Liberaldemokratai Julius Veselka ir Petras Gražulis Seimui siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu Europos parlamento narys Šarūnas Birutis abejoja teisės akto atitikimu Europos Sąjungos (ES) reikalavimams.
J. Veselkos ir P. Gražulio manymu, Seimas birželio 28 d. nacionalinį investuotoją įteisinusį įstatymą priėmė skubotai, neišdiskutavęs, rašo lrt.lt
Nacionalinis investuotojas - neskaidrus
Parlamentarų parengtame kreipimosi į KT projekte nurodoma, jog įstatyme nacionalinis investuotojas pasirinktas neskaidriai, nepaskelbus konkurso. Tai esą prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatai: „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Pasak Seimo narių, priimant įstatymą taip pat nebuvo atsižvelgta nei į viešumon iškilusius Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimo skandalingus faktus ir aplinkybes, nei į atseit neskaidrų energetikos įmonių turto vertinimą.
Jiems kliūna, kad privati „Maximos LT“ savininkų valdoma bendrovė „NDX energija“ siekia tapti nacionalinio investuotojo į atominę elektrinę lydere. „Privataus kapitalo pagrindinis tikslas – pelnas, o tapus monopolininku, siekiama tuo pasinaudoti didinant kainas vartotojams. Privatizavus VST, elektros tarifai Lietuvos vartotojams privataus kapitalo spaudimu kasmet buvo didinami ne mažiau kaip 1 centu už 1 kilovatvalandę“, – rašo Seimo nariai savo pranešime.
Laimi verslas
Parlamentarai pastebi, kad VST vartotojams, perkantiems elektros energiją, Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustačiusi didesnę viršutinę kainų ribą negu Rytų skirstomųjų tinklų (RST) vartotojams, praneša lrt.lt.
„Pasaulio patirtis rodo, jog viešosios ir privačios partnerystės projektuose dažniausiai laimi ne visuomenė, o verslas. Tad nacionalinio investuotojo pasirinkimas Atominės elektrinės įstatyme prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, nurodančiai, jog ūkinė veikla valstybėje turi būti reguliuojama taip, „kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, bei to paties straipsnio 5 daliai, nurodančiai: „Valstybė gina vartotojo interesus“, – mano J. Veselka ir P. Gražulis.
Jiedu dar atkreipia dėmesį, jog, remiantis Nacionaline energetikos strategija, dar 2000 m, buvo priimtas „Lietuvos energijos“ reorganizavimo įstatymas, numatęs išskaidyti šią bendrovę atskiriant elektros energijos gamybos, perdavimo bei skirstymo veikas.
„Tokiu būdu buvo siekiama demonopolizuoti energetikos sektorių, diegiant rinkos ekonomikos principus energetikoje, saugant sąžiningos konkurencijos laisvę",- libdemus cituoja lrt.lt.
Tačiau įstatymu vėl sukuriamas energetikos įmonių konglomeratas, kai tarpusavyje susijusios įmonės gamina, tiekia ir skirsto elektros energiją, monopolizuojama rinka. Tokia norma prieštarauja LR Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, jog „įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką“, – teigia Seimo nariai.
Š. Biručiui įtartinas ir projektas
Tuo tarpu europarlamentaras Šarūnas Birutis kreipėsi į Lietuvos ūkio ministrą Vytą Navicką, prašydamas atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu buvo kuriamas Atominės elektrinės įstatymo projektas, kas šio projekto autorius, kodėl investuoti suteikta teisė vienam juridiniam asmeniui, turinčiam kontrolinį AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ paketą.
Š. Birutis abejoja,ar buvo atliktas Atominės elektrinės įstatymo teisinis auditas, kad įstatymas atitinka ES norminius aktus.
Pasak europarlamentaro, Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo atlikti Elektros sektoriaus reorganizavimą ir privatizavimą, laikantis grafiko pasirengti elektros ir dujų energetikos rinkų atvėrimui. Tai patvirtinta ir Nacionalinėje energetikos strategijoje.
Tačiau Atominės elektrinės įstatymas sudaro prielaidas vėl vertikaliai integruoti energetikos sektorių ir atsirasti monopolistui, tokiu būdu pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus.
Dar kyla abejonių, ar Atominės elektrinės įstatymo projektas atitinka LR Konstitucijos Sąžiningos konkurencijos principą, kaip jau minėta, sudarant galimybę vienam investuotojui dalyvauti projekte.
AE įstatymas kelia politikų įtarimus
