuostata, kad "jei jau gimėme lenkais, tai ir mirsime lenkais". Tačiau šie žodžiai reiškia ir tai, kad lenkiškumas - d o v a n a, kurią priimame, kad praturtintume savo gyvenimą.
Mano Brolis manė, kad verta būti Lenku ir kad n u o d ė m ė lenkais gimusiems žmonėms atsižadėti lenkiškumo. Visada manėme, kad išdidumą, kurį jaučiame priklausydami savo tautai, turi jausti kiekvienas lenkas, nesvarbu, kur jis gyventų. ...Mūsų tautiečiai už vandenyno gerai suvokia šio posakio svarbą. Šviesaus atminimo prezidentas l. Kaczynskis buvo įsitikinęs, jog galime pagrįstai didžiuotis, kad priklausome Tautai, turinčiai 1000 metų istoriją, ir Tautai, kuri turi ateitį Europoje bei pasaulyje.
Mano Brolis, gerbdamas garbingą Lenkijos praeitį, visą laiką galvojo, kaip užtikrinti Lenkijai ir Lenkams gerą ateitį. Jis norėjo, kad šiandien, rytoj ir poryt, visada Lenkija būtų gera motina visiems savo vaikams - tiems, kurie gyvena tėvynėje, ir tiems, kurie ją paliko, gal laikinai, o gal visiems laikams įsikurdami užsienyje. Tiems, kurie turtingi, ir tiems, kurie vargšai. Tiems, kurie stiprūs, ir tiems, kurie silpni. Tiems, kurie sveiki, ir tiems, kurie kovoja su ligomis. Jauniems ir seniems.

Būtent tokią Lenkiją matė mano Brolis, todėl ir ketinu tęsti jo darbus.
"

Sakyčiau, gražiai įkirtote mano tolimam giminaičiui rašytojėliui Čyvukui. Bjauriai jis iš lietuvybės šį kartą pasityčiojo ("nekaltybė" ar kaip ten). Gal todėl jam taip kortos parodė, kad jis eilinį kartą prapylė dėl VSD kankinamos Kusaitės: rašoma šiandien ją vėl už grotų teismas pasodino. Bet ar dėl to verta atsisakyti pačios lietuvybės dvasios? PS. Netikslumas.Remiantis čia istoriškai paistaliojančiu Arūnu Brazausku, Pilsudskio Lietuvoje yra tik centrinė dalis. Vadinasi, iš to vaikaičių neturėtų atsirasti. -----Esmeralda
Matote, kaip išsijuosę darbuojasi lietuviškai pramokę Pilsudskio vaikaičiai - visokie jaučiai, nurčakiai ir loidai. Ar ne jie surinko parsidavusiam teksto autoriui tūkstantį zlotų?
...

Kad ir kaip ten yra, prasivardžiuoti nevertėtų. Tikrų priešų tuo neišgąsdinsi, tik įžeisi tuos, kurie išvis nėra kuo nors dėti.

Nežinau, ką reikėjo ar nereikėjo daryti dėl Vilniaus- istorija jau, deja.

Aišku, ką reikia daryti dėl mūsų čia ir dabar- jei kiaulę (maskolius ar šūdlenkius) įleisi į bažnyčią, ant altoriaus prišiks- įrodyta mokslo.

Nematote- rekomenduotina apsilankyti pas okulistą

Uch, koks ugningas agitpropinis eilėraštukas. Pačiam Iljai Erenburgui nebūtų gėda po tokiu pasirašyt

Sakyčiau, gražiai atrodo!

Pravardžiuojate kitaip manančius talibanu, naciais ir panašiai. Priskiriate jiems nebūtus sumanymus apie lietuviškus skaitmenis. Kitaip sakant, juodinate Lietuvą kitataučių akyse. O tuo tarpu įrodymų neturite jokių.

Nes kur kada kas elgėsi kaip talibanas? Netgi prieškarinė Smetonos diktatūra nebuvo griežtesnė negu šiandien Lukašenkos. O tuo metu aplinkinės šalys buvo valdomos Musolinio, Frako, Hitlerio ir pan.

Bet ką sakyti tiesą tiems, kuriems tiesa nerūpi! Juk patys apsigręžę skųsitės, kad lietuviai nėra pakankamai patriotiški. Tą minutę gal ir nuoširdžiai būsite užmiršę, ką ir patys aiškinote apie afrikietišką vėliavą ir dar dešimtis panašių dalykų. Žodžiu, galutinai būsite atsižadėję bet kokio teisingumo jausmo.

Bet teisingumas yra reikalingas. Tik su teisingumu patriotizmas gali būti gyvybingas. Tą galima matyti, palyginant tarpukario Lietuvos, Sąjūdžio laikų ir dabartinę žmonių mąstyseną.